Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

institucijos, priėmusios nutarimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovui E. I.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. R. skundą dėl Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. balandžio 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-6519-2019.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius 2019 m. balandžio 29 d. priėmė nutarimą skirti K. R. nuobaudą – 10 eurų baudą už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Nutarime nurodyta, kad K. R. 2019 m. kovo 27 d. 15.25 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įmonės teritorijos kieme, buvo neatidus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, dėl ko susidūrė su krautuvu, vykdančiu krovimo darbus. Įvykio metu buvo apgadintas „Citroen Jumper“ automobilis. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101 punktus ir padarė ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą.

Pareiškėjas K. R., nesutikdamas su Institucijos 2019 m. balandžio 29 d. nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto G. P. 2019 m. balandžio 29 d. priimtą nutarimą ir šią administracinio nusižengimo teiseną K. R. atžvilgiu nutraukti. Skunde pareiškėjas nurodė, kad jis 2019 m. kovo 27 d., valdydamas automobilį „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie 15 val. 00 min. atvažiavo į įmonės teritoriją esančią Kaune, (duomenys neskelbtini). Sustojęs įmonės teritorijoje ir perdavęs klientui atgabentą krovinį sėdo į automobilį „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įmonės teritorijoje važiavimo trajektorijoje vyko krovos darbai. Buvo auto krautuvu kraunami kroviniai į sunkvežimį. Krovos darbų vieta nepaženklinta nei skiriamaisiais ženklais, nei horizontaliu ženklinimu, nei nurodyta judėjimo schema įmonės teritorijoje. Todėl pareiškėjas vadovavosi bendrosiomis kelių eismo taisyklėmis, galiojančiomis nesant kitokią eismo schemą nustatančių kelio ženklų ir/ar horizontaliojo kelio ženklinimo, užvedė automobilio variklį (vaizdo įraše matosi, kada įsižiebia automobilio priekiniai žibintai), palaukė keletą sekundžių vertindamas situaciją. Įvertinęs situaciją ir sulaukęs, kada bus saugu, kai auto krautuvas juda į priekį, t. y. tolsta, ir ruošiasi padėti krovinį į sunkvežimį, o šiam veiksmui atlikti irgi reikia laiko, pareiškėjas pajudėjo iš lėto iš vietos. Bet pareiškėjui jau judant į priekį auto krautuvo vairuotojas staiga, nesidairęs, neįvertinęs situacijos ir nesilaikydamas KET taisyklių pajudėjo atgal ir atsitrenkė į pareiškėjo vairuojamo automobilio šono galinę dalį, ją smarkiai apgadindamas. Įvykio metu pareiškėjas besąlygiškai laikėsi KET 9 punkto reikalavimo ir 101 punkto reikalavimų. Jis prieš pajudėdamas į priekį laukė, vertino situaciją ir pajudėjo tik tuomet, kuomet buvo saugu, t. y. auto krautuvas tolo nuo pareiškėjo važiavimo trajektorijos. Tai įrodo vaizdo įrašas, kuriame aiškiai matoma, kad automobilis „Citroen Jumper“ į priekį pajuda anksčiau, nors ir iš lėto, nei link jo važiavimo trajektorijos pajuda auto krautuvas. Jeigu būtų automobilis pajudėjęs į priekį vėliau, nei auto krautuvas atgal (automobilio važiavimo trajektorijos link), tai tikėtina, kad automobilis būtų atsitrenkęs į auto krautuvą arba bent jau būtų buvus apgadinta priekinė automobilio dalis, o ne galinė, kaip buvo šiuo atveju. Jeigu auto krautuvo vairuotojas būtų bent atsisukęs, pažvelgęs judėjimo kryptimi, tai tikrai būtų pamatęs judėjimo trajektorijoje esančią kliūtį - jis tikrai būtų galėjęs sustoti, bet jis to nepadarėme pats nesilaikydamas KET 9 ir 101 punktų reikalavimų. Dėl šių KET punktų nesilaikymo ir prasto krovimo darbų organizavimo ir įvyko šis įvykis. Būtina pabrėžti, kad įmonės teritorijoje nei kelio ženklų, nei horizontaliojo kelių ženklinimo, nei krovimo zoną žyminčių ženklų, iš kurių pareiškėjas būtų galėjęs spręsti šioje teritorijoje galiojančią judėjimo schemą, nebuvo. KET 115 straipsnis, kuriame įtvirtinta, jog tuo atveju, kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka Taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės. Ypatingai svarbus nagrinėjamai situacijai yra KET 114 straipsnis, kuriame įtvirtinta, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams. Šis punktas nenumato išimčių, todėl auto krautuvo vairuotojas turėjo būti ypatingai atidus judant atbuline eiga ir bet kuriuo atveju duoti kelią pareiškėjo vairuotai transporto priemonei. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių konstatuotina, jog pareiškėjas, įvertinęs situaciją, laikydamasis visų KET reikalavimų saugiai pajudėjo iš stovėjimo vietos, o tuo tarpu auto krautuvo vairuotojas nesidairydamas, pažeisdamas KET reikalavimų 9, 101, 114 ir 115 punktus nesaugiai pajudėjo iš krovimo vietos, keldamas pavojų aplinkiniams ir tuo pačiu sukeldamas eismo įvykį.

Pareiškėjas prašo pratęsti terminą skundui paduoti, nes administracinėje byloje buvo atlikti procesiniai pažeidimai ir trukdžiai susipažinti su ja, jos eiga ir protokolu. Pareiškėjas keletą kartų žodžiu kreipėsi į Kauno AVPK Kelių policijos valdybos darbuotojus dėl eigos, susipažinimo su dokumentais, bet kiekvieną kartą būdavo siūloma palaukti, nes tik išnagrinėjus bylą visa informacija pateikiama registruotu paštu. Pareiškėjui, pačiam negalėjus dalyvauti 2019 m. balandžio 29 d. administracinės bylos 20-ANR N-6519-2019 žodiniame nagrinėjime, o Kauno AVPK Kelių policijos valdybos darbuotojams išsisukinėjant, neperduodant, nesupažindinant su protokolu nebuvo galimybės laiku pateikti skundo siekiant atstatyti teisingumą. Pareiškėjas pažymi, kad iki šios dienos nėra gavęs administracinės bylos protokolo. Pareiškėjas apie nutarimą 20-ANR_N-6519-2019 ir jam paskirtą nuobaudą administracinio nusižengimo byloje ROIK 19099428187 sužinojo 2019 m. birželio 6 d. prisijungęs prie MANOVMI elektroninės sistemos ir pamatęs. Iki to laiko pareiškėjas aktyviai domėjosi bylos eiga, bet susidūrė pareigūnų vengimu pateikti informaciją. Iš Policijos elektroninių paslaugų sistemos gautame išraše apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, datuotame 2019 m. birželio 10 d., matyti, kad nėra nurodyta nei nutarimo data, nei nuobauda, todėl logiška manyti, kad byla yra dar neišnagrinėta ir nebaigta. Pareiškėjo įsitikinimu, skundžiamas nutarimas administracinėje byloje buvo priimtas neatlikus įrodymų tyrimo, Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas G. P. administracinės bylos nagrinėjimo metu paskelbė iš anksto parengtą nutarimą, tokiais savo veiksmais pažeisdamas pareiškėjo teisę į teisingą teismą ir nešališką bylos išnagrinėjimą.

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius (toliau – Institucija) atsiliepime į pareiškėjo K. R. skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nutarimas priimtas įvertinus byloje esančius įrodymus, įvertinus nustatytas eismo įvykio aplinkybes, atsižvelgiant į automobilių išsidėstymą po eismo įvykio ir jų važiavimo trajektoriją prieš eismo įvykį. Vadovaujantis ANK 517 straipsnio 1 dalimi nustatant, ar asmuo kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įvertinti byloje surinkti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, eismo įvykio vietos schema, foto nuotraukos, vaizdo įrašas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl eismo įvykio aplinkybių tarnybiniame pranešime, kito eismo dalyvio rašytinis paaiškinimas ir kiti. Paskirta minimali administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsniu atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas K. R. savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Pareiškėjas paaiškino, kad jam automobiliu važiuojant įmonės teritorijoje jis matė, kad vyksta krovos darbai. Jokios schemos, kaip judėti įmonės teritorijoje, nebuvo. Jis suvokė, kad jis yra dešinėje pusėje, todėl kitas vairuotojas turi jam duoti kelią. Vis tik, matydamas vykstant krovos darbus, palaukė, kol krautuvas pajudės į priekį. Tai užfiksuota vaizdo įraše, matyti, kaip užsidega automobilio žibintai. Jis pajudėjo į priekį. O krautuvas pajudėjo atgal ir įvyko susidūrimas. Krautuvo signalo negirdėjo, švyturėlio nematė. Su paskirta nuobauda nesutinka, prašo skundžiamą nutarimą panaikinti.

Liudytojas P. K. parodė, kad 2019 m. kovo 27 d. jis dirbo įmonės teritorijoje su krautuvu. Jis krovė įmonės produkciją. Padėjęs krovinį į sunkvežimį po garsinio signalo pajudėjo atbuline eiga ir pajuto smūgį. Prieš pajudėdamas per veidrodėlį kito automobilio nematė. Krautuvo vairuotoju dirba 4-5 metus. Už šį įvykį jis nubaustas 5 eurų bauda. Mano, kad jis buvo nekaltas. Kitas vairuotojas turėjo įvertinti, kad vyksta krovimo darbai. Vieta, kur stovi sunkvežimis, apibrėžta geltona linija. Krautuvui pradėjus važiuoti atbuline eiga, paspaudus pedalą, jis ima signalizuoti ir signalizuoja, kol važiuojama atbuline eiga. Taip pat naudojamas ir šviesos signalas, ar jis buvo matomas įvykio metu, negali pasakyti.

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atstovas skundą prašė atmesti ir Institucijos nutarimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjo K. R. skundas dėl Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. balandžio 29 d. nutarimo pateiktas praleidus 20 dienų apskundimo terminą. Pagal ANK 623 straipsnį skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas K. R. buvo informuotas apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą 2019 m. balandžio 29 d., 10 val. Nutarime nurodyta, kad nutarimas pareiškėjui buvo išsiųstas registruotu paštu. Duomenų apie procesinių dokumentų įteikimą pareiškėjui byloje nepateikta. Pareiškėjas nurodė, kad jis nutarimo negavo ir apie nutarimą 20-ANR_N-6519-2019 ir jam paskirtą nuobaudą administracinio nusižengimo byloje ROIK 19099428187 sužinojo tik 2019 m. birželio 6 d., kai prisijungė prie MANOVMI elektroninės sistemos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes laikytina, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl objektyvių ir pateisinančių priežasčių, todėl jis atnaujintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. balandžio 29 d. nutarimu K. R. buvo paskirta 10 eurų bauda už ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, tai yra už tai, kad K. R. 2019 m. kovo 27 d. 15.25 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įmonės teritorijos kieme, buvo neatidus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, dėl ko susidūrė su krautuvu, vykdančiu krovimo darbus. Įvykio metu buvo apgadintas „Citroen Jumper“ automobilis. Šiais veiksmais pažeidė KET 9, 101 punktus ir padarė ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą.

Pareiškėjas K. R. nesutinka su jam paskirta nuobauda, nurodo, kad jokio nusižengimo jis nepadarė, nes elgėsi atsakingai, rūpestingai. Įmonės kieme, matydamas vykstant krovimo darbus, palaukė, kol krautuvas pajudės į priekį, tai yra tolyn nuo jo ir tik tada automobiliu „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis pajudėjo į priekį. Įmonės teritorijoje nebuvo nustatyta jokia judėjimo schema, todėl jis vadovavosi taisykle, kad kitos transporto priemonės turi praleisti jį, kaip važiuojantį iš dešinės. Įvertinęs situaciją jis pajudėjo, o krautuvo vairuotojas neįsitikinęs, kad nėra kliūčių pajudėjo atbuline eiga, ko pasekoje atsitrenkė į pareiškėjo automobilio šoną.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės iš esmės atitinka vaizdo įraše užfiksuotus duomenis. Vaizdo įraše matyti, kaip krautuvui privažiavus prie sunkvežimio pareiškėjo vairuojamame automobilyje įsijungia žibintai ir jis pajuda. Krautuvas staigiu judesiu ima judėti atgal ir įvyksta susidūrimas su pareiškėjo automobiliu.

Pareiškėjo nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuotas transporto priemonių išsidėstymas po įvykio, transporto priemonių apgadinimai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimais eismo įvykio pripažinti kaltais abu vairuotojai – K. R. ir P. K.. Abu vairuotojai save laiko nekaltais.

KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 101 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Iš pareiškėjo ir liudytojo nurodytų įvykio aplinkybių bei pateikto vaizdo įrašo matyti, kad pareiškėjas K. R. įmonės teritorijoje, pamatęs vykstant krovimo darbus ir nesant įmonės kelio ženklų, horizontaliojo kelių ženklinimo ar krovimo zoną žyminčių ženklų, nurodančių šioje teritorijoje galiojančią judėjimo schemą, vadovavosi bendrosiomis KET taisyklėmis.

KET 115 punktas numato, kad tuo atveju, kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka Taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės. KET 114 straipsnyje nurodyta, kad važiuodamas atbulas vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams.

Pareiškėjas K. R. pradėjo judėti tik po to, kai P. K. vairuojamas autokrautuvas pajudėjo pirmyn, tai yra tolyn nuo jo link pakraunamo vilkiko. Šioje situacijoje auto krautuvo vairuotojas turėjo būti taip pat atidus. Krautuvo vairuotojas, pakrovęs prekes į sunkvežimį, skubiu judesiu pajudėjo atgal. Pajudėjęs atbuline eiga jis turėjo duoti kelią pareiškėjo vairuotai transporto priemonei. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas krautuvo signalo negirdėjo, o krautuvo vairuotojas patvirtinti, kad krautuve buvo naudojami švyturėliai ir jie buvo matomi, negalėjo. Todėl šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjas K. R. KET 9, 101 punktų reikalavimų nepažeidė, nes laikėsi atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, prieš pradėdamas važiuoti įsitikino, kad tai daryti saugu, todėl jo veikoje ANK 417 straipsnio 8 dalies nusižengimo sudėties nėra. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo K. R. skundas tenkintinas, Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. balandžio 29 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-6519-2019 naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena K. R. atžvilgiu nutrauktina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atnaujinti pareiškėjui K. R. terminą skundui paduoti.

Pareiškėjo K. R. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. balandžio 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-6519-2019 ir administracinio nusižengimo teiseną K. R. atžvilgiu nutraukti.

Administracinio nusižengimo bylos medžiagą Nr. 20-ANR_N-6519-2019 nutarčiai įsiteisėjus grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.