- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-23
- Bylos Nr.
- A-146-1113-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Irmantas Jarukaitis, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- K. J.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. J. skundą atsakovams Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas K. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 2-3) ir jo patikslinimu (b.l.49) prašė Vilniaus apygardos administracinį teismą:
1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2009 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. 22-587;
2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2009 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. 2S-894 dalį dėl atsisakymo suteikti trumpalaikį pasimatymą su sutuoktine be pataisos įstaigos atstovo;
3) įpareigoti atsakovus suteikti jam pasimatymą su sutuoktine be pataisos įstaigos atstovo.
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Lukiškių TI-K direktorius 2009 m. kovo 25 d. raštu Nr. 22-587K atsisakė jam suteikti pasimatymą su sutuoktine be pataisos įstaigos atstovo. Pažymėjo, kad teisę per du mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą su sutuoktine be pataisos įstaigos atstovo jam suteikia Bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnio 2 dalis. Atsakovas, atsisakydamas jam suteikti tokį pasimatymą, pažeidė minėtą įstatymo normą. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas daugiau nė 7 metus leido jam matytis su sutuoktine be pataisos įstaigos atstovo. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K administracija paskutiniu metu jam keršija už jo rašomus skundus, t.y. nepagrįstai kaltina jį pramanytais pažeidimais, nepagrįstai nesuteikia trumpalaikio pasimatymo su sutuoktine. Kalėjimų departamentas 2009 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 2S-894 nepagrįstai netenkino jo skundo šiuo klausimu.
Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius - kalėjimas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 23-24) paaiškino, kad pareiškėjas K. J. 2009 m. kovo 18 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su pareiškimu dėl trumpalaikio pasimatymo su sutuoktine be pataisos įstaigos atstovo suteikimo. 2009 m. kovo 25 d. įstaigos direktoriaus raštu Nr. 22-587K pareiškėjas buvo informuotas, kad vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas trumpalaikis pasimatymas kalėjimo direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno leidimu su sutuoktiniu, sugyventiniu, arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių, gali vykti be pataisos įstaigos atstovo. Atsakovas pažymėjo, kad iš minėtų nuostatų matyti, jog įstatymas leidžia, tačiau neįpareigoja įstaigos administracijos privalomai suteikti trumpalaikį pasimatymą be įstaigos atstovo. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas skunde nekonkretizuoja ir nepateikia įrodymų, pagrindžiančių skundo teiginius, esą Lukiškių TI-K administracija jam keršija.
Šalies argumentai
Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 9-10) paaiškino, kad norminiai aktai neįpareigoja kalėjimo administracijos paprastai grupei priskirtiems nuteistiesiems suteikti trumpalaikius pasimatymus su sutuoktiniu nedalyvaujant pataisos įstaigos atstovui. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas savo skunde nenurodo jokių motyvų kodėl Kalėjimų departamento 2009 m. kovo 31 d. sprendimas Nr. 2S-984 turėtų būti naikinamas. Atkreipė dėmesį į tai, kad Lukiškių TI-K direktorius, atsižvelgdamas į įstaigos tarnybų rekomendacijas ir priimdamas sprendimą nesuteikti pareiškėjui pasimatymo su sutuoktine nedalyvaujant įstaigos atstovui, galiojančių teisės aktų nepažeidė, elgėsi teisėtai, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės. Teigė, kad Kalėjimų departamentas pareiškėjo skundą išnagrinėjo ir į jį atsakė pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl naikinti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovo atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas turi keturias galiojančias drausmines nuobaudas, be to yra įrašytas į linkusių užpulti asmenų įskaitą, o nuteistojo geras elgesys jam suteikia daugiau teisių.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimu pareiškėjo skundo dalį dėl atsakovo Lukiškių TI-K 2009 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. 22-587 panaikinimo paliko nenagrinėtą, o skundo dalį dėl atsakovo Kalėjimų departamento 2009 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. 2S-894 dalies panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas rėmėsi Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai skundžiami Kalėjimų departamentui. Teismas nustatė, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K 2009 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. 22-587 būtų skundęs Kalėjimų departamentui. Pareiškėjo skundžiamu 2009 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 2S-894 Kalėjimų departamentas nusprendė dėl K. J. 2009 m. kovo 13 d. ir 2009 m. kovo 17 d. skundų. Tuo tarpu Lukiškių TI-K 2009 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 22-587 buvo išspręstas pareiškėjo 2009 m. kovo 18 d. prašymas (b. l. 14). Nustatęs minėtas aplinkybes teismas konstatavo, kad pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio nagrinėjimo tvarkos, todėl vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punktui pareiškėjo skundą dalyje dėl Lukiškių TI-K 2009 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. 22-587 panaikinimo paliko nenagrinėtu.
Nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimą dėl Kalėjimų departamento 2009 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. 2S-894 dalies panaikinimo teismas nustatė, kad nuteistasis K. J., atliekantis bausmę kalėjime, yra priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnio 1 dalies 3 punktą jis turi teisę per du mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą šio kodekso 94 straipsnyje ir Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, XVI skyriuje nustatyta tvarka. Trumpalaikį pasimatymą, kuris vyksta be pataisos įstaigos atstovo uždarose specialiai įrengtose patalpose, leidžia tiktai kalėjimo direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgdamas į tai, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas trumpalaikis pasimatymas kalėjimų direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno leidimu su sutuoktiniu, sugyventiniu ar asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių, gali vykti be pataisos įstaigos atstovo, teismas pažymėjo jog minėta įstatymo nuostata neįpareigoja įstaigos administraciją privalomai suteikti trumpalaikį pasimatymą be įstaigos atstovo. Teismas pažymėjo, kad pagal įstatymą tai yra administracijos teisė, o ne pareiga. Teismas rėmėsi Kalėjimų departamento atstovo teismo posėdyje pateiktais paaiškinimais, kad pareiškėjas turi keturias galiojančias drausmines nuobaudas ir yra įrašytas į asmenų, linkusių užpulti įskaitą. Pažymėjo, kad šias aplinkybe teismo posėdyje patvirtino ir pats pareiškėjas. Teismas vertino, kad teisės normos nenustato atvejų, kuriems esant nuteistajam gali būti leidžiama be administracijos atstovo matytis su sutuoktiniu, o kuriems ne, visais atvejais nusprendžia administracija. Teismo vertinimu – tai lyg skatinimo priemonė, kurios galima netaikyti, jeigu nuteistasis pažeidžia vidaus tvarką, taip pat - prevencinė priemonė. Teismas priėjo prie išvados, kad K. J. išskirtinai neigiamas elgesys, kurį įrodo keletas galiojančių nuobaudų ir jo įrašymo į linkusių užpulti asmenų įskaitą faktas, patvirtina, kad Lukiškių TI-K administracija elgiasi teisėtai. Remdamasis šiais argumentais teismas konstatavo, kad Kalėjimų departamento2009 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. 2S-984 dalies dėl Lukiškių TI-K administracijos atsisakymo leisti K. J. vienam matytis su sutuoktine, naikinti pagrindo nėra.
III.
Pareiškėjas K. J. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 58-60), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad priešingai nė konstatavo pirmosios instancijos teismas, jis yra pasinaudojęs išankstine ikiteismine tvarka Lukiškių TI-K 2009 m. kovo 25 d. sprendimui Nr. 22-587 apskųsti ir tai patvirtina prie apeliacinio skundo pridėtas Kalėjimų departamento 2009 m. balandžio 27 d. sprendimas Nr. 2S-1162. Pareiškėjas nurodo nesuprantantis, kodėl šis raštas nebuvo pridėtas prie jo pirmosios instancijos teismui išsiųsto skundo. Pareiškėjas be jau anksčiau pirmosios instancijos teismui pateiktų reikalavimų prašo panaikinti Kalėjimų departamento 2009 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 2S-1162 ir įpareigoti Kalėjimų departamentą pavesti pavaldžiai įstaigai suteikti jam pasimatymus, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinį skundą pareiškėjas iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui, t.y. teigia, esą Lukiškių TI-K administracija neduoda jam pasimatymo su sutuoktine be administracijos atstovo keršydama už jo rašomus skundus. Apelianto nuomone, Kalėjimų departamentas nepagrįstai vengia spręsti jo keliamą problemą, pasiremdamas Bausmių vykdymo kodekso nuostatomis pateisina Lukiškių TI-K priimtus sprendimus.
Atsiliepimas
Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į apelianto skundą (b. l. 70-71) išdėsto analogiškus, kaip ir atsiliepime pirmosios instancijos teismu nurodytieji, argumentus ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apelianto skundą atmesti. Atkreipia dėmesį į tai, kad priimant sprendimą dėl trumpalaikio pasimatymo be pataisos įstaigos atstovo atsižvelgiama į atitinkamų aplinkybių visumą (prašančiojo charakteristiką, ar jis turi galiojančių nuobaudų, ar yra skatintas, taip pat į pareigūnų, kurie tiesiogiai dirba su nuteistuoju, rekomendacijas). Pažymi, kad apeliantas yra įrašytas į linkusių užpulti asmenų įskaitą, turi keturias galiojančias nuobaudas. Todėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2009 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. 22-587 yra teisėtas.
Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į apelianto skundą (b. l. 68-69) analogiškais argumentais prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas K. J. dalyvaujant jo atstovui (advokatui) prašė teismą išspręsti tris reikalavimus: 1) panaikinti Lukiškių TI-K 2009 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. 22-587; 2) panaikinti Kalėjimų departamento 2009 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. 2S-894 dalį dėl atsisakymo suteikti trumpalaikį pasimatymą su sutuoktine be pataisos įstaigos atstovo; 3) įpareigoti atsakovus suteikti jam pasimatymą su sutuoktine be pataisos įstaigos atstovo.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dalyje dėl Lukiškių TI-K 2009 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. 22-587 panaikinimo paliko nenagrinėtą (ABTĮ 103 str.1 p.), kadangi pagal bylos šalių pateiktus įrodymus priėjo prie išvados, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, numatytos Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, t.y. šio sprendimo prieš kreipdamasis į teismą neapskundė Kalėjimų departamentui. Pareiškėjo skundo dalį dėl Kalėjimų departamento 2009 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. 2S-894 dalies, kurioje Kalėjimų departamentas pasisakė, kad Lukiškių TI-K, nesuteikdamas pareiškėjui trumpalaikio pasimatymo su sutuoktine be pataisos įstaigos atstovo, įstatymų nepažeidė, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Dėl trečiojo pareiškėjo reikalavimo pirmosios instancijos teismas iš viso nepasisakė.
Apeliantas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtą jo skundo dalį dėl Lukiškių TI-K 2009 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. 22-587 panaikinimo, nes jis išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos laikėsi – šį sprendimą apskundė Kalėjimų departamentui, kuris dėl šio jo skundo priėmė 2009 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 2S-1162. Šį sprendimą pareiškėjas pridėjo prie apeliacinio skundo ir apeliaciniu skundu, be kita ko, pareiškė naują reikalavimą - panaikinti Kalėjimų departamento 2009 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 2S-1162.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio nuostatas teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.
Teisėjų kolegija pažymi, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai įstatymų yra numatyta ikiteisminė tvarka vidinės administracinių aktų kontrolės sistemos pagrindu (toks santykis šiame kontekste yra tarp Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento) ir institucija, išnagrinėjusi ginčą ikiteismine tvarka, skundžiamą individualų aktą palieka nepakeistu, tiesiogines teisines pasekmes asmeniui sukelia pirminis individualus administracinis aktas. Esant tokiai situacijai asmens galimai pažeistos teisės teisme gali būti apgintos jam ginčijant tik tiesiogines pasekmes sukeliantį pirminį individualų administracinį aktą, o įrodymai, kad asmuo pasinaudojo įstatymo numatyta ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, tokiu atveju yra patvirtinimas, kad asmuo yra įvykdęs įstatymų nustatytą kai kuriems atvejams sąlygą prieš kreipiantis teisminės gynybos pasinaudoti privaloma ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka.
Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) teisėjų kolegija konstatuoja jog pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai pažymėjo, kad bausmes vykdančių institucijų (nagrinėjamu atveju – Lukiškių TI-K) vadovų veiksmų ir sprendimų apskundimui įstatymų yra numatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, tačiau šiame kontekste nenustatė ir neištyrė visų nagrinėjamai bylai reikšmingų aplinkybių. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą nagrinėjančio bylą teismo vaidmuo yra aktyvus. Nagrinėdami bylas teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 81 str.). Administracinių bylų teisenos įstatymas įpareigoja pareiškėją skunde (prašyme) teismui nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pagrįsti jas įrodymais ir juos pateikti teismui (ABTĮ 23 str.2 d.6 p., 24 str.). Teisę pateikti į bylą įrodymus turi visos administracinės bylos proceso šalys (ABTĮ 53 str. 2 d., 82 str. 5 d.). Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 68 straipsnio nuostatas, pirmosios instancijos teismo pirmininkas ar teisėjas, nutartimi priėmęs skundą (prašymą) nagrinėti, pasiruošimo bylos nagrinėjimui stadijoje, be kita ko, esant reikalui, imasi procesinių priemonių dėl įrodymų išreikalavimo. Be to, teismas nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, jei paaiškėja, kad būtina išreikalauti naujus įrodymus (ABTĮ 80 str.1 ir 3 d.). Taigi Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalies, 81, 86 straipsnių nuostatų sisteminis aiškinimas teismui nustato pareigą prieš priimant byloje baigiamąją teismo aktą imtis įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nebuvo reikiamai aktyvus, nenustatė visų nagrinėjamai bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių, todėl nepagrįstai paliko nenagrinėtą pareiškėjo reikalavimą dėl Lukiškių TI-K 2009 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. 22-587 panaikinimo.
Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, išsiųsdamas atsakovams pareiškėjo skundo kopiją, Administracinių bylų teisenos įstatymo 68 straipsnio nustatyta tvarka įpareigojo atsakovus pateikti su skundžiamais sprendimais (Lukiškių TI-K 2009 m. kovo 25 d. Nr. 22-587 ir Kalėjimų departamento 2009 m. kovo 31 d. Nr. 2S-894) susijusią medžiagą (pareiškėjo prašymus ir kt.). Kalėjimų departamentas pateikė teismui kelis K. J. prašymus ir skundus, iš kurių matyti, kad 2009 m. kovo 11 d. prašymu K. J. kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių suteikti 2009 m. kovo 17 d. pasimatymą su sutuoktine be pataisos įstaigos atstovo. Lukiškių TI-K tarnybų įrašai ir įstaigos vadovo 2009 m. kovo 16 d. rezoliucija ant šio prašymo patvirtina, kad pasimatymas nebuvo suteiktas, apie tai pareiškėjui pranešta žodžiu. Iš atsakovų pateiktų dokumentų matyti, kad 2009 m. kovo 16 d. pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, prašydamas dėl atsisakymo suteikti pasimatymą pateikti jam rašytinį atsakymą. Į šį pareiškėjo skundą jam buvo atsakyta nagrinėjamoje byloje skundžiamu Lukiškių TI-K 2009 m. kovo 25 d. raštu Nr. 22-587. Dėl pareiškėjo skundžiamo Kalėjimų departamento 2009 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. 2S-894 skundžiamos dalies atsakovas pateikė teismui K. J. 2009 m. kovo 17 d. skundą Kalėjimų departamento direktoriui, kuriame rašoma, kad Lukiškių TI-K direktorius atsisakė patenkinti pareiškėjo 2009 m. kovo 11 d. prašymą dėl pasimatymo su sutuoktine, ir tos pačios dienos prašymą tarpininkauti, kad Lukiškių TI-K suteiktų jam tokį pasimatymą. Į šį pareiškėjo skundą ir prašymą Kalėjimų departamentas atsakė 2009 m. kovo 31 d. raštu Nr. 2S-984, kuriuo taip pat išsprendė pareiškėjo skundus kitais klausimais.
Nors iš minėtos bylos medžiagos yra akivaizdu, kad pareiškėjo 2009 m. kovo 17 d. skundas Kalėjimų departamentui dėl atsisakymo suteikti pasimatymą pagal 2009 m. kovo 11 d. prašymą yra pateiktas anksčiau nė Lukiškių TI-K direktorius priėmė rašytinį sprendimą dėl šio prašymo (2009 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. 22-587), o Kalėjimų departamento 2009 m. kovo 31 d. sprendimas Nr. 2S-894 yra priimtas ne dėl minėto Lukiškių TI-K direktoriaus sprendimo, tačiau nei teismo posėdžio protokole, nei kitoje bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas, prieš priimdamas sprendimą palikti nenagrinėtą skundo dalį dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2009 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. 22-587 panaikinimo, aiškinosi, ar dėl šio sprendimo buvo pasinaudota išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (BVK 183 str.2 d.) ir kad pasiūlė bylos proceso dalyviams (pirmiausia– pareiškėjui) pateikti tai patvirtinančius (paneigiančius) įrodymus. Iš apeliacinio skundo argumentų ir prie apeliacinio skundo pridėto Kalėjimų departamento 2009 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 2S-1162 matyti, kad šiuo sprendimu išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka buvo išspręstas K. J. 2009 m. kovo 27 d. skundas dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2009 m. kovo 25 d. sprendimo. Esant minėtoms aplinkybėms teismo išvada, kad pareiškėjas dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2009 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. 22-587 nepasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, yra nepagrįsta ir sprendimas dėl šios skundo dalies palikimo nenagrinėtu yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kalėjimų departamento 2009 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 2S-1162. Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 5 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo nagrinėti šį pareiškėjo reikalavimą. Dėl šio pareiškėjo reikalavimo turi išspręsti pirmosios instancijos teismas pagal bendrąsias Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytas taisykles (ABTĮ 10, 22, 33, 81 str.) ir pareiškėjo teisės patikslinti skundą (ABTĮ 52 str.) išaiškinimo institutą.
Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodęs, kad bausmes vykdančių institucijų vadovų veiksmų ir sprendimų apskundimui įstatymų yra numatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, išnagrinėjo pareiškėjo reikalavimą dėl Kalėjimų departamento 2009 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. 2S-894 dalies panaikinimo ir jį atmetė aptardamas bendrąsias bausmių vykdymo kodekso nuostatas dėl nuteistųjų teisės gauti trumpalaikį pasimatymą be pataisos įstaigos atstovo, tačiau nepasisakė dėl kokio konkretaus Lukiškių TI-K vadovo veiksmo ar sprendimo jis išnagrinėjo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimtą 2009 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. 2S-894, kuris priimtas ne dėl skundžiamo Lukiškių TI-K direktoriaus 2009 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. 22-587, o pareiškėjas nagrinėjamoje byloje neskundė jokio kito Lukiškių TI-K direktoriaus sprendimo. Kitaip tariant, teismas neištyrė, ar pareiškėjo 2009 m. kovo 17 d. skundą, kuris Kalėjimų departamentui buvo pateiktas po to, kai Lukiškių TI-K direktorius atsisakė suteikti pareiškėjui pasimatymą pagal 2009 m. kovo 11 d. prašymą, tačiau šio atsisakymo neįformino atskiru rašytinius sprendimu, yra pagrindas vertinti kaip skundą dėl Lukiškių TIK-K direktoriaus veiksmo, kuris gali būti skundžiamas Kalėjimų departamentui Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, ir buvo išnagrinėtas šia tvarka Kalėjimų departamentui priimant 2009 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. 2S-894. Todėl teisėjų kolegija šią teismo sprendimo dalį vertina kaip nepagrįstą ir bylą šioje dalyje taip pat perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pažymėtina, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnio nuostatas paprastai nuteistųjų grupei priskirtų nuteistųjų teisė per du mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą be pataisos įstaigos atstovo nėra nei absoliuti, nei formali. Kiekvienu konkrečiu atveju ši teisė gali būti realizuojama pataisos įstaigos direktoriui (pavaduotojui) sprendžiant nuteistojo pateiktą prašymą. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju, kuriuo atsisakoma suteikti nuteistajam pasimatymą be pataisos įstaigos atstovo, sprendime turi būti aiškiai nurodyti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis pagrįsti atsisakymo motyvai. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų nustatyti, ar atsakovas pagrįstai nesuteikė pareiškėjui pasimatymo pagal konkretų prašymą dėl kurio kilęs nagrinėjamas administracinis ginčas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Šio įstatymo 141 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs apskųstą teismo sprendimą, turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus (ABTĮ 141 str.1 d.3 p.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo reikalavimo, kuriuo jis prašė įpareigoti atsakovus suteikti jam pasimatymą su sutuoktine be pataisos įstaigos atstovo. Toks reikalavimas, atsižvelgiant į atsakovų kompetenciją, galėtų būti patenkintas tik nustačius, kad pataisos įstaigos sprendimas dėl atsisakymo suteikti pasimatymą buvo nepagrįstas. Nagrinėdamas bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas turi išspręsti ir šį pareiškėjo reikalavimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo K. J. apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą šiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.