Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-10-26 · Administracinė byla Nr. AS-575-393-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-10-26
Bylos Nr.
AS-575-393-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Artūras Drigotas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Pareiškėjas
E. V.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui, Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko
Advokatai
Vladimiras Žukovskis
Administracinė byla Nr. AS3-393-06
Kategorija 49. (S)LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. spalio 26 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo E. V. V atstovo advokato Vladimiro Žukovskio atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. V skundą atsakovams Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui ir Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko dėl tarnybinio ginčo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos Ministro pirmininko 2005-09-02 potvarkį Nr. 211, grąžinti pareiškėją į ankstesnį darbą Draudimo priežiūros komisijos pirmininko pareigas ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą, priteisti neturtinę žalą bei teismo išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas, teikdamas atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kartu su atsiliepimu pateikė priedus, kurių dalis sudaro tarnybos paslaptį bei yra „Riboto naudojimo“.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. birželio 5 d. nutartimi nutarė neteikti susipažinti ir kopijuoti bei laikyti nevieša šioje byloje esančius dokumentus - Finansų ministerijos pažymą, 2005-08-23 išvadas bei 2005-09-01 lydraštį Nr. 3-62RN (viso 7 lapai). Teismas pažymėjo, kad ABTĮ 12 str. 2 d. įpareigoja teismą imtis administracinio proceso numatytų priemonių siekiant išsaugoti valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį. ABTĮ 51 str. 2 d. numato, kad duomenys, kurie sudaro valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį, gali būti neteikiami šalims susipažinti ir kopijuoti. Kadangi atsakovo kartu su atsiliepimu pateikti dokumentai - Finansų ministerijos pažyma, 2005-08-23 išvados bei 2005-09-01 lydraštis (viso 7 lapai) sudaro tarnybos paslaptį, jie neteiktini šalims susipažinti ir kopijuoti (ABTĮ 51 str. 2 d.), taip pat ši medžiaga laikytina nevieša ir išnagrinėjus bylą neteiktina susipažinti (ABTĮ 12 str. 2 d.).

Šalies argumentai

Pareiškėjo E. V. V. atstovas advokatas Vladimiras Žukovskis atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 5 d. nutartį ir nutarti neteikti susipažinti ir kopijuoti byloje Nr. 1-1902-07/2006 esančius dokumentus: Finansų ministerijos pažymą, 2005-08-23 išvadas bei 2005-09-01 lydraštį Nr. 3-62RN, asmenims nesantiems šios bylos dalyviais. Apeliantas nurodo, kad tarnybos paslaptį turinčiais dokumentais gali naudotis atsakovas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str., Administracinių bylų įstatymo 6 str. bei Teismų įstatymo 6 str. ir 34 str. l d. yra įtvirtinti visų asmenų lygybės teismui bei proceso šalių lygiateisiškumo principai, kurių teisingas įgyvendinimas padeda užtikrinti tinkamą teismo procesą. Lygiateisiškumas teismo procese reiškia kiekvieno teisę, kad jo byla bendrosiuose teismuose būtų nagrinėjama pagal vienodas taisykles ir be jokios diskriminacijos. Teismas, kaip valstybės institucija, nėra ir negali būti suinteresuotas, kad bylą laimėtų ieškovas arba atsakovas. Tačiau valstybė ir teismas turi garantuoti tokį proceso modelį, kuris užtikrintų, kad bylą galėtų laimėti iš tikrųjų teisi šalis, t.y. valstybė ir teismas procese privalo garantuoti šalims vienodas teises įrodinėti savo tiesą. Todėl, pirma, teismas negali priimti sprendimo neišklausęs abiejų šalių ir, antra, abiem joms turi būti garantuotos vienodos kovos priemonės: kas neleidžiama ieškovui, tas turi būti neleidžiama ir atsakovui, ir atvirkščiai. Uždraudus pareiškėjui susipažinti su aukščiau nurodyta paties atsakovo pateikta medžiaga, būtų pažeistos pareiškėjo teisės minėtų principų kontekste.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 12 str. 2 d. nustatyta, kad teismas turi teisę proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar komercinė paslaptis. To paties įstatymo 51 str. 2 d. numatyta, kad šalis arba institucija, teikianti teismui dokumentus ar medžiagas, kurių duomenys sudaro valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismui yra pateikti rašytiniai įrodymai pažymėti žyma „Riboto naudojimo“ . Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 5 str. 5 d. nustatyta, kad žyma „Riboto naudojimo“ suteikiama tarnybos paslaptį sudarančiai informacijai, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali pakenkti valstybės institucijų interesams. Taigi, skundžiama teismo nutartis priimta vadovaujantis galiojančiais įstatymais. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas būtų netinkamai taikęs įstatymus, ar vertinęs įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo metu byla nėra išnagrinėta iš esmės, todėl nėra aišku kokia reikšmę teiks teismas rašytiniams įrodymams pažymėtiems žyma „Riboto naudojimo“. Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 3 d. nustatyta, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka.

Neatmestina galimybė, kad atsakovai šioje byloje, kaip ir kitos valstybės institucijos analogiškose bylose, norėdami užsitikrinti, kad jų teikti įrodymai būtų reikšmingi teismui priimant sprendimą šioje byloje, įslaptintą informaciją išslaptins. Teismas turi teisę apie tokią turimą procesinę teisę – teikti teismui išslaptintus įrodymus – atitinkamą atsakovą informuoti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. V. V. atstovo advokato Vladimiro Žukovskio atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisArtūras DrigotasRičardas Piličiauskas