Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-01-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-27-497/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-18
Bylos Nr.
1S-27-497/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Cininas
Nukentėjusysis
R. J.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-27-497/2017
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.2.12.; 2.12.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. sausio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nukentėjusiojo R. J. ir jo atstovo advokato K. Betingio skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarties, nustatė :

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. G. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2016-05-09 pareiškė ieškinį 399,10 Eur sumai dėl R. J. patirtų sužalojimų gydymo. Nukentėjusysis R. J. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė teismui civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, kuriuo prašo priteisti iš A. G. ieškovo R. J. naudai 36 160 Eur dydžio žalos atlyginimą (6160 Eur turtinei ir 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti). Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas advokatas R. Betingis 2016-11-17 teismo posėdžio metu pateikė prašymą paskirti laikinąjį nuosavybės apribojimą kaltinamojo A. G. turtui, laikinai apribojant atsakovo A. G. nuosavybės teisę į 36 160 Eur dydžio turtą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. J. atstovo advokato R. Betingio prašymas laikinai apriboti nuosavybės teises į kaltinamojo A. G. turtą baudžiamojoje byloje netenkintas.

Skundu nukentėjusysis R. J. ir atstovas advokatas K. Betingis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-15 nutartį ir laikinai apriboti nuosavybės teises į kaltinamojo A. G., o jo neradus ar radus nepakankamai civiliniam ieškiniui užtikrinti- ir/bei į už kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą. Taip pat pavesti prokurorams imtis aktyvių priemonių nukentėjusiojo R. J. pateiktam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti kaitinamajam A. G. ir už kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį. Nukentėjusiojo ir jo atstovo manymu, skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta, neteisėta, esminiai pažeidžia bei suvaržo nukentėjusiojo teises ir teisėtus interesus, įtvirtintus BPK 44 str. 10 d., 116 str.

Nurodo, kad tyrėjos K. L. 2016- 03-01 nutarimu R. J. pripažintas civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje dėl nusikaltimu padarytos konkrečios- 36 160 Eur žalos atlyginimo. Teismas nepateikė jokių faktinių duomenų, kad R. J. nusikalstamais veiksmais padaryta didelė žala būtų sumažėjusi arba dėl tokio padarytos žalos dydžio kaitinamasis būtų nesutikęs, būtų pateikti kokie nors lengvinantys jo kaltės įrodymai. Atvirkščiai, kaltinamasis iš viso neigia smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, kuria sau palankias gynybos versijas.

Nukentėjusiojo ir jo atstovo manymu, teismas, darydamas išvadą, jog šiuo metu nėra aiškus civilinio ieškinio dydis, o pateiktas civilinio ieškinio dydis yra per didelis, buvo šališkas, nes nukentėjusysis R. J. nutarimu yra pripažintas civiliniu ieškovu dėl 36 160 Eur žalos atlyginimo.

Skunde teigiama, kad baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys objektyviai patvirtina, kad kaltinamasis A. G. įvykdė nusikalstamas veikas ir tokiais veiksmais nukentėjusiajam padaryta didelė žala turi būti atlyginta. Anot nukentėjusiojo ir jo atstovo, skundžiamojoje nutartyje pateikti duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad kaltinamasis A. G. nenurodo jokio turto, iš kurio galėtų atlyginti padarytą didelę žalą, o atskiri įrašai apie kokius tai vienkartinius nepastovius keletas dešimčių eurų piniginių sumų gavimus aiškiai įrodo, kad jis neturi pastovaus ir garantuoto uždarbio, nedirba, todėl neturi ir neturės iš ko atlyginti padarytą didelę žalą. Todėl nukentėjusiojo ir jo atstovo įsitikinimu, esant tokioms aplinkybėms buvo būtina imtis aktyvių priemonių nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. J. pateiktam civiliniam ieškiniui užtikrinti. Be to, mano, jog teismas, turėdamas faktinius duomenis apie kaltinamajam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, remdamasis objektyviai nepatvirtintais kaltinamojo sugyventinės J. B. žodiniais teiginiais, nepagrįstai netaikė laikino nuosavybės teisių apribojimo į minėtą automobilį. Visa tai patvirtina, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo turtui netaikomas sąmoningai, taip sudarant prielaidas kaltininkui išvengti didelės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo R. J. ir jo atstovo K. Betingio skundas atmestinas.

Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-15 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, šiuo metu laikino nuosavybės teisės apribojimo skyrimas kaltinamojo turtui būtų netikslinga ir neproporcinga procesinės prievartos priemonė.

Kaltinamasis A. G. yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 2 d., 8 p., t. y. kaltinamas nusikaltimo, kuris nėra sunkus padarymu. Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis A. G. turi nuolatinę gyvenamąją, dirba UAB „ (duomenys neskelbtini) “ vyr. projektų vadovu, turi legalų ir pastovų pajamų šaltinį. Kaip matyti iš byloje pateiktos 2016-11-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos, 2016-09 A. G. priskaičiuota išmokėti 82,18 Eur, o 2016-10 – 409 Eur suma (2 t., b.l. 7). Pagal 2016-09-26 sudarytą darbo sutartį su minėta bendrove yra susitarta dėl 496,68 Eur dydžio darbo užmokesčio. A. G. turi mažametį vaiką, gyvena su vaiko motina. Byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis A. G. vengtų atlyginti žalą, jei tokia būtų iš jo priteista. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis slepia ar ketina slėpti jam nuosavybės teise priklausantį turtą. Pažymėtina, kad A. G. nekilnojamojo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, neturi, kas patvirtina byloje esantis VĮ Registrų centras išrašas (2 t., b.l. 37). Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad A. G. vardu yra registruota transporto priemonė „Volkswagen Passat“, 2006 gamybos metų. Iš 2016-12-08 teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo sugyventinės liudytojos J. B. parodymų matyti, kad automobilį „Volkswagen Passat“ jie su kaltinamuoju įsigijo iš lėšų, gautų pardavus jos automobilį Honda, ir kažkokią dalį pinigų davė kaltinamojo tėvas, automobilį nupirko už 4000 Eur.

Be to, kaip matyti iš 2016-12-08 teisiamojo posėdžio metu išsakytos nukentėjusiojo pozicijos civilinio ieškinio suma dar bus tikslinama, nurodant, jog pradžioje jis buvo piktas ir patyčios darė jam didelę įtaką, dėl ko buvo pareikšta tokia suma, ketina civilinio ieškinio dydį mažinti. Taigi šioje proceso stadijoje pareikšto civilinio ieškinio dydis nėra konkretus.

Skunde nurodoma, jog teismas, nepagrįstai netaikė laikino nuosavybės teisių apribojimo į „Volkswagen Passat“ automobilį. Tačiau su tokiais skundo argumentais nesutiktina. Teisės naudotis savo turtu apribojimas turi atitikti proporcingumo reikalavimą, kuris reiškia, kad apribojant nurodytą asmens teisę, turi būti nustatoma teisinga visuomenės bendrojo intereso poreikių ir asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų pusiausvyra. Kaip minėta, kaltinamajam A. G. kaltinimai pareikšti dėl nusikaltimo, kuris nėra sunkus nusikaltimo padarymo, todėl laikinas nuosavybės teisių apribojimas vertintinas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė. Nuo 2016-03-01 pranešimo apie įtarimo įteikimo A. G. neatliko jokių veiksmų siekiant perleisti kitiems asmenims turimas teises, paslėpti, sunaudoti ar sunaikinti turimą turtą – šiuo atveju jo vardu registruotą „Volkswagen Passat“ automobilį. Priešingai, jis dirba, gauna oficialias pajamas ir gausina savo turtą. Todėl teismo manymu, nukentėjusiojo prašoma pritaikyti galimos žalos atlyginimo įvykdymo užtikrinimo priemonė yra akivaizdžiai per griežta.

Be to, pažymėtina, kad procesinės prievartos priemonės (šiuo atveju laikinas nuosavybės teisės apribojimas) taikymo klausimas gali būti išspręstas išnagrinėjus bylą ir priėmus galutinį nuosprendį, ir tik tuo atveju, jeigu byloje pareikštas ieškinys bus patenkintas visiškai arba iš dalies.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 440 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutarė:

atmesti nukentėjusiojo R. J. ir jo atstovo advokato K. Betingio skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Audrius Cininas