- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2010-07-30
- Bylos Nr.
- N-575-1653-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Audrius Bakaveckas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 2 d. nutarimo A. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) pareigūnas 2008 m. gruodžio 4 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 1–3) A. J. už tai, kad jis, būdamas A. J. individualios įmonės (toliau – ir Įmonė) direktoriumi, leido įmonėje be rašytinių darbo sutarčių dirbti R. S. nuo 2008 m. liepos 16 d. iki rugsėjo 4 d., E. A. nuo 2008 m. rugpjūčio 11 d. iki rugsėjo 4 d., A. V. nuo 2008 m. liepos 16 d. iki rugpjūčio 25 d., E. G. nuo 2008 m. liepos 16 d. iki rugpjūčio 7 d., D. P. ir V. B. nuo 2008 m. rugsėjo 17 d. iki spalio 2 d., tuo pažeisdamas Darbo kodekso 93 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio 3 dalies reikalavimus, ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 2 d. nutarimu (b. l. 112–115) pripažino, kad A. J. pažeidė Darbo kodekso 93 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, bei skyrė 18 000 litų baudą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įrodymai byloje patvirtino, jog A. J., būdamas darbdaviu, esant visiems nustatytiems darbo sutarties požymiams, leido nelegaliai dirbti R. S., E. A., A. V., E. G., V. B. ir D. P., t. y. nesudarė su jais rašytinės darbo sutarties, neužtikrino, kad jie pradėtų darbą po to, kai yra sudaryta rašytinė darbo sutartis, o pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteiktas darbuotojams, darbo sutartis įregistruota darbo sutarčių registravimo žurnale, darbuotojams išduotas darbo pažymėjimas. Tarp A. J. ir R. S., E. A., A. V., E. G., V. B. bei D. P. susiklostę santykiai atitinka darbo teisinius santykius. Darbuotojai realiai atliko jiems pavestas darbo funkcijas, tačiau dirbo Įmonėje nesudarę su darbdaviu darbo sutarties, o toks darbas laikomas nelegaliu. Skirdamas nuobaudą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo trukmę, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Šalies argumentai
A. J. apeliaciniu skundu (b. l. 119–125) prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 2 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas toliau išvardytais argumentais. Byloje nebuvo pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių A. J. kaltę, pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi vien tik liudytojų parodymais. Tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima konstatuoti tik iš byloje surinktų įrodymų visumos, o ne iš pavienių įrodymų, kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas. Be to, 4 iš 6 asmenų iš viso nedalyvavo teismo posėdyje ir nepatvirtino savo parodymų. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojų parodymus, turėjo įvertinti jų prieštaringumą, išsamumą, patikimumą. Nagrinėjamoje byloje liudytojų parodymuose yra prieštaravimų ir neatitikimų: nei vienas iš liudytojų nenurodė, kokiuose objektuose nelegaliai dirbo; R. S. parodymai neišsamūs, prieštaringi, neatitinka paaiškinime nurodytų aplinkybių; E. A. apskritai nenurodė teismui, kad nelegaliai dirbo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad visus liudytojus į VDI paskatino kreiptis A. V. dėl esamos skolos A. J..
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 134) prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą, A. J. apeliacinio skundo netenkinti. VDI nurodo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu apklausti liudytojai patvirtino duotus parodymus, kitų liudytojų parodymai buvo administracinio teisės pažeidimo byloje, kur nurodytos panašios aplinkybės. Bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme buvo atidedamas, teismas, nenorėdamas vilkinti proceso, išnagrinėjo bylą remdamasis teisme apklaustų liudytojų parodymais ir neapklaustų liudytojų duotais paaiškinimais. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti tiesioginiai ir netiesioginiai įrodymai. Nelegaliai dirbę darbuotojai pakankamai tiksliai nurodė aplinkybes. Nelegaliai dirbę asmenys negalėjo prisiminti konkrečių objektų, kuriuose dirbo, adresų, nes jie buvo ne iš Vilniaus, kiekvieną dieną buvo vežiojami į skirtingus objektus Vilniuje ar Vilniaus rajone; kai tarėsi dėl darbo, nesitarė dėl konkrečios vietos, be to, juos vežiojo samdytas įmonės transportas, todėl jie nesirūpino, kur vykti. R. S. galėjo tiksliai neprisiminti nelegalaus darbo laikotarpio, nes bylos nagrinėjimas vyko maždaug 1 metai po įvykių. Pirminis nelegalaus darbo fakto tyrimas pradėtas po R. S. prašymo pateikimo, o jau vėliau A. V. pateikė paaiškinimą VDI.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte (pažeidimo metu galiojusioje redakcijoje) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Būtini nelegalaus darbo objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turėjo darbo sutarties požymius, t. y. darbas buvo dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartis byloje Nr. N575-2358/2009). Pažymėtina, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalimi apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjamu atveju – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Viena iš tinkamo teisinio proceso sąlygų – tam tikrų terminų, per kuriuos turi būti išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla, nustatymas. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per 6 mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis pažeidimas (nelegalus darbas) yra trunkamasis. Todėl, vadovaujantis anksčiau nurodytomis ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuobauda už šį pažeidimą turi būti skiriama per 6 mėnesius nuo jo paaiškėjimo. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra ne vieną kartą pažymėjęs, kad ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodytas 6 mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti taikytinas esant trunkamam teisės pažeidimui, o ne paaiškėjus buvusiam trunkamam teisės pažeidimui, nes priešingu atveju nuobauda už trunkamo administracinio teisės pažeidimo padarymą galėtų būti taikoma faktiškai neribotą laikotarpį, tai priklausytų nuo to, kada paaiškėtų buvęs pažeidimas. Toks taikymas prieštarautų teisės principams, pagal senaties termino trukmę administracinė atsakomybė atskirais atvejais pasidarytų reikšmingesnė už baudžiamąją, tai būtų aiškiai neteisinga. Tokiu būdu, nelegalaus darbo ar kito trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju 6 mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris dar daromas paaiškėjimo metu, tai 6 mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – 6 mėnesių termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 15 d. nutarimas byloje Nr. N756-2996/2010).
Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymas paaiškėjo 2008 m. lapkričio 14 d., atlikus patikrinimą Įmonėje (b. l. 1). Iš bylos medžiagos matyti, kad A. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis leido įmonėje be rašytinių darbo sutarčių dirbti R. S. nuo 2008 m. liepos 16 d. iki rugsėjo 4 d., E. A. nuo 2008 m. rugpjūčio 11 d. iki rugsėjo 4 d., A. V. nuo 2008 m. liepos 16 d. iki rugpjūčio 25 d., E. G. nuo 2008 m. liepos 16 d. iki rugpjūčio 7 d., D. P. ir V. B. nuo 2008 m. rugsėjo 17 d. iki spalio 2 d. (b. l. 1–3). Kadangi nagrinėjamoje byloje vėliausiai pasibaigęs yra D. P. ir V. B. nelegalus darbas (2008 m. spalio 2 d.), o administracinio teisės pažeidimo padarymo paaiškėjimo momentas yra 2008 m. lapkričio 14 d., todėl nurodytu paaiškėjimo momentu pažeidimas jau buvo baigtas, o pažeidimui esant trunkamajam, taikoma taisyklė, reikalaujanti 6 mėnesių terminą pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį pradėti skaičiuoti nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos, kuri nagrinėjamu atveju yra 2008 m. spalio 2 d. Dėl nurodytos aplinkybės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui administracinė nuobauda turėjo būti skirta vėliausiai 2009 m. balandžio 2 d. Vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, šio straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas gali būti pratęstas, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, termino pratęsimo priežastys administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti objektyviai užkertančios kelią išnagrinėti administracinę bylą ir jos turi būti nustatytos bei motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. nutarimas byloje Nr. N575-761/2010). Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2009 m. balandžio 27 d. nutartimi (b. l. 90a) pratęsė nuobaudos skyrimo terminą, tačiau toks nuobaudos skyrimo terminas pratęstas jau pasibaigus nuobaudos skyrimo terminui, todėl nagrinėjamu atveju administracinė nuobauda paskirta pasibaigus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytam administracinės nuobaudos skyrimo terminui. ATPK 250 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamam nutarimui panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisenai nutraukti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. J. apeliacinį skundą patenkinti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 2 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.