- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-08-17
- Bylos Nr.
- I-5114-643/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04633-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 1 000 Lt neturtinės žalos. Nurodo, jog 2014-10-06 Lukiškių TI-K medicinos skyriui parašė prašymą atnešti vaistų nuo skausmo, nes pareiškėjui skaudėjo dantį. Vaistai pareiškėjui nebuvo atnešti, todėl jis 2014-10-08 parašė dar vieną prašymą, tačiau ir į šį jo prašymą nebuvo reaguota. Dėl tokių tyčinių Lukiškių TI-K veiksmų pareiškėjas teigia kentėjęs skausmą dvi paras.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad 2014-10-17 Lukiškių TI-K pateikė prašymą nupirkti jam prašyme nurodytų prekių, tačiau pareiškėjui buvo pristatytos ne visos jo užsakytos prekės.
Dėl šių aplinkybių pareiškėjas teigia patyręs neturtinę žalą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti iš esmės skunde nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, jog Lukiškių TI-K pareigūnų analogiški veiksmai, netinkamai užtikrinant jo teisę apsipirkti, kartojasi. Be to, pareiškėjas prašė neturtinę žalą priteisti iš konkretaus jo teises pažeidusio pareigūno.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą (b. l. 5–7) prašė pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog 2014-10-20 Suimtųjų/nuteistųjų ir nuteistųjų areštu ambulatorinio priėmimo pas gydytojus registracijos žurnale buvo užregistruotas pareiškėjo prašymas Nr. 143/6854. Įvertinus pareiškėjo tuo metu buvusią sveikatos būklę, paskirtas ambulatorinis gydymas, patarta kreiptis į gydytoją odontologą. 2014-11-03 pareiškėjas vėl buvo iškviestas vidaus ligų gydytojo pokalbiui dėl vaistų davimo nuo danties skausmo, po kurio pareiškėjas parašė pareiškimą Nr. 7058, nurodė, kad prašo anuliuoti jo 2014-10-20 skundą dėl Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų darbo, kadangi problema yra išspręsta ir pretenzijų medikų atžvilgiu jis neturi.
Dėl 2014-10-17 apsipirkimo Lukiškių TI-K paaiškino, kad visos pareiškėjo prašyme nurodytos prekės, išskyrus dezodorantą, buvo pristatytos tą pačią dieną. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K teritorijoje esančioje parduotuvėje prekių likučio poreikis nustatomas remiantis dviejų savaičių pardavimų rezultatais, tačiau neįmanoma prekių kainininke nurodyto asortimento poreikio nustatyti tiksliai. Dėl šios priežasties parduotuvėje ne visada gali būti visų asortimente nustatytų prekių konkrečiu momentu. Todėl pareiškėjui galimai nebuvo nupirktas dezodorantas.
Dėl neturtinės žalos priteisimo, paaiškino, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nurodo, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų. Todėl, mano, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.
Motyvuojamoji dalis
Dalis skundo atmestina, dalis skundo paliktina nenagrinėta.
Pareiškėjas V. S. 2014-10-17 pateikė prašymą Lukiškių TI-K direktoriui (b. l. 14), prašė nupirkti prekes: 1 pakelį juodos arbatos „AHMAD-TEA“, 1 pakelį arbatos „Žalioji su mėtų aromatu“, 1 vnt. dušo želė „Fresh juice“, 1 dezodorantą „Fa Nutriskin“, 4 vnt. pašto ženklų ir 1 sąsiuvinį langeliais (96 lapų). Tą pačia dieną pareiškėjui buvo nupirktos jo prašytos prekės, išskyrus dezodorantą (b. l. 15).
Pareiškėjas V. S. 2014-10-20 surašė prašymą Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkui (b. l. 11), nurodė, kad medicinos darbuotojai nekreipia dėmesio į pareiškėjo prašymus.
Byloje esančioje pareiškėjo V. S. asmens sveikatos istorijoje, nurodyta, kad pareiškėjas 2014-10-21 buvo iškviestas į priėmimą, skaudamo danties gydymui jam rekomenduota užsiregistruoti gydytojo odontologo apžiūrai, duoti vaistai nuo skausmo (b. l. 12–13). Pareiškėjas 2014-11-03 pareiškimu kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, prašė anuliuoti jo 2014-10-20 skundą dėl medikų darbo, problema išspręsta, pretenzijų pareiškėjas neturi (b. l. 9).
Byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjo V. S. reikalavimo priteisti jam 1 000 Lt neturtinės žalos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, pagrįstumo. Pareiškėjas reikalavimą priteisti neturtinę žalą kelia dėl to, kad buvo pažeista jo teisė apsipirkti, t. y. nebuvo nupirkta viena jo prašyta prekė – dezodorantas, taip pat dėl to, kad Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos medikai nedavė jam vaistų nuo skausmo.
Dėl 2014-10-17 apsipirkimo
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.
Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 1 dalies bei Suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies nuostatomis, suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Atitinkamai, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-14 įsakymu Nr. 1R-172, nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas suimtasis galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų parduotuvėse ne rečiau kaip kartą per savaitę (86 punktas). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-09 įsakymu Nr. V-172 į Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomą būtiniausių reikmenų asortimentą prie asmens higienos priemonių, be kitų įtraukti ir kremas, vazelinas, šampūnas, kosmetinės priemonės (1.6 punktas).
Įvertinus pateiktą teisinį reguliavimą, matyti, kad į Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomą būtiniausių reikmenų asortimentą kaip būtinos nėra įtrauktos konkrečios kosmetinės priemonės, įskaitant dezodorantus. Taigi 2014-10-17 apsipirkimo pagal V. S. prašymą metu jo prašytos prekės – dezodoranto „Fa Nutriskin“ parduotuvėje galėjo ir nebūti. Atsiliepime į pareiškėjo skundą Lukiškių TI-K taip pat nurodo, jog dezodorantas pareiškėjui galimai nebuvo nupirktas dėl to, kad jo nebuvo asortimente apsipirkimo metu. Paaiškino, kad prekių likučio poreikis parduotuvėje nustatomas remiantis dviejų savaičių pardavimų rezultatais, tačiau asortimento poreikio nustatyti tiksliai neįmanoma.
Pažymėtina, kad galimybė įsigyti būtiniausių reikmenų parduotuvėse suimtiesiems (nuteistiesiems) sudaroma ne rečiau kaip kartą per savaitę. Pareiškėjas skunde nenurodo, kad jo teisė įsigyti būtiniausių reikmenų kokiais nors neteisėtais pagrindais Lukiškių TI-K buvo ribojama vėliau, t. y. po 2014-10-17 apsipirkimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas jo pageidaujamų kosmetinių priemonių (įskaitant dezodorantą) turėjo teisę įsigyti, šioms atsiradus parduotuvės asortimente (jį papildžius pagal poreikį) vėlesnių savaitinių apsipirkimų metu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamoje byloje nėra teisinio ir faktinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisė apsipirkti 2014-10-17 buvo pažeista. Todėl pareiškėjo prašymas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisti jam neturtinę žalą atmestinas, nenustačius vienos iš trijų būtinųjų neturtinės žalos atlyginimo sąlygų – neteisėtos Lukiškių TI-K veikos.
Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo Lukiškių TI-K
Kaip minėta, pareiškėjas skundžiasi, kad Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros darbuotojai nedavė jam vaistų nuo skausmo, nors pareiškėjui skaudėjo dantį. Taigi pareiškėjas savo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, grindžia aplinkybėmis, kad Lukiškių TI-K jam nebuvo suteiktos tinkamos gydymo paslaugos, pareiškėjas yra nepatenkintas medicinos darbuotojų neveikimu. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau – ir ABTĮ) administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis).
Šiuo atveju pareikštas reikalavimas atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, padarytą iš esmės Lukiškių TI-K nesuteikiant pareiškėjui tinkamos asmens sveikatos priežiūros pagalbos. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas (CK Šeštosios knygos XXXV skyrius) ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu. Ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, būdami civilinio teisinio pobūdžio, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (žr., pvz., LVAT 2014-03-26 nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-376/2014). Specialiosios teisėjų kolegijos byloms rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti praktikoje, sprendžiant klausimus dėl ginčų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu bei reikalavimų atlyginti žalą dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo teismingumo, laikomasi nuostatos, kad sveikatos priežiūros įstaiga, turinti viešosios įstaigos statusą, pati savaime nėra viešojo administravimo subjektas, todėl ginčai dėl jos veiksmų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2006-10-09 nutartį byloje T-77/2006, 2009-09-23 nutartį byloje Nr. T-69/2009, 2013-11-26 nutartį byloje T-110/2013).
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad: turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka (1 dalis); pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos (2 dalis); Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (3 dalis). Vadovaujantis minėto įstatymo 24 straipsnio 8 dalimi, pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės.
Pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą teismas skundą palieka nenagrinėtą jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima šia tvarka pasinaudoti.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, jog šiuo metu pretenzijų Lukiškių TI-K medikams neturi.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pareiškėjas nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka ir dar galima šia tvarka pasinaudoti. Todėl teismas pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo priteisi iš Lukiškių TI-K neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, palieka nenagrinėtą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Skundo dalį dėl prašymo priteisti neturtinę žalą dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime palikti nenagrinėtą.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.