- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-02-25
- Bylos Nr.
- e1-395-1199/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46505-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liudmila Larionova
- Kaltinamasis
- L. B.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Indrės Petkevičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti adresu (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo; registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteista (teistumas išnykęs),
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. B. smurtaudama, nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą, t. y. 2024 m. lapkričio 27 d., apie 23.45 val., adresu (duomenys neskelbtini), name Nr. 1, būdama neblaivi (nustatytas 1,55 promilių girtumas), žodinio konflikto metu tyčia panaudojo savo šeimos nario – sutuoktinio P. B., atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. paėmusi puodelį į dešinę ranką, sudavė juo vieną smūgį per P. B. galvos plaukuotąją dalį ir padarė jam galvos plaukuotoje dalyje žaizdą, kuri vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas bei sukėlė P. B. fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamoji L. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad 2024 m. lapkričio 27 d. apie 17 val. ji ir jos vyras buvo pas jų draugą, ten vartojo alkoholinius gėrimus, degtinę 0,7 l. Po to su autobusu važiavo namo, adresu (duomenys neskelbtini), namas Nr. 1 ir kartu grįžo apie 21 val. Namuose prasidėjo žodinis konfliktas. Vyras ją pradėjo kaltinti, kad ji yra neištikima, priekaištavo, kad ji niekur nedirba. Jai baigėsi kantrybė, todėl paėmusi nuo svetainės kambaryje stovinčio staliuko puoduką sudavė juo savo vyrui per viršugalvį. Dėl suduoto smūgio jis niekaip savo skausmo neišreiškė, paklausė, ar ji durna, nes, pasak jo, praskėlė galvą. Kai sudavė, kraujas iš jos vyro galvos pradėjo lėtai tekėti. Ją vyras bandė pagriebti, bet ji spėjo išsprūsti ir išėjo į lauką. Nuėjo į lauko tualetą ir ten užmigo. Po kurio laiko pastebėjo, kad jų kieme yra atvažiavusi policija ir greitoji medicinos pagalba. Tai pastebėjusi, grįžo atgal namo, kur ją pareigūnai trumpai apklausė ir patikrino jos blaivumą. Pirmo pūtimo rezultatas buvo 1,55 promilės. Po to ją įsodino į policijos tarnybinį automobilį ir išvežė į areštinę. Nori paminėti, kad galimybę apsigyventi kitoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu turi, gali apsistoti pas savo draugą, adresu (duomenys neskelbtini). Įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, L. B. parodė, kad sutinka baigti šį ikiteismini tyrimą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiks su jai skiriama bausme ir kitais įpareigojimais (el. b. l. 102–105, 169–171).
Kaltinamosios L. B. kaltę padariusiai jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jos pačios parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis P. B. parodė, kad gyvena asmens pažymoje nurodytu adresu su savo žmona L. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir su pilnamečiu sūnumi D. B., gim. (duomenys neskelbtini). 2024 m. lapkričio 27 d. apie 16 val., kartu su žmona buvo pas jų draugą A. M., kuris gyvena Giedraičių k., ten jie vartojo alkoholinius gėrimus. Po dviejų valandų kartu su žmona grįžo namo. Žmona namuose pradėjo konfliktuoti, nes jis yra neva neištikimas, vartojo prieš jį necenzūrinius žodžius, šaukė. Toliau jie abudu vartojo alkoholį. Apie 23.45 val., jam sėdint svetainės fotelyje, žmona L. B. sėdėjo kitame fotelyje ir rėkė ant jo. Staiga ji paėmė nuo stalo, kuris buvo tarp fotelių, puoduką į savo dešinę ranką bei su tuo puoduku trenkė jam į galvą. Dėl to jis pajuto fizinį skausmą bei iš galvos pradėjo bėgti kraujas. Tuo tarpu jo žmona paėmė savo drabužius ir išėjo iš namų. Kur išėjo, nežino. Trenkė jam su baltos spalvos puodeliu, kuris yra didesnio aukščio nei standartiniai puodeliai. Šio puoduko jis nerado, mano, kad jo žmona šį puoduką išsinešė su savimi. Apie įvykį pranešė policijai. Atvykus policijai, žmona grįžo namo ir kaltino jį. Abu buvo girti. Tuo metu, kai konfliktas įvyko su žmona, sūnus D. B. buvo namuose, bet konflikto nematė. Jis buvo savo kambaryje, todėl galėjo girdėti triukšmą, šauksmus. Prieš tai, iki jam žmona padarė žaizdą, sūnus D. B. buvo išėjęs iš savo kambario, bandė apraminti juos, prašė nusiraminti, buvo pastūmęs savo motiną, nes ji tuo metu buvo agresyvi ir elgėsi neadekvačiai. Su savo žmona L. B. kartais konfliktuoja, o dažniausiai, kai būna girti. Šio konflikto metu jis prieš savo žmoną smurto nenaudojo. Prieš savo žmoną L. B. reikšti civilinį ieškinį atsisako. Daugiau neturi ką papasakoti (el. b. l. 9–20).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad dalyvaujant teismo medicinos ekspertui V. Kolomiec buvo apžiūrėta 2024 m. lapkričio 28 d. P. B. Greitosios medicinos pagalbos (toliau – ir GMP) kvietimo kortelė Nr. 2408315059-1-1 ir konstatuota, kad P. B. po GMP brigados apžiūros nustatyta galvos plaukuotosios dalies žaizda, kuri atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą (el. b. l. 151–152).
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), vieno aukšto geltonos spalvos medinis namas. Įėjimo durys medinės. Užėjus pro duris patenkame į prieangį, kur kairėje stovi spintelė. Toliau kairėje stovi viryklė. Tiesiai kairiame kampe matosi sumesta rūbų krūva, tiesiai dešiniame kampe stovi spintelė, dešinėje pusėje arčiau yra medinės durys. Užėjus pro duris patenkame į prieškambarį, kur kairėje stovi skalbimo mašina, už jos yra durys į kambarį Nr. 1. Dešinėje stovi spintelė, o už spintelės dešinėje yra durys į kambarį Nr. 2. Užėjus į kambarį Nr. 2, dešinėje stovi spinta, už spintos dešinėje stovi antra spinta, tiesiai dešiniame kampe stovi lova, tiesiai kairiame kampe stovi stalas. Prie stalo stovi du foteliai, ant stalo išmėtyti puodeliai. Kambario kairėje ties sienos viduriu yra praėjimas į kambarį Nr. 3. Užėjus į kambarį kairėje stovi lova. Tiesiai prie sienos stovi sulankstomas stalas, dešinėje stovi spintelė, ant spintelės stovi televizorius. Daugiau įvykio vietoje tyrimui reikšmingų daiktų ar pėdsakų neaptikta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojama (el. b. l. 9–20).
2024 m. lapkričio 28 d. peržiūrėjus du vaizdo įrašus, nufilmuotus policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo („body“) kameromis, nustatyta, kad policijos pareigūnai bando skambinti įvykio pranešėjui (kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos tai nukentėjusysis P. B.). Jam atsiliepus, pareigūnai prašo patikslinti namo koordinates, įvykio vietą. Vyras teigia, kad greitosios pagalbos dar nėra ir kad žmona kažkur pabėgusi, pats jai nieko nedarė. Pareigūnams atvažiavus į įvykio vietą, juos pasitinka P. B. Pareigūnai apžiūri vyro žaizdą galvoje ir iškviečia GMP. Pareigūnams užėjus į vyro namus, jie nusprendžia pakalbėti su vyro sūnumi. Sūnus teigia, kad susimušė jo tėvai, buvo du kartus pas juos į kambarį atėjęs juos apraminti, bet pačio momento, kaip trenkė jo tėvui nematė. Pareigūnams paklausus, kur jo motina, sūnus nurodė, kad nežino, užsidėjo striukę ir išėjo. Po kurio laiko atvyko GMP darbuotojas, kuris apžiūrėjo vyro galvoje esančią žaizdą. Pareigūnams išvedant vyrą į GMP automobilį prie namo durų sutinka į namą įeinančią moterį (kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos tai įtariamoji L. B.). Moteris teigia, kad ji grįžta iš tualeto. Pasak jos, jie gėrė pas draugą ir po to grįžo namo. Moteris teigia, kad ją sūnus „tėškė“ į sieną ir kad ji basomis kojomis išbėgo iš namų. Moteris taip pat teigia, kad jos vyras pradėjo priekaištauti, kaltinti ją, kad ji neištikima. Po to pareigūnas patikrina moters blaivumą, pirmo pūtimo rezultatas – 1,55 promilės (pareigūnas pagarsina). Pareigūnui paprašius moters nuosekliai papasakoti, kas įvyko, moteris pasakoja, kad jie kartu parvažiavo iš draugo ir po to kalbėjosi kambaryje, kuriame įvyko įvykis. Toliau moteris pasakoja, kad jos vyras jai priekaištavo ir vienu momentu jai spyrė ir pradėjo ją keikti, jai trumpam išėjus iš kambario ir vėl grįžus į kambarį, kuriame buvo jos vyras, jis jai vėl spyrė ir pradėjo ją keikti. Moteriai baigėsi kantrybė, todėl moteris sudavė vyrui į galvą. Pro šalį ėjęs ir pamatęs tai sūnus, ją numetė šalin, dėl ko moteris paėmusi striukę išbėgo iš namų į lauke esantį tualetą. Moteris neatsimena, kaip ji sudavė savo vyrui į galvą. Antrame vaizdo įraše matyti kaip atliekamas pranešėjui P. B. blaivumo patikrinimas su alkotesteriu, pirmo pūtimo rezultatas 2,03 promilės (pagarsinta pareigūno). Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos vaizdo įrašuose nėra (el. b. l. 146–148).
2024 m. lapkričio 28 d. perklausius bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) pateiktą garso įrašą nustatyta, kad į BPC paskambina vyras prisistatęs kaip P. B. Praneša, kad žmona sudaužė, bet nežino ar su sloviku, ar su puoduku į galvą, bėga kraujas. Žmona išėjo į lauką. Adresas (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 142–144).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus sveikatą.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog L. B. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Be pačios L. B. parodymų, jos kaltę patvirtina nukentėjusiojo parodymai, kur jis nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes ir patvirtino, kad jam nežymų sveikatos sutrikdymą bei fizinį skausmą sukėlė L. B.; kitų objektų apžiūros protokole (GMP kortelės) užfiksuoti duomenys, kuriais nustatytas nukentėjusiojo sužalojimas ir konstatuota, kad jis vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; vaizdo įrašuose nufilmuotuose policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuoti duomenys dėl įvykio aplinkybių, kiti byloje esantys duomenys. Įvertinus šiuos byloje surinktus įrodymus bei jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad L. B., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, smurtaudama, sukėlė P. B. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jo sveikatą.
Pagal BPK 38 straipsnį asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis P. B. yra kaltinamosios sutuoktinis, todėl, vadovaujantis pirmiau aptartomis BPK 38 straipsnio nuostatomis, konstatuotina, jog kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes ji, veikdama tyčia, sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – sutuoktiniui P. B.
Pranešus L. B. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji nurodė, kad proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria, su bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (el. b. l. 182–184). BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – L. B. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamoji anksčiau neteista (teistumas išnykęs) (el. b. l. 46–49), administracine tvarka trijų metų laikotarpiu bausta vieną kartą, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (el. b. l. 76–78), registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Byloje nėra duomenų apie L. B. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą, tačiau pasak pačios kaltinamosios ji yra gydyta priklausomybės ligų centre prieš penkis metus dėl alkoholio priklausomybės.
Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, pavartoto fizinio smurto intensyvumą, kilusias pasekmes, teismas, be kita ko, vadovaudamasis kaltinamosios teisinę padėtį švelninančia teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo metu galiojančia BK 61 straipsnio redakcija, sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus L. B. už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje nustatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį ir dydį – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba pradėti dirbti (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 6 dalis), uždraudžiant per šį laikotarpį vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
L. B. dėl nusikaltimo padarymo kalta prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba pradėti dirbti (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 6 dalis), uždraudžiant per šį laikotarpį vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Prokurorė surašydama pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prašė kaltinamajai paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.
Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo galiojanti BK 72² straipsnio redakcija nustato, kad teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.
Nusikaltimo padarymo metu galiojusi redakcija nustatė, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (2008 m. birželio 12 d. įstatymas Nr. X-1597). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji smurtavo prieš savo sutuoktinį, šiuo metu galiojanti BK 72² straipsnio redakcija nelaikytina sunkinančia kaltinamosios teisinę padėtį, todėl vadovaujantis pastarąja teisės norma L. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas), įpareigojant ją atlikti per 8 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Į L. B. paskirtą bausmę įskaitytinas jos laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. lapkričio 28 d. 1.50 val. iki 2024 m. lapkričio 28 d. 15.25 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną, vadovaujantis teismo baudžiamojo įsakymo dieną galiojančia kaltinamosios teisinę padėtį švelninančia BK 66 straipsnio 2 dalies redakcija, prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.
L. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – BPC garso įrašai, „Body“ kameros vaizdo ir garso įrašai, paliktini saugoti prie Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
L. B., pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laikotarpį tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba pradėti dirbti, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, uždraudžiant vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. B., paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laikotarpį tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba pradėti dirbti, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, uždraudžiant vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į L. B., paskirtą bausmę įskaityti jos laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. lapkričio 28 d. 1.50 val. iki 2024 m. lapkričio 28 d. 15.25 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu ir 72² straipsniu, L. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant ją atlikti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
L. B., paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – bendrojo pagalbos centro garso įrašus, „Body“ kameros vaizdo ir garso įrašus, palikti saugoti prie Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos.
1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;
3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
1) nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jai suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.