- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-18
- Bylos Nr.
- 1A-125-135-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronius Zalaga (pirm.), Irena Ivanovienė, Zigmas Kavaliauskas
- Nuteistasis
- A. M.
Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-125-135/2010
Teisėja Vilija Valantienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.; 1.2.19.3.; 2.1.6.; 2.1.7.4.;1.1.8.1.
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. kovo 18 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu pagal LR BK 227 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 d. bausmė subendrinta iš dalies ją sudedant su 2006 m. spalio 19 d. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. nuteistas už tai, kad 2009 m. birželio 16 d. 16.30 val., (duomenys neskelbtini) kelio (duomenys neskelbtini) 52 km., Akmenės rajono policijos komisariato patruliniame automobilyje ,,SKODA OCTAVIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio vyresniajam patruliui A. S. į šviesą atspindinčios liemenės priekinę kišenę įdėjo vieną 200,00 Lt nominalo vertės kupiūrą, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), už tai, kad jis nesurašytų bei neperduotų registruoti administracinio teisės pažeidimo protokolo pagal LR ATPK 129 str., t.y. už tai, kad nuteistasis vairavo transporto priemonę ,,Audi 80“, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus - 2.35 promilių girtumo ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, t.y., kad nebūtų vykdomi Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos 2002-12-24 LR Generalinio komisaro įsakymu Nr.5-V660, 65.5 ir 65.12 punktų ir Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos, patvirtintos LR Generalinio komisaro 2005-06-25 įsakymu Nr.5-V-462, 4 punkto reikalavimai, ir taip tiesiogiai davė 200,00 Lt kyšį valstybės tarnautojui, siekdamas neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti arba grąžinti bylą pirmos instancijos teismui, kadangi, jo nuomone, bylą išnagrinėjo šališkas pirmos instancijos teismas. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas neteisingai paskyrė bausmę, kadangi, jo nuomone, nusikalstamus jo veiksmus išprovokavo patys policijos pareigūnai, kurie pusvalandį nepildė jokių dokumentų, su antrankiais išleido jį (A. M.) iš patrulinio automobilio, į kurį jis (A. M.) pats sugrįžo, po ko policijos pareigūnai dar kurį laiką jokių dokumentų nepildė, o jis (A. M.) rankose laikė 200,00 Lt kupiūrą, t.y. skunde išdėsto savo įvykio aplinkybių versiją. Nuteistasis skunde nurodo, kad tokius pareigūnų veiksmus jis suprato kaip siekimą tartis, po ko jis ir įkišo pinigus į pareigūno liemenės kišenę, po ko buvo iškviesti operatyviniai darbuotojai ir jis buvo nuvežtas į Akmenės raj. PK. Nuteistojo nuomone, pirmos instancijos teismas, vertindamas įrodymus, neištyrė visų bylos aplinkybių, nevertino jį teisinančių įrodymų, o vertino tik jį kaltinančius įrodymus, kas, nuteistojo nuomone, rodo, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas.
Nuteistasis ir jo gynėja advokatė teismo posėdyje prašė apeliacinį skundą patenkinti skunde nurodytais motyvais, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai A. M. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d.
Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo, apeliantas neginčija nusikaltimo kvalifikavimo, tačiau nesutinka su teismo įvertinamomis faktinėmis aplinkybėmis ir mano, kad, pirmos instancijos teismas, spręsdamas jo kaltės klausimą, neatsižvelgė į tai, kad, nuteistojo nuomone, jis buvo išprovokuotas policijos pareigūnų duoti kyšį.
Papirkimas pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 1 d. – tai tiesiogiai arba netiesiogiai pareikštas pasiūlymas, pažadas duoti kyšį arba kyšio davimas valstybės tarnautojui arba jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba kyšio davimas per tarpininką siekiant tų pačių rezultatų. Minėto straipsnio dispozicijoje numatytos veikos išvardytos kaip alternatyvios, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 1 d. pakanka bent vieno iš minėtų alternatyvių veiksmų. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. papirkimas – tai minėto straipsnio 1 d. numatytų veikų atlikimas, siekiant neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos vykdant įgaliojimus.
Pirmosios instancijos teismo ištirti ir įvertinti įrodymai patvirtina, kad nuteistasis A. M. 2009 m. birželio 16 d. 16.30 val., (duomenys neskelbtini) 52 km., Akmenės rajono policijos komisariato patruliniame automobilyje ,,SKODA OCTAVIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apskrities vyr. policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio vyr.patruliui A. S. į šviesą atspindinčios liemenės priekinę kišenę įdėjo vieną 200,00 Lt nominalo vertės kupiūrą siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus - t.y. kad šis įstatymų nustatyta tvarka neįformintų administracinio teisės pažeidimo. Pažymėtina, kad bylos tyrimo metu ir apeliaciniame skunde nuteistasis aiškiai nurodė, kad 200 litų kyšį savo įgaliojimus vykdančiam policijos pareigūnui davė siekdamas konkrečių neteisėtų veiksmų - jog šis nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jam (A. M.) nereikėtų mokėti administracinės baudos ir nebūtų atimtas automobilis (b.l.24,98). Baudžiamąją atsakomybę už papirkimą lemia tai, kad kyšis duodamas už pageidautiną kyšio davėjui valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklą.
Spręsdama klausimą, ar A. M. buvo provokuojamas duoti kyšį, ar tai jis darė savo iniciatyva, kolegija atkreipia dėmesį į bylos duomenimis nustatytas faktines aplinkybes, jog įvykio metu, ką nurodė ir pats nuteistasis, jokio pokalbio su policijos pareigūnais apie galimybę nefiksuoti administracinio teisės pažeidimo nebuvo, pareigūnai pinigų neprašė, tik pačiam nuteistajam atrodė, kad pareigūnai protokolą ,,tai rašo, tai ne“ (b.l.24, 98-99). Nuteistojo teigimu, jis iš to ir suprato, kad ,,galima tartis“ (b.l.98-99). Liudytojas PK patrulis A. S. parodė, kad iš policijos pareigūnų pusės jokio svarstymo, ar rašyti protokolą ar ne, nebuvo (b.l.98). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirminiuose savo parodymuose nuteistasis nieko neminėjo apie policijos pareigūnų provokuojantį elgesį, iš kurio nuteistasis būtų galėjęs pagrįstai spręsti, kad administracinis teisės pažeidimas nebus fiksuojamas (b.l.24), todėl teisiamajame posėdyje ir apeliaciniame skundę išdėstytą nuteistojo įvykio aplinkybių vertinimo versiją teisėjų kolegija vertina kaip siekimą sušvelninti savo atsakomybę.
Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodė, kad pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, buvo šališkas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, nenustatė Lietuvos Respublikos BPK 58 straipsnyje numatytų pagrindų, dėl ko teisėja būtų turėjusi nusišalinti nuo A. M. baudžiamosios bylos nagrinėjimo, taip pat nenustatė ir to, kad teisėja būtų buvusi suinteresuota bylos baigtimi. Teiginio dėl teismo ar teisėjos šališkumo skunde nemotyvavo ir pats nuteistasis, nepateikė jokių objektyvių faktinių duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti pirmos instancijos teismo nešališkumu. Tai, kad nuteistasis nesutinka su pirmos instancijos teismo jo nusikalstamų veiksmų vertinimu, nėra pagrindas abejoti teismo nešališkumu.
Skirdamas bausmę nuteistajam A. M., apylinkės teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltininko asmenybę.
A. M. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.). Jis praeityje teistas 6 kartus, nusikalstamą veiką padarė neatlikęs bausmės, baustas administracine tvarka, niekur nedirba. Apylinkės teismas nenustatė A. M. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Nors iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad A. M. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (b.l.10) ir tai turėjo įtakos jo neteisėtiems veiksmams (b.l.99), tačiau pirmos instancijos teismas tai nepripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Esant šių aplinkybių visumai, apylinkės teismo A. M. paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri yra žymiai mažesnė už baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už jo padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje nustatytą šios bausmės vidurkį, nėra per griežta.
Esant šioms aplinkybėms, naikinti ar keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl nuteistojo A. M. apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.