Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Gintauto Koriagino, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2055-775/2011 pagal R. M. ieškinį atsakovams B. M., E. M., G. Z., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Registrų centrui dėl Kauno apskrities viršininko įsakymo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, jog teisę į ginčo sklypą lygiomis dalimis turi tik jis ir atsakovai B. M. bei G. Z., jie yra tėvų turto paveldėtojai. Atsakovui B. M. ginčijamu įsakymu neteisėtai skirta didesnė žemės sklypo dalis, o paveldėtoja nesančiai atsakovei E. M. žemės sklypo dalis skirta neteisėtai. Savavališkai pastatyto ūkinio pastato 5I1ž dalis jos vardu įteisinta neteisėtai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į skundą argumentai

Neįvertinti ieškovo argumentai, jog ginčo žemės sklypas 1964 m. liepos 1 d. Kauno miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 352 buvo suteiktas ieškovo tėvui J. M., todėl jam ir ieškovo motinai mirus, ieškovas, kaip pirmos eilės įpėdinis, vadovaujantis CK 5.1-5.4 straipsniais, 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5.9 straipsnio 2 dalimi, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, turi teisę ne tik naudotis 1/3 ginčo žemės sklypo dalimi, bet ir ją privatizuoti.

Neatsižvelgta, kad vadovaujantis CK 1.3 straipsnio 4 dalimi, negali būti taikomos LR Vyriausybės nutarimų normos, prieštaraujančios CK normoms.

Neįvertinta, kad atsakovo B. M. ūkinio pastato savavališka statyba sukuria jam teisę gauti didesnę ginčo žemės sklypo dalį, nors ieškovas ir atsakovė G. Z. yra pirmos eilės įpėdiniai.

Nevertintos teismo posėdyje ieškovo nurodytos aplinkybės, jog ieškovo motina E. M. prieš mirtį jam papasakojo, kad atsakovas B. M. buvo ją sumušęs, išdaužęs namo langus, nes ji nedavusi jam pinigų alkoholiui. Dėl šio įvykio atsakovas B. M. praranda teisę paveldėti jam priklausančią motinos turto dalį (CK 5.6 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio antroji dalis).

Iš viešojo registro duomenų nustatyta, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) esantys statiniai priklauso keturiems bendraturčiams: 1/3 pastatų 1A1ž, 3I1m, 4I1m ir kiemo statinių - G. Z., 1/3 šių pastatų - R. M., 1/3 pastatų 1A1ž, 3I1m, 4I1m, kiemo statinių ir ½ dalis ūkinio pastato 5I1ž - B. M., ½ dalis ūkinio pastato 5I1ž - E. M. E. M. ½ dalį ūkinio pastato 5I1ž nuosavybės teise valdo 2004 m. liepos 1 d. Kauno m. apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje nr. 2-47/2004 pagal E. M. ir B. M. ieškinį E. M. dėl nuosavybės teisės į pastatą pripažinimo (t. 1 b.l. 144-146). Teismo sprendimas ir teisinės registracijos duomenys patvirtina, kad pastarasis ūkinis pastatas yra savarankiškai funkcionuojantis gyvenamosios paskirties statinys. Visiems šiems statiniams eksploatuoti yra suformuotas vienas žemės sklypas, kurio unikalus nr. (duomenys neskelbtini).

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo žemės sklypų suformavimo pažeidimų nebuvimą pagal LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu nr. 260 patvirtintas „Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos taisykles dėl žemės sklypų suformavimo“ (toliau tekste – Taisyklės) atveju, kuomet gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams) bei kai pagal teritorijų planavimo dokumentą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas.

Atmestinas apelianto argumentas, jog teisė privatizuoti žemės sklypą turi būti kildinama iš žemės sklypo suteikimo naudotis 1964 m. liepos 1 d. Kauno miesto DŽDT VK sprendimu Nr. 352 ieškovo tėvui J. M. ir ieškovo, kaip jo įpėdinio, paveldėta nuosavybės teisės dalimi pagal paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijime nėra nurodyta, kad paveldimą turtą sudaro teisė privatizuoti 1/3 dalį žemės sklypo, suformuoto prie paveldėtų pastatų. Konstatuota, kad ieškovas paveldi teisę naudotis žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), iki būtų sudaryta valstybinės žemės sklypo pardavimo ar nuomos sutartis. Ieškovo ginčyto įsakymo priėmimo metu galiojusio LR žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 2 dalis įtvirtino, kad žemė miestuose ir kaimuose yra parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal minėtu nutarimu patvirtintų Taisyklių 7 punktą, jeigu gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys arba įrenginys, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Kai pagal teritorijų planavimo dokumentą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) parduodamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) eksploatuoti. Parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentą ir jo pagrindu parengtą parduodamo žemės sklypo planą ( Taisyklių 8 p.).

Išdėstyti motyvai paneigia apelianto argumentą, kad nurodyti Taisyklių punktai prieštarauja paveldėjimą reglamentuojančioms civilinės teisės normoms ir paveldėjimo būdu jo įgytai turtinių teisių apimčiai.

Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše dėl žemės sklypo su statiniais valdos, esančios (duomenys neskelbtini), nėra pažymėta, kad pastatas, pažymėtas indeksu 5I1ž, yra savavališkai pastatytas statinys.

E. M. įpėdinių ginčas dėl paveldėjimo nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovo reikalavimo išsprendimui teisinę reikšmę turi įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos ir nenuginčytos ieškovo ir atsakovų nuosavybės teisės dalys. Su tuo susijusios bylos aplinkybės nustatytos tinkamai, todėl teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus atitinkantis sprendimas nekeistinas ( CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.