Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Ingos Staknienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės vandenys“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys Šilutės rajono savivaldybės administracija ir Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Šilutės vandenys“ prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 6221,35 Eur skolos, 98,62 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovė Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2015-08-27 sprendimu paskirta paviršinių nuotekų tvarkytoju Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje bei jai pavesta vykdyti paviršinių nuotekų tvarkymą savivaldybės teritorijoje. Ieškovė atsižvelgdama į tai, kad nuo atsakovei turto patikėjimo teise valdomų Šilutės m. ir Žemaičių Naumiesčio m. regioninių kelių (Šilutės m. Aukštumalės, Klaipėdos, Lietuvininkų, Pramonės, Tilžės, Žalgirio gatvių bei Žemaičių Naumiesčio m. Klaipėdos bei Dariaus ir Girėno gatvių) paviršinis vanduo patenka į paviršinių nuotekų šalinimo įrenginius, kurie prijungti prie ieškovės turto patikėjimo teise valdomos ir (arba) naudojamos paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, arba paviršinės nuotekos išteka į teritoriją, iš kurios paviršinės nuotekos patenka į paviršinių nuotekų tvarkytojui turto patikėjimo teise valdomą ir (arba) naudojamą paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, 2017-10-25 raštu pateikė atsakovei pasirašyti paviršinių nuotekų tvarkymo sutartį. Rašte ieškovė nurodė, kad jeigu atsakovė nepasirašys sutarties, bet nuotekas leis į ieškovės paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, ieškovė laikys, kad paviršinių nuotekų tvarkymo sutartis sudaryta. Atsakovė raštu atsisakė pasirašyti sutartį, kadangi visus kitus elementus (šaligatvius, želdinius, apsauginius atitvarus, autobusų, važiuojančių vietinio (miesto ir priemiesčio) reguliaraus susisiekimo maršrutais, stoteles ir apsisukimo aikšteles, lietaus kanalizaciją ir kitus inžinerinius, taip pat gatvių apšvietimo tinklus prižiūri ir jų vertę apskaito savivaldybės, kurios užtikrina saugaus eismo sąlygas, poveikį aplinkai mažinančių priemonių įgyvendinimą, taip pat atlieka nurodytų statinių taisymo ir priežiūros darbų užsakovo funkcijas. Kituose atsakovei siųstuose raštuose ieškovė pažymėjo, kad valstybinės reikšmės kelių priežiūra yra atsakovės pareiga, be to, sutartis dėl paviršinių nuotekų tvarkymo yra sudaroma tik tai kelio daliai, kurią atsakovė eksploatuoja ir prižiūri, tai yra, važiuojamajai daliai. Atsakovė, atsakydama į ieškovės siųstą raštą nurodė, kad paviršinės nuotekos į nuotekų valymo sistemą patenka ne per kelio dangą, o per lietaus kanalizaciją ir kitus inžinerinius tinklus, už kurių priežiūrą atsako savivaldybės, kurios taip pat atsakingos už poveikio aplinkai mažinančių priemonių (vandens ir dirvožemio užtaršą) įgyvendinimą. Ieškovė sutinka, kad paviršinės nuotekos į paviršinių nuotekų sistemą patenka ne per kelio dangą, tačiau nuo kelio dangos, ir būtent šis faktas yra priežastis ir pareiga sudaryti sutartį dėl paslaugos teikimo. Kadangi paviršinės nuotekos nuo valstybinės reikšmės kelių buvo leidžiamos į ieškovės eksploatuojamas ir prižiūrimas paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, ieškovė laiko, kad paviršinių nuotekų tvarkymo sutartis yra sudaryta nuo 2017-08-01. Kadangi kritulių ir kitoks vanduo atsakovės yra išleidžiamas į ieškovės valdomas nuotekų tvarkymo sistemas, tai sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė kaip turto patikėtinis atitinka teisės aktuose apibrėžtą abonento sąvoką, todėl privalo tinkamai ir laiku atsiskaityti su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas. Atsakovė neapmokėjo ieškovės 2017-10-31, 2017-11-30, 2017-12-29, 2018-01-31 pateiktų sąskaitų – faktūrų.

3. Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Atsakovė nurodė, jog valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei, juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja atsakovė, o vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Paviršiniai vandenys į paviršinių nuotekų šalinimo įrenginius patenka ne per kelio dangą, už kurios priežiūros organizavimą, jos vykdymą ir darbų organizavimą keliuose ir jų apsaugos zonose atsakinga atsakovė, o per lietaus kanalizaciją ar kitus inžinerinius tinklus, už kurių priežiūrą atsakinga savivaldybė. Kadangi nuotekų šalinimo įrenginiai yra valdomi ir prižiūrimi savivaldybės, atsakovė neturi teisinio pagrindo sudaryti paviršinių nuotekų tvarkymo sutarties su ieškove ir mokėti mokesčio už paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas. Atsakovė nurodė, kad nepatenka į abonento sąvoką, nes neperka geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų nei verslo reikmėms, nei ūkinei veiklai vykdyti, ir todėl nėra sudarę nei geriamojo vandens tiekimo, nei nuotekų tvarkymo viešosios sutarties. Ieškovė klaidingai nurodo, kad atsakovė yra atsakinga už paviršinių nuotekų išleidimą, nes už tai yra atsakinga savivaldybė, kuri yra prijungusi jos prižiūrimas ir valdomas nuotekų išleidimo komunikacijas prie ieškovės valdomos nuotekų tvarkymo infrastruktūros, o ne atsakovė, kuri vykdo tik kelių priežiūrą. Šiuo atveju abonentas yra Šilutės rajono savivaldybės administracija. Atsakovė nurodo, kad su ja 2017-08-01 nėra sudaryta paviršinių nuotekų tvarkymo sutartis ir ji neapmokės ieškovės siunčiamų sąskaitų – faktūrų, nes tam nėra teisinio pagrindo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 29 d. nusprendė ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ieškovei UAB „Šilutės vandenys“ 6221,35 Eur skolos.

5. Teismas priimdamas sprendimą vadovavosi GVTNTĮ, kuris reglamentuoja geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus ir vandens tiekėjų bei abonentų (vartotojų) teisinius santykius, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainos nustatymo tvarką, atsiskaitymo už geriamąjį vandenį ir už nuotekų tvarkymo paslaugas tvarką, šalių teises, pareigas ir atsakomybę už įsipareigojimų nevykdymą. Teismas konstatavo, jog atsakovė yra abonentas GVTNTĮ 2 straipsnio 1 dalies prasme ir turi pareigą mokėti už paviršines nuotekas, išleidžiamas nuo gatvių, esančių valstybinės reikšmės kelių tąsomis, važiuojamosios dalies dangos ir atsakovės valdomas lietaus kanalizacijos inžinerines sistemas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6. Apeliantė (atsakovė) Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos apeliaciniu skundu skundžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimą ir prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

7. Apeliantė nurodo, jog Atsakovė (apeliantė) nesutinka su pirmos instancijos teismo (toliau - Teismas) sprendimu, kadangi Teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau - GVTNTĮ) nuostatas. Taigi, skundžiamu sprendimu visiškai patenkinęs ieškinį, Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (CPK 330 str.), neteisingai įvertino ir nustatė reikšmingas bylai aplinkybes, padarė nepagrįstas išvadas, kurios neatitinka faktinių aplinkybių, todėl atsakovė (apeliantė), vadovaudamasi CPK 301 str. 3 d., teikia šį apeliacinį skundą ir apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą dėl žemiau išdėstytų motyvų ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

8. Atsakovė nesutinka, kad yra abonentas GVTNTĮ 2 straipsnio 1 dalies prasme ir turi pareigą mokėti už paviršines nuotekas, išleidžiamas nuo gatvių, esančių valstybinės reikšmės kelių tąsomis, važiuojamosios dalies dangos ir atsakovės valdomas lietaus kanalizacijos inžinerines sistemas.

9. Teismas sprendime nurodė, kad teisės aktų analizė patvirtina, kad pareigą atsiskaityti už nuotekų (įskaitant ir paviršinių nuotekų) tvarkymą turi asmuo, kuris nuotekas leidžia į inžinerines sistemas, t. y. šiuo atveju asmuo, kuris prižiūri objektus, nuo kuriu paviršinės nuotekos suteka i atsakovo valdomas inžinerines sistemas, tačiau neįvertino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155, patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 3 punkto nuostatų.

10. Aprašas nustato Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių priežiūros organizavimą, jos vykdymą ir darbų organizavimą keliuose ir jų apsaugos zonose. Aprašo 3 punkte nurodyta, kaip yra prižiūrimi gyvenamųjų vietovių keliai ir gatvės. Aprašo 3.2 papunktyje nurodyta, kad kitų miestų, nenurodytų Aprašo 3.1 papunktyje, gyvenamosiose vietovėse ir kaimo gyvenamosiose vietovėse gatvių, kurios yra valstybinės reikšmės kelių tąsa keliai ir gatvės prižiūrimi taip: važiuojamąją dalį (kur nėra šaligatvių - kelkraščius ir kelio griovius), pėsčiųjų ir (ar) dviračių takus, tiltus, viadukus ir estakadas, technines eismo reguliavimo priemones prižiūri ir jų vertę apskaito, žiemą nuo važiuojamosios dalies sniegą valo ir, jeigu slidu, ją barsto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įsteigtos valstybės įmonės (3.2.1 p.); visus kitus elementus (šaligatvius, želdinius, apsauginius atitvarus, autobusų, važiuojančių vietinio (miesto ir priemiesčio) reguliaraus susisiekimo maršrutais, stoteles ir apsisukimo aikšteles, lietaus kanalizaciją ir kitus inžinerinius, taip pat ir gatvių apšvietimo tinklus) prižiūri ir jų vertę apskaito savivaldybės, kurios užtikrina saugaus eismo sąlygas, poveikį aplinkai mažinančių priemonių (triukšmą, oro, vandens, dirvožemio užtaršą ir kitą neigiamą poveikį mažinančių priemonių) įgyvendinimą, taip pat atlieka šiame papunktyje nurodytu statiniu taisymo ir priežiūros darbu užsakovo funkcijas (3.2.2 p.). Iš šio teisinio reguliavimo matosi, kad savivaldybės yra atsakingos už lietaus kanalizaciją ir atlieka jų taisymo ir priežiūros darbų užsakovo funkcijas. Apelianto manymu, tai reiškia, kad savivaldybės yra atsakingos ir už šiais įrenginiais surenkamą ir perduodamą perdirbimui paviršinį vandenį. Vadovaujantis Aprašo nuostatomis, savivaldybė, o ne atsakovė, prižiūri objektus, šiuo atveju - paviršinio vandens (lietaus kanalizacijos) surinkimo inžinerinius tinklus, nuo kuriu paviršinės nuotekos suteka i atsakovo valdomas inžinerines sistemas.

11. Atsakovė mano, kad teismas netinkamai įvertino Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo (toliau - KPPPĮ) nuostatas, susijusias su kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo (toliau - Programa) lėšų panaudojimu. KPPPĮ 9 straipsnyje reglamentuota Programos lėšų naudojimas valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų. Teismas netinkamai vertino įstatymų leidėjo valią, kuria aiškiai yra išskirta būtent, kad, be daugelio kitų sričių, Programos lėšos vietinės reikšmės keliams naudojamos ir kelio juostoje esantiems paviršiaus vandens nuleidimo įrenginiams ir lietaus kanalizacijai įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti. Pažymėtina, kad valstybinės reikšmės keliams tokio finansavimo nėra numatyta, o Teismas to tinkamai neįvertino, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Sprendimą.

12. Ieškovė UAB „Šilutės vandenys“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo atmesti skundą. Pagal GVTNTĮ buvimas paviršinių nuotekų tvarkymo sutarties šalimi – abonentu siejama ne su lietaus kanalizacijos įrenginių priežiūros vykdymu (kaip apeliaciniame skunde bando įteigti atsakovė), bet su urbanizuotos teritorijos, ant kurios susidaro paviršinės nuotekos, turėjimu nuosavybės teise arba valdymu ir (arba) naudojimu kitais teisiniais pagrindais. Tokia išvada seka iš šių GVTNTĮ 3 straipsnyje pateiktų sąvokų:

12.1. Nuotekos – buityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas vanduo, taip pat kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai, išskyrus vandenį iš žaliųjų plotų, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenų) vanduo, kurį asmuo teisės aktų nustatyta tvarka išleidžia į aplinką tam skirtais inžineriniais įrenginiais ar kitaip arba atiduoda tvarkyti (3 straipsnio 18 dalis);

12.2. Paviršinės nuotekos – ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žaliuosius plotus, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenas) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai) vanduo, kurį teritorijos valdytojas (abonentas), naudodamas paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, surenka ir pašalina į aplinką arba išleidžia į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoda paviršinių nuotekų tvarkytojui) (3 straipsnio 25 dalis);

12.3. Paviršinių nuotekų atidavimo riba – paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo nekilnojamojo turto riba (sklypo riba) ir prasideda paviršinių nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir kurioje abonento paviršinės nuotekos atiduodamos paviršinių nuotekų tvarkytojui ir pastarajam tenka atsakomybė už jų tvarkymą (3 straipsnio 26 dalis);

12.4. Urbanizuotos teritorijos paviršiaus valdytojas – abonentas, nuosavybės teise valdantis ar kitaip naudojantis teritoriją, kurioje susidaro paviršinės nuotekos.

13. GVTNTĮ nuostatas detalizuoja Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-04-02 įsakymu Nr. D1-193. Šio reglamento 3 punkte nurodoma, kad šio Reglamento nuostatos taikomos visiems asmenims, valdantiems (naudojantiems) teritorijas, ant kurių susidaro arba gali susidaryti paviršinės nuotekos, rengiantiems tokių teritorijų planavimo dokumentus, statybos (statinių) projektus, projektuojantiems paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, planuojantiems išleisti arba išleidžiantiems paviršines nuotekas į aplinką arba kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas, taip pat institucijoms, reguliuojančioms ir kontroliuojančioms paviršinių nuotekų tvarkymą. Reglamento 10 punktas nustato, kad reikalavimai konkretaus objekto paviršinių nuotekų išleidimui į aplinką nustatomi statybos projekte, Taršos leidime ir (ar) Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidime, o paviršinių nuotekų išleidimui į kitiems asmenims priklausančius nuotakynus – nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartyje. Reglamento 20 punkte įtvirtinama, kad miestų ir miestelių paviršinės nuotekos, į bendrą paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą surenkamos nuo daugiau kaip 10 ha autotransportui skirtų viešųjų teritorijų (gatvių, privažiavimų, stovėjimo aikštelių), prieš išleidžiant į aplinką turi būti valomos paviršinių nuotekų valymo įrenginiuose, kurių valymo efektyvumas atitiktų 18.1 ir 18.3 punktuose nustatytus reikalavimus. Šio punkto reikalavimai neprivalomi, kai surenkamų paviršinių nuotekų užterštumas neviršija 18 punkte nustatytų normatyvų.

14. Taigi sisteminė paminėtų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, jog paviršinių nuotekų tvarkymo sutarties šalimi – abonentu yra asmuo, valdantis (naudojantis) teritorijas (kelius (gatves) ar pan.), ant kurių susidaro arba gali susidaryti paviršinės nuotekos.

15. Paviršinės nuotekos suteka į ieškovės valdomas inžinerines sistemas ne nuo paviršinio vandens (lietaus kanalizacijos) surinkimo inžinerinių tinklų, kaip apeliaciniame skunde klaidingai teigia atsakovė (žr. apeliacinio skundo 3.6 p.). Paviršinės nuotekos susidaro ant valstybinės reikšmės kelių važiuojamosios kelio dalies dangos, nuo kurios šios nuotekos yra išleidžiamos į ieškovės valdomą paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. Taigi, nepaisant to, kad paviršinių nuotekų išleidimui naudojami savivaldybei nuosavybės teise priklausantys paviršinių nuotekų tinklai (1 t., b.l. 55-58), paviršines nuotekas nuo paminėtos kelio dangos išleidžia ne savivaldybė, bet atsakovė.

16. Kanalizacijos šulinio valdytojas nėra teršėjas GVTNTĮ 17 straipsnio prasme, t.y. asmuo, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai daro žalą aplinkai arba sudaro sąlygas tokia žalai atsirasti. Priešingas vertinimas reikštų, kad prievolė mokėti už paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas kyla ne teritorijos, kurioje šios nuotekos susidaro, valdytojui, o subjektui, valdančiam kanalizacijos šulinį, per kurį šios nuotekos patenka į paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. Tokia padėtis akivaizdžiai prieštarautų „teršėjas moka“ principui, reiškiančiam, kad nuotekų (įskaitant paviršines nuotekas) tvarkymo išlaidas turi apmokėti asmenys, kuriems tiekiamas geriamasis vanduo ir (arba) teikiamos nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos (GVTNTĮ 17 str. 2 d.). Paminėti argumentai sudaro pagrindą atmesti atsakovės išvadą, kad už paviršinių nuotekų nuo Šilutės miesto ir Ž. Naumiesčio miestelio gatvių, kurios yra valstybinės reikšmės kelių tąsa, važiuojamosios dalies tvarkymą yra atsakinga ne atsakovė, o savivaldybė.

17. Šilutės rajono savivaldybės administracija yra sudariusi su ieškove 2017-02-24 paviršinių nuotekų tvarkymo sutartį dėl paviršinių nuotekų, išleidžiamų nuo Šilutės miesto, Ž. Naumiesčio ir Rusnės miestelių gatvių, kurios yra vietinės reikšmės keliai, ir nuo gatvių, kurios yra valstybinės reikšmės kelių tąsa, šaligatvių (1 t., b.l. 124-131).

18. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. To paties įstatymo 10 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybinės reikšmės keliams priskirta žemė priklauso valstybei išimtine nuosavybės teise. Teismas, bylą nagrinėjant teismo posėdyje, neatsižvelgė į atsakovės nurodytus argumentus dėl turto patikėjimo teisės atsiradimo pagrindo. Turto patikėjimo teisės atsiradimo pagrindas gali būti: įstatymas, administracinis aktas, sutartis, testamentas, teismo sprendimas. Patikėjimo teisės turinys yra nustatomas: valstybės, savivaldybių įmonėms, įstaigoms, organizacijoms - jų įstatuose, nuostatuose, statutuose, kituose jų veiklą reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose.

19. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame iš esmės nesuformulavo pozicijos dėl skundo tenkinimo ar netenkinimo. Trečiasis asmuo nurodė, kad kelių transporto srities teisės aktai nereglamentuoja kaip turi būti tvarkomos paviršinės nuotekos nuo valstybinės reikšmės kelių, kai jos patenka į kitiems asmenims priklausančią paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pagal GVTNTĮ 4 straipsnį Susisiekimo ministerija ar kitos transporto srities institucijos nepatenka į sąrašą institucijų, kurios reguliuoja nuotekų tvarkymą šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

20. Civilinio kodekso 6.963 straipsnio 3 dalį atsakovė turi teisę ginti patikėjimo teisę tokiais pat būdais, kokiais yra ginama valdymo ir nuosavybės teisė. Taip pat pagal Civilinio kodekso 6.965 straipsnio 1 dalį atsakovė, turi tinkamai rūpintis jai valstybės perduotu turtu (valstybinės reikšmės keliais) ir valstybės (patikėtojo) interesais, todėl atsakomybę už priimtus sprendimus santykiuose su ieškove taip pat prisiimtų atsakovė. Dėl šių priežasčių Susisiekimo ministerija atsakove, atstovaujančia Lietuvos valstybę šioje byloje būti neturėtų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

21. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

22. Atsakovė (apeliantė) nesutinka su pirmos instancijos teismo (toliau - Teismas) sprendimu, kadangi Teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau - GVTNTĮ) nuostatas. Iš esmės yra kilęs ginčas, ar atsakovė yra abonentas GVTNTĮ 2 straipsnio 1 dalies prasme ir turi pareigą mokėti už paviršines nuotekas, išleidžiamas nuo gatvių, esančių valstybinės reikšmės kelių tąsomis, važiuojamosios dalies dangos ir atsakovės valdomas lietaus kanalizacijos inžinerines sistemas.

23. Lietuvos Respublikos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Abonentas – fizinis arba juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įsteigtas užsienio valstybės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, perkantys geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas verslo reikmėms ar ūkinei veiklai vykdyti ir su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkytoju sudarę geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį arba, jeigu sutartis nesudaryta, teisės aktų nustatyta tvarka prijungę nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias ar kitaip valdomas ir (arba) naudojamas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo komunikacijas, geriamojo vandens naudojimo ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar išleidžiantys paviršines nuotekas į šių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas.

24. Kolegijos nuomone, aiškinant šias įstatymo nuostatas konstatuotina, jog apeliantė (atsakovė) nepatenka į „ abonento “ sąvoką, nes neperka geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų nei verslo reikmėms, nei ūkinei veiklai vykdyti, ir todėl nėra sudariusi nei geriamojo vandens tiekimo, nei nuotekų tvarkymo viešosios sutarties. Todėl ieškovė klaidingai nurodo atsakovę atsakinga už paviršinių nuotekų išleidimą, nes, kaip matyti, už tai yra atsakinga savivaldybė, kuri prijungusi jos prižiūrimas ir valdomas nuotekų išleidimo komunikacijas prie ieškovės valdomos nuotekų tvarkymo infrastruktūros, o ne atsakovė, kuri vykdo tik kelių priežiūrą. Taigi šiuo atveju, abonentas šio įstatymo prasme, yra Šilutės rajono savivaldybės administracija.

25. Ieškovė įrodinėja, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 26 dalimi, paviršinių nuotekų atidavimo riba - paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo nekilnojamojo turto riba (sklypo riba) ir prasideda paviršinių nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir kurioje abonento paviršinės nuotekos atiduodamos paviršinių nuotekų tvarkytojui ir pastarajam tenka atsakomybė už jų tvarkymą. Ieškovės manymu, kadangi paviršinės nuotekos į paviršinių nuotekų surinkimo sistemą patenka nuo kelio dangos, tai yra priežastis sudaryti sutartį dėl paslaugos teikimo.

26. Tačiau pagal šią nuostatą, nustatyta riba, kur susiduria abonentui (šiuo atveju - savivaldybės administracijai) nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo nekilnojamojo turto (nuotekų išleidimo komunikacijų) riba ir paviršinių nuotekų tvarkytojui (ieškovei) nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra. Paviršinės nuotekos paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą pasiekia tik „perėję“ savivaldybės prižiūrimas ir valdomas nuotekų išleidimo komunikacijas.

27. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad atsakovė neatitinka „Abonento“ apibrėžimo Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo prasme. Dėl to, atsakovė neturi mokestinės prievolės ieškovei už paviršinio vandens surinkimo paslaugų teikimą, nes paviršinis vanduo nuo atsakovės patikėjimo teise valdomų, naudojamų ir jais disponuojamų valstybinės reikšmės kelių nepatenka į paviršinių nuotekų tvarkytojui (ieškovei) nuosavybės teise priklausantį ar kitaip valdomą ir (arba) naudojamą paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.

28. Nagrinėjamu atveju Atsakovė 2017-11-06 raštu Nr. (12.5) 2-4905 atsisakė pasirašyti paviršinių nuotekų tvarkymo sutartį su ieškove, motyvuodama tuo, kad atsakovė neturi tam teisinio pagrindo, kadangi, vadovaujantis Kelių priežiūros tvarkos aprašo, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Kelių priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Aprašas), 3.2.2 papunkčiu, pagal kurį visus kitus elementus (šaligatvius, želdinius, apsauginius atitvarus, autobusų, važiuojančių vietinio (miesto ir priemiesčio) reguliaraus susisiekimo maršrutais, stoteles ir apsisukimo aikšteles, lietaus kanalizaciją ir kitus inžinerinius, taip pat ir gatvių apšvietimo tinklus) prižiūri ir jų vertę apskaito savivaldybės, kurios užtikrina saugaus eismo sąlygas, poveikį aplinkai mažinančių priemonių (triukšmą, oro, vandens, dirvožemio užtaršą ir kitą neigiamą poveikį mažinančių priemonių) įgyvendinimą, taip pat atlieka šiame papunktyje nurodytų statinių taisymo ir priežiūros darbų užsakovo funkcijas.

29. Taigi šiuo atveju yra aktualus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155, patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 3 punkto nuostatos, nes tai yra specialus aktas, reglamentuojantis ginčo santykį. Aprašas nustato Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių priežiūros organizavimą, jos vykdymą ir darbų organizavimą keliuose ir jų apsaugos zonose. Aprašo 3 punkte nurodyta, kaip yra prižiūrimi gyvenamųjų vietovių keliai ir gatvės. Aprašo 3.2 papunktyje nurodyta, kad kitų miestų, nenurodytų Aprašo 3.1 papunktyje, gyvenamosiose vietovėse ir kaimo gyvenamosiose vietovėse gatvių, kurios yra valstybinės reikšmės kelių tąsa keliai ir gatvės prižiūrimi taip:

29.1. važiuojamąją dalį (kur nėra šaligatvių - kelkraščius ir kelio griovius), pėsčiųjų ir (ar) dviračių takus, tiltus, viadukus ir estakadas, technines eismo reguliavimo priemones prižiūri ir jų vertę apskaito, žiemą nuo važiuojamosios dalies sniegą valo ir, jeigu slidu, ją barsto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įsteigtos valstybės įmonės (3.2.1 p.);

29.2. visus kitus elementus (šaligatvius, želdinius, apsauginius atitvarus, autobusų, važiuojančių vietinio (miesto ir priemiesčio) reguliaraus susisiekimo maršrutais, stoteles ir apsisukimo aikšteles, lietaus kanalizaciją ir kitus inžinerinius, taip pat ir gatvių apšvietimo tinklus) prižiūri ir jų vertę apskaito savivaldybės, kurios užtikrina saugaus eismo sąlygas, poveikį aplinkai mažinančių priemonių (triukšmą, oro, vandens, dirvožemio užtaršą ir kitą neigiamą poveikį mažinančių priemonių) įgyvendinimą, taip pat atlieka šiame papunktyje nurodytu statiniu taisymo ir priežiūros darbu užsakovo funkcijas (3.2.2 p.). Iš šio teisinio reguliavimo konstatuotina, kad savivaldybės yra atsakingos už lietaus kanalizaciją ir atlieka jų taisymo ir priežiūros darbų užsakovo funkcijas.

30. Kolegijos nuomone, tai suponuoja išvadą, kad savivaldybės yra atsakingos ir už šiais įrenginiais surenkamą ir perduodamą perdirbimui paviršinį vandenį. Vadovaujantis Aprašo nuostatomis, savivaldybė, o ne atsakovė, prižiūri objektus, šiuo atveju - paviršinio vandens (lietaus kanalizacijos) surinkimo inžinerinius tinklus, nuo kurių paviršinės nuotekos suteka į atsakovės valdomas inžinerines sistemas.

31. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai išanalizavo šiuos teisės aktus, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuriuo konstatavo, jog atsakovė yra abonentas GVTNTĮ 2 straipsnio 1 dalies prasme ir turi pareigą mokėti už paviršines nuotekas, išleidžiamas nuo gatvių, esančių valstybinės reikšmės kelių tąsomis, važiuojamosios dalies dangos. Paviršinės nuotekos į nuotekų tvarkymo sistemą patenka ne per kelio dangą, kurią prižiūri atsakovė, o per lietaus kanalizaciją ir kitus inžinerinius tinklus, už kurių priežiūrą, vadovaujantis Aprašo 3.2.2 p., atsako savivaldybės, kurios taip pat yra atsakingos už poveikio aplinkai mažinančių priemonių (vandens ir dirvožemio) įgyvendinimą. Kadangi nuotekų šalinimo įrenginiai yra valdomi ir prižiūrimi savivaldybės, todėl atsakovė neturi teisinio pagrindo sudaryti paviršinių nuotekų tvarkymo sutarties su ieškove.

32. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir KPPPĮ nuostatas, susijusias su kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo (toliau - Programa) lėšų panaudojimu. KPPPĮ 9 straipsnyje reglamentuota Programos lėšų naudojimas valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų. Teismas netinkamai vertino įstatymų leidėjo valią, kuria aiškiai yra išskirta būtent, kad, be daugelio kitų sričių, Programos lėšos vietinės reikšmės keliams naudojamos ir kelio juostoje esantiems paviršiaus vandens nuleidimo įrenginiams ir lietaus kanalizacijai įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti. Pažymėtina, kad valstybinės reikšmės keliams tokio finansavimo nėra numatyta.

33. Tačiau šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas tikslinis sąrašas, kam yra naudojamos Programos finansavimo lėšos plečiant vietinės reikšmės keliu (gatvių) tinklą ir užtikrinant, kad šis tinklas veiktų. Kaip jau minėta, vietinės reikšmės keliai priklauso savivaldybėms. Atkreiptinas dėmesys, kad šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta, kad Programos lėšos naudojamos kelio juostoje esantiems paviršiaus vandens nuleidimo įrenginiams ir lietaus kanalizacijai įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti. Taigi konstatuotina, jog Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas nenumato Programos lėšų naudoti ieškovės nurodytoms paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugoms apmokėti.

34. Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegija konstatuoja, apeliantė neprivalo sudaryti su ieškove paviršinių nuotekų tvarkymo sutarties ir jos atžvilgiu negali būti taikoma Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 4 dalis.

Dėl bylos baigties

35. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau - GVTNTĮ) nuostatas(CPK 330 str.), neteisingai įvertino ir nustatė reikšmingas bylai aplinkybes, padarė nepagrįstas išvadas, kurios neatitinka faktinių aplinkybių, todėl išdėstytų motyvų sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas apeliacinį skundą patenkinti ir ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

apeliantės (atsakovės) Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą patenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimą panaikinti.

Ieškovės UAB „Šilutės vandenys“, į. k. 177059215 ieškinį atmesti.