- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-03
- Bylos Nr.
- I-5827-643/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00413-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento
- Advokatai
- Nerijus Kirkilas
dalyvaujant pareiškėjui A. M., jo atstovui advokatui Nerijui Kirkilui, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, atstovui Edmundui Sakalauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą skundu (b. l. 1–6) prašydamas: 1) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamento), 4731,10 Lt sumą turtinei žalai atlyginti; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, 3000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodo, kad Departamento Vilniaus miesto agentūros inspektorius J. B. 2012 m. gruodžio 3 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. VR-14.1 AM 072248, kuriuo administracinėn atsakomybėn patraukė pareiškėją A. M. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 51¹⁰ straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, t.y. kad jis, būdamas UAB „Transporto mazgas“ direktoriaus pavaduotoju, iki 2012 m. rugsėjo 28 d. nepateikė tyrimui reikalingos informacijos, nereagavo į raginimus pateikti informaciją. Tokiu savo elgesiu trukdė ir sąmoningai vilkino tyrimo laiką. 2012 m. gruodžio 17 d. buvo priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR141-303 AM 092855 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo A. M. buvo pripažintas kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51¹⁰ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta maksimali 600 Lt bauda. Nesutikdamas su priimtu Nutarimu, A. M. apskundė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui, reikalaudamas jį panaikinti, kadangi Vilniaus miesto agentūros inspektorius neįrodė, kad A. M. tyčine veika buvo trukdoma tyrimui ir sąmoningai buvo vilkinamas tyrimas. 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. M. skundą, pripažino jį kaltu padarius ATPK 51¹⁰ straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą ir paskirtą baudą sumažino iki 450 Lt. Nesutikdamas su teismo priimta nutartimi, A. M. pateikė apeliacinį skundą prašydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-176-78/2013 panaikinti. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs A. M. skundą, 2013 m. birželio 7 d. nutartimi iš dalies tenkino apeliacinį skundą - panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-176-78/2013 ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui, kadangi pirmos instancijos teismas nagrinėdamas bylą neištyrė visų bylos įrodymų, dėl ko teismo išvados laikytinos abejotinomis. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs grąžintą bylą, 2013 m. liepos 9 d. nutarimu panaikino Departamento Vilniaus miesto agentūros nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR141-303 AM 092855 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. A. M. prašymą dėl žalos atlyginimo dėl institucijos atliktų veiksmų paliko nenagrinėtą. Pareiškėjas pažymėjo, jog institucija Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 9 d. nutarimo apeliacine tvarka neapskundė, todėl mano, jog teismo nustatytos bylos aplinkybės ir motyvai buvo pagrįsti ir teisėti, įvertinant neteisėtus pareigūno veiksmus pareiškėjo atžvilgiu. Paaiškino, jog pats pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 9 d. priimtą nutarimą dalyje dėl nepriteistų bylinėjimosi išlaidų (nepriteistos turtinės žalos) panaikinti ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento Vilniaus miesto agentūros, jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (turtinę žalą), tačiau Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 9 d. nutarimą paliko nepakeistą. Pareiškėjas pažymėjo, jog jis 2013 m. lapkričio 12 d. pareikalavimu kreipėsi į Departamentą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėtų Departamento Vilniaus miesto agentūros pareigūno veiksmų, tačiau Departamentas 2013 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. (38-2)-VR-l.7-5854 atsisakė patenkinti jo prašymą.
Pareiškėjas skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo grindžia konstitucine nuostata, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, Konstitucinio teismo jurisprudencija dėl materialinės ir moralinės žalos atlyginimo bei Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis žalos, atsiradusios dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, atlyginimą. A. M. jo patirtą žalą kildina iš Departamento Vilniaus miesto agentūros pareigūno veiksmų, aplaidžiai atliktų jam vykdant tarnybines pareigas, neteisėtai pareiškėją patraukiant administracinėn atsakomybėn už inkriminuotą pažeidimą (trukdymas atlikti tyrimą), kurio jis nepadarė. Dėl tokių neteisėtų valstybės pareigūno veiksmų, pareiškėjo teigimu, jis patyrė turtinę žalą, buvo priverstas ginti savo nekaltumą ir teises bei ginčyti neteisėtą Nutarimą teismuose, pasitelkdamas advokato teikiamas paslaugas, dėl ko patyrė piniginius nuostolius. Paaiškino, jog už advokato suteiktas teisines paslaugas administracinio teisės pažeidimo byloje bei kreipiantis į Departamentą dėl žalos atlyginimo jis patyrė 4731,10 Lt turtinę žalą.
Be turtinės žalos pareiškėjas nurodo, jog patyrė ir neturtinę žalą. Paaiškino, jog yra vedęs nuo 2010 m. sausio 30 d. 2012 m. gruodžio 17 d. šeimoje gimė antras vaikas ir tą pačią dieną institucijos pareigūnas A. M. surašė Nutarimą, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51¹⁰ straipsnio 1 dalyje ir paskyrė jam maksimalią 600 Lt baudą. Dėl to pareiškėjas nurodo, jog jam buvo sutrikdyta dvasinė ramybė, jautė nerimą dėl bylos trukmės ir baigties, stresą. Nuo 2013 m. vasario 26 d. iki administracinio teisės pažeidimo bylos galutinio išnagrinėjimo jis buvo tėvystės atostogose, tačiau dėl pradėtos administracinio teisės pažeidimo teisenos turėjo patirti priverstinius nepatogumus ir gaišti laiką susitikimuose su advokatu, ruošdamasis teismo posėdžiams, vykdamas į teismo posėdžius, kurių galėjo nebūti, ir juose dalyvaudamas, užuot tą laiką ir dėmesį bei rūpinimąsi skyręs antrojo vaiko priežiūrai. Todėl, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, valstybės įsipareigojimu gerbti ir ginti žmogaus teises, pareiškėjas patirtą neturtinę žalą įvertina 3000 Lt suma ir prašo teismo ją priteisti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas skundą palaikė iš esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Departamento, atsiliepimu (b. l. 46–47) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atkreipė dėmesį į tai, jog ATPK nei atstovavimo, nei kitų bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui kompensavimo nėra nustatyta. Vieninteliame ATPK 279 str. aptariamų bylinėjimosi išlaidų kompensavimas imperatyviai yra numatytas tik nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. Atsakovės teigimu, pareiškėjo A. M., kaip asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, turėtų išlaidų kompensavimas, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nepatenka į ATPK 279 str. veiklos sritį. Pabrėžė ir tai, kad ATPK nėra numatytas ir išlaidų, susijusių su procesiniu atstovavimu byloje kompensavimas.
Departamentas nesutinka ir su pareiškėjo skundo argumentu, jog jis turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nes skundų dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjimas reglamentuojamas ATPK nuostatų pagrindu, o ne ABTĮ.
Departamentas nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiu, jog jam turtinė žala turėtų būti atlygintina vadovaujantis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, kadangi pareigūno, surašiusio Nutarimą, veiksmai buvo neteisėti. Atsakovė paaiškina, kad pagal komentuojamą straipsnį viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Taigi civilinė atsakomybė yra siejama su valstybės ar savivaldybės aktų (veiksmų) prieštaravimu įstatymui, t. y. su jų neteisėtumu. Pažymėjo, jog tokio akto neteisėtumas turi būti konstatuojamas įstatymų nustatyta tvarka. Departamento teigimu, aplinkybė, jog nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-14.1-303 buvo panaikintas, atsižvelgiant į tai, jog nepakako įrodymų viseto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. kaltei įrodyti, negali būti vertinama kaip aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno neteisėti veiksmai. Įvertinus visas aplinkybes, galima teigti, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas veikė teisėtai, įstatymu suteiktos kompetencijos ribose, todėl nesant visoms būtinoms sąlygoms žalai atsirasti, nėra pagrįsto pagrindo A. M. skundą dėl materialinės žalos atlyginimo tenkinti.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovė nurodo, jog pareiškėjo argumentai, kad dėl Departamento Vilniaus miesto agentūros pareigūnų veiksmų jis patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus bei nerimą, nėra objektyvūs. Paaiškino, kad net ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 9 d. nutarime neginčijo aplinkybės, jog iš A. M. pusės nebuvo geranoriško bendradarbiavimo su institucija.
Kartu Departamentas nurodo, jog teismui vis dėlto nusprendus nagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės jį tenkinant, pažymi, jog kai kuriose prie A. M. skundo pateikiamose PVM sąskaitose - faktūrose nurodytos išlaidos negali būti priteisiamos, kadangi jos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytus maksimalius paslaugų dydžius.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su skundu nesutiko iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais ir prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad:
2012 m. gruodžio 3 d. Departamento Vilniaus miesto agentūros pareigūnas J. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą AM Nr. 072248 (b.l. 11-12), kuriame užfiksavo, kad UAB „Transporto mazgas“ direktoriaus pavaduotojas A. M. įsipareigojo iki 2012 m. rugsėjo 28 d. pateikti informaciją, reikalingą tyrimui, tačiau to nepadarė, į raginimus pateikti informaciją nereagavo, tokiu elgesiu sąmoningai vilkino tyrimo laiką.
2012 m. gruodžio 17 d. Departamento Vilniaus miesto agentūros nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-14.1-303 AM 092855 A. M. už pažeidimą, numatytą ATPK 51¹⁰ straipsnio 1 dalyje paskirta 600 Lt bauda (b.l. 13).
Žemesnės instancijos teismas
2013 m. balandžio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. II-176-78/2013 buvo pakeistas Departamento Vilniaus mieto agentūros 2012 m. gruodžio 17 d. nutarimas ir paskirta bauda sumažinta iki 450 Lt (b.l. 14-15).
2013 m. birželio 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. ATP-604-195/2013 (b.l. 16-19) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis panaikinta ir byla grąžinta iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.
2013 m. liepos 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu Nr. II-462-865/2013 (b.l. 20-26) Departamento Vilniaus miesto agentūros 2012 m. gruodžio 17 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-14.1-303 buvo panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla prieš A. M. nutraukta. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartimi Nr. ATP-1032-487/2013 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 9 d. nutarimas paliktas nepakeistas (b.l. 27-29).
2013 m. lapkričio 12 d. pareikalavimu (b.l. 7-8) A. M. paprašė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą sumokėti jam 4731,10 Lt turtinę žalą (bylinėjimosi išlaidas) ir 3000 Lt neturtinę žalą.
2013 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. (38-2)-VR-1.7-5854 (b.l. 9-10) Departamentas pareiškėjui mokėti atsisakė motyvuodamas, kad jam nekyla pareiga atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.
Byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti jam turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl turtinės žalos
Turtinę žalą pareiškėjas grindžia bylinėjimosi išlaidomis patirtomis nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus miesto apylinkės ir Vilniaus apygardos teismuose, kurie panaikino Departamento Vilniaus miesto agentūros 2012 m. gruodžio 17 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą prieš A. M. nutraukė. Pareiškėjas nurodo dėl Departamento pareigūnų neteisėtų veiksmų patyręs 4489,10 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teiktomis teisinėmis paslaugomis. Be to, pareiškėjas advokatui sumokėjo dar 242 Lt už kreipimąsi į Departamentą dėl žalos atlyginimo. Viso pareiškėjas teigia patyręs 4731,10 Lt turtinės žalos. Savo reikalavimą pareiškėjas grindžia Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi bei Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatomis.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šią Konstitucijos normą, Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad „būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Šis konstitucinis principas neatsiejamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai. Taigi Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti.“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Be to, Konstitucinis Teismas yra akcentavęs, jog „iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, pavyzdžiui, dėl to, kad ją neteisėtais veiksmais padarė pačios valstybės institucijos, pareigūnai. Jeigu įstatymu, juo labiau kitu teisės aktu, būtų nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad valstybė visiškai arba iš dalies išvengtų pareigos teisingai atlyginti materialinę ir (arba) moralinę žalą, padarytą neteisėtais pačios valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, tai ne tik reikštų, kad yra nepaisoma konstitucinės žalos atlyginimo sampratos, ir būtų nesuderinama su Konstitucija (inter alia su jos 30 straipsnio 2 dalimi), bet ir pakirstų pačios valstybės, kaip bendro visos visuomenės gėrio, raison d'etre.“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).
Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu. Nors Pagal Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 717 patvirtintų Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento nuostatų 2 punktą Departamento, kurio paskirtis – siekiant užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, išskyrus aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo, miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos srityse, veikla ir gali būti laikoma viešuoju administravimu, tačiau kai susiduriama su administraciniais teisės pažeidimais, jų tyrimas, nagrinėjimas, užtikrinimo priemonių taikymas patenka į specialią administracinių teisės pažeidimų teisenos sritį. Nepaisant to, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tyrimas ir nagrinėjimas nepriskiriamas viešajam administravimui, bylos dėl žalos, padarytos administracinėse teisės pažeidimo bylose atlyginimo, nagrinėjamos administraciniuose teismuose.
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius (CK 6.245 str. 1 d.). Civilinio kodekso 6.271 straipsnis, kaip specialioji norma bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu, reglamentuoja atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 dalį terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą, taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis (CK 6.271 str. 2 d.). Kadangi Civilinio kodekso 6.271 straipsnis reguliuoja žalos, atsiradusios dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą, neribodamas šio straipsnio taikymo, jog veiksmai būtų atlikti viešojo administravimo srityje, šis straipsnis gali būti taikomas ir sprendžiant žalos, padarytos administracinių teisės pažeidimų teisenos metu, atlyginimo klausimą. Galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis Civilinio kodekso 6.271 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama (LVAT 2007 m. spalio 4 d. nutartis Nr. A17-822/2007; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis Nr. A17 – 1197/2007, 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis Nr. A14–751/07, 2008 m. balandžio 17 d. nutartis Nr. A442-330-2008, 2011 m. liepos 14 d. nutartis Nr. A63-2176/2011, LAT 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis Nr. 2AT-17-2012).
Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi viešoji (valstybės) atsakomybė Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Ta pati taisyklė taikoma sprendžiant tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo klausimą.
Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų į nuostolius įskaičiuojamos ir kitos protingos išlaidos. Atsižvelgiant į būtinumo atlyginti žalą konstitucinį principą, į tai, kad iš Konstitucijos neišplaukia, jog įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama (o tokia išimtis šiuo atveju yra, nes nei ATPK, nei ABTĮ, nei kitos teisės normos nenumato galimybės atlyginti teisės pažeidimų byloje asmeniui, kurio atžvilgiu panaikintas neteisėtas nutarimas, atstovavimo išlaidas), darytina išvada, kad valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala gali būti atlyginama, nepaisant to, jog įstatyme konkrečiai nenustatytas specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas. Taigi turtinė žala asmeniui, padaryta administracinių teisės pažeidimų teisenos metu, turi būti priteisiama, jeigu nustatomos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, asmeniui padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d.).
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 9 d. nutarimu Departamento Vilniaus miesto agentūros 2012 m. gruodžio 17 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-14.1-303 panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą prieš A. M. nutraukė nustatęs, jog A. M. negali būti tinkamu subjektu dėl atsakomybės pagal ATPK 51¹⁰ straipsnio 1 dalį, t.y. nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad remiantis byloje esančiais duomenimis, nėra neabejotinai nustatyta, kad A. M. būtų atsakingas už atliekų bendrovėje vežimą ir objektyviai galėjo žinoti visas aplinkybes dėl jų vežimo. Administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo nustatyta, kad UAB „Transporto mazgas“ direktorius būtų pavedęs konkrečiai A. M. atstovauti bendrovę Departamente dėl pažeidimo tyrimo ar galimo atliekų išvežimo. Teismas nagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatė, kad A. M. būtų buvę įteikti Departamento siųsti pranešimai (raštai). Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarime pažymėjo, kad administraciniai teisės pažeidimai patenka į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos reguliavimo sritį ir savo esme yra baudžiamojo pobūdžio, dėl to institucija, kuri įgaliota taikyti administracinę atsakomybę, privalo kiek įmanoma elgtis tiksliai, konkrečiai, kad asmenims nekiltų abejonių, kokį pažeidimą jie galimai padarė ir dėl ko jiems taikyta atsakomybė – nagrinėtu atveju institucijos raštai buvo siųsti bendrovės direktoriui, o atsakomybė pritaikyta pavaduotojui (J. M.). Įvertinus administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Departamento pareigūnų veiksmai pripažintini neteisėtais.
Žemesnės instancijos teismas
Iš skunde nurodytų aplinkybių ir į bylą pateiktų Vilniaus miesto apylinkės bei Vilniaus apygardos teismų nutarimų akivaizdu, kad pareiškėjas dėl to, kad pareigūnai aplaidžiai atliko administracinio teisės pažeidimo tyrimą, buvo neteisėtai nubaustas ir dėl nuobaudos panaikinimo turėjo bylinėtis teisme, ko pasėkoje dėl teisinės pagalbos turėjo išlaidų. Iš teismų procesinių dokumentų matyti, kad tiek administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjant Vilniaus miesto apylinkės teisme (du kartus), tiek ir Vilniaus apygardos teisme (du kartus) A. M. atstovavo advokatas Nerijus Kirkilas.
Specialaus įstatymo, reglamentuojančio išlaidų advokatui atlyginimą, nėra. Tai nėra reguliuojama nei ATPK, nei ABTĮ normomis. Įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo bylose nereglamentuojamas atstovavimo išlaidų atlyginimas, o administracinėse ir civilinėse bylose tokios išlaidos atlyginamos pagal Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintas teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, šioje byloje taikytinas minėtų Rekomendacijų 10 punktas, kuris numato, kad už advokato teisinių paslaugų, nenumatytų šiose rekomendacijose, teikimą priteistino užmokesčio dydis nustatomas kaip už analogiškas teisines paslaugas, numatytas šiose rekomendacijose.
Pareiškėjas į bylą pateikė PVM sąskaitas-faktūras ir vietinio mokėjimo nurodymus (b.l. 30-35) iš kurių matyti, kad už skundo parengimą Vilniaus miesto apylinkės teismui, pasirengimą ir dalyvavimą teismo trejuose teismo posėdžiuose Vilniaus miesto apylinkės teisme, dviejų apeliacinių skundų rengimą Vilniaus apygardos teismui (vienas iš apeliacinių skundų nebuvo tenkintas), už pareikalavimo Departamentui parengimą pareiškėjas advokatui Nerijui Kirkilui sumokėjo 4731,10 Lt. Atsižvelgiant, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartimi A. M. įgaliotojo atstovo advokato Nerijaus Kirkilo apeliacinis skundas nebuvo tenkintas, o atlyginamos gali būti tik pagrįstos išlaidos, todėl pareiškėjo patirta žala mažintina iki 4000 Lt. Ši žala priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento.
Dėl neturtinės žalos
Be to, pareiškėjas prašo priteisti ir 3000 Lt neturtinės žalos, kuria jis patyrė dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo. Pareiškėjas nurodė, kad būdamas tėvystės atostogose jis, užuot laiką ir dėmesį skyręs vaiko priežiūrai, turėjo savo nekaltumą ginti teisme. Dėl to jis patyrė dvasinės ramybės sutrikdymą, nerimą, stresą.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). CK 6.263 straipsnyje yra įtvirtinta pareiga atlyginti padarytą žalą. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 1, 2 d.).
Padarytos ir atlygintinos žalos dydis valstybės deliktinės atsakomybės dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų atveju nustatomas pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles. Valstybės civilinės atsakomybės atveju atlyginama tik ta žala, kuri su neteisėtais veiksmais yra susijusiu priežastiniu ryšiu (gali būti laikoma valdžios institucijų veiksmų rezultatu). Atlygintinos žalos dydis gali būti mažinamas tuo pagrindu, jeigu paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti ar jai padidėti (CK 6.282 str. 1 d.). Nukentėjusio asmens dideliu neatsargumu gali būti pripažįstamas toks nukentėjusiojo elgesys, kai jis dėl savo nerūpestingumo, neatidumo ar aplaidumo sudarė prielaidas administracinio teisės pažeidimo tyrimui prasidėti. Šiame kontekste pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą prieš A. M., vis tik konstatavo, kad iš pastarojo pusės nebuvo geranoriško bendradarbiavimo su institucija, t.y. A. M., kaip buvo žadėjęs inspektoriui, neatsiuntė iki 2012 m. rugsėjo 28 d. vairuotojo aplinkybių išsiaiškinimui, geranoriškai pats nekontaktavo su inspektoriumi ir nepranešė, jog tokio vairuotojo nebus atsiųsta, jog jis apie viską informavęs įmonės direktorių. Tai leidžia spręsti, kad ir paties pareiškėjo elgesys – aplaidumas - nemaža dalimi sąlygojo jo patirtus nepatogumus tiriant administracinio teisės pažeidimo bylą.
Pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, spręstina, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį, kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo, išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu ir pan. (ABTĮ 44 str. 2 d.). Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 44 str. 6 d.).
Pareiškėjas, į bylą pateikė sąskaitą-faktūrą ir vietinio mokėjimo nurodymą (b.l. 40, 41) iš kurių matyti, kad už skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui parengimą jis advokatui Nerijui Kirkilui sumokėjo 2032,80 Lt. Nors minėta suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, suma mažintina iki 1800 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. M. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti A. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, 4000 Lt (keturis tūkstančius litų, kas atitinka 1158,48 Eur) turtinės žalos.
Likusioje dalyje pareiškėjo A. M. skundą atmesti.
Priteisti pareiškėjui A. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, 1800 Lt (tūkstantį aštuonis šimtus litų, kas atitinka 521,32 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.