Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Audriaus Armo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsilavinimas - 9 klasės, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K., 2013 m. spalio 3 d., apie 17 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, kuris yra (duomenys neskelbtini), elgdamasis agresyviai, keikdamasis necenzūriniais keiksmais, rankoje laikydamas atsuktuvą buvusiai sutuoktinei nukentėjusiajai D. K. sakydamas „nužudysiu, nudursiu ir viskas baigsis“ grasino ją nužudyti, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, - padarė nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d.

Kaltinamojo kaltę įvykdžius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo parodymų, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę (b. l. 23-24), taip pat neabejotinai įrodo: nukentėjusiosios D. K. (b. l. 5, 6, 13-14), liudytojos R. K. (b. l. 15), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 4, ), apžiūros protokolai (b. l. 8-9, 10-12), pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas (b. l. 16) bei kiti baudžiamosios bylos duomenys.

Aukščiau išdėstyti, teismo ištirti ir įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis, grasindamas nužudyti žmogų, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, padarė nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK BK 145 str. 1 d.

BK 145 str. 1 d. alternatyvi sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių - viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 str. 1 d.).

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Teisę surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str. 2 d.).

Kaltinamasis su baudžiamojo proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi – bauda sutinka (b. l. 47).

Prokuroras apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu 2013-10-14 pranešė nukentėjusiajai (b. l. 50). Duomenų, kad nukentėjusioji būtų pasinaudojusi teise tokį prokuroro sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui, byloje nėra.

Esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms ir pagrindams procesas užbaigtinas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 418 str. 1 d.).

Įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog už nusikalstamą veiką – nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 1 d., gali būti paskirta bausmė - bauda iki 500 MGL dydžio (BK 10 str., 11 str. 2, 3 d., 47 str. 3 d. 2 p.).

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų ataskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (Žin., 2008, Nr. 83-3294, Nr. 149-6013) 4 str. 2 d. nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Teismas, nustatydamas konkretų baudos dydį ir spręsdamas kitus klausimus, remiasi minėtomis įstatymo nuostatomis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 121-4608) nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra lygus 130 Lt.

Prokuroras kaltinamajam už nusikalstamą veiką – nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 1 d., siūlo skirti bausmės rūšį – baudą, kurios dydis 10 MGL, kas atitinkamai yra 1300 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai gailisi ir pripažindamas kaltę bei bendradarbiaudamas su teisėsauga duodamas parodymus padėjo išaiškinti šią veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, nes ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam individualizavimo ir skyrimo teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – nesunkus tyčinis nusikaltimas, stadiją (nusikalstama veika baigta), pobūdį (kaltės forma - tyčia), motyvus ir tikslus, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę: neteistas – teisiamas pirmąjį kartą (b. l. 29-30, 31-32), baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 33-35), nedirba (b. l. 39), registruotas darbo biržoj (b. l. 40). Iš šių aplinkybių matyti, jog kaltinamasis neturi legalių pajamų ir galimybių įvykdyti prokuroro jam siūlomą skirti bausmės rūšį – baudą ją susimokant, todėl bausmės rūšis – bauda nepasiektų savo tikslų, numatytų BK 41 str., todėl tokia bausmės rūšis neskirtina. Įvertinęs visas reikšmingas bylai aplinkybes teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., bus pasiekti kaltinamajam skyrus švelnesnę bausmę – viešuosius darbus nei siūlo prokuroras - baudą, nes skirtina bausmė – viešieji darbai atitinka bausmių skyrimo principus, numatytus Baudžiamajame kodekse, beto, ji yra pati švelniausia bausmė ne tik bausmių hierarchijoje, bet ir iš numatytųjų straipsnio alternatyvioje sankcijoje (BK 42, 46 str.); manytina, kad subendrinta bausmė turėtų būti pakankama pasiekti bausmės tikslų, numatytų BK 41 str.; kaltinamasis kaltę pripažįsta, todėl jo atžvilgiu taikytina BK 64¹ str. 1 d. numatyta taisyklė – paskyrus bausmę, ji mažintina vienu trečdaliu; į bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas (BPK 140 str. 9 d.); be to, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam taip pat skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Daiktas, turintis reikšmės bylos nagrinėjimui – atsuktuvas sunaikintinas teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (b. l. 10-12).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421, 422 str.,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką – nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir paskirti bausmę – viešuosius darbus 6 mėn. įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui (iš viso 180 val.);

paskirtą bausmę BK 64¹ str. pagrindu sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, jog A. K. paskirta bausmė – viešieji darbai 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui (iš viso 120 (vienas šimtas dvidešimt) valandų);

į paskirtąją bausmę įskaičius laiką, A. K. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2013 m. spalio 3 d. 19 val. iki 2013 m. spalio 5 d. 14 val. 20 min. (b. l. 17, 20), kas sudaro dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (66 str. 2 d., LR BPK 140 str. 9 d.,), šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu A. K. paskirtą ir vienu trečdaliu sumažintą bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui (iš viso 120 (vienas šimtas dvidešimt) valandų), sumažinti 12 (dvylika) valandų.

Nustatyti, jog bausmė - viešieji darbai, pradedama vykdyti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

A. K. išaiškinti, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemones.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti daiktą, turintį reikšmės bylos nagrinėjimui – atsuktuvą (b. l. 10-12).

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais nesilankyti bute, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini), bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su D. K. ir R. K..

Išaiškinti, kad nuteistasis per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjus bylą ir pripažinus asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.