Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, sekretoriaujant Jolantai Kližentytei, dalyvaujant nukentėjusiojo atstovei advokatei Danguolei Žilinskienei, išnagrinėjęs nukentėjusiojo E. L. atstovės advokatės D. Žilinskienės skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 2 d. nutarties, kuria atmestas nukentėjusiojo E. L. atstovės advokatės D. Žilinskienės skundas dėl Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2010-01-08 nutarimo atmesti jos skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2009-12-10 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą,

Aprašomoji dalis

n u s tatė:

2008-05-29 Klaipėdos miesto 2-ajame PK pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 2 d. dėl to, jog V. K. galimai sumušė mažametį E. L., gimusį (duomenys neskelbtini) m. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2008-06-09 nutarimu baudžiamoji byla ikiteisminio tyrimo organizavimui perduota Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūrai. Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros prokurorė D. Stonienė 2009-12-10 priėmė nutarimą, kuriuo nutraukė ikiteisminį tyrimą nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo V. K. kaltę. Šį nutarimą nukentėjusiojo E. L. įgaliotoji atstovė advokatė D. Žilinskienė apskundė aukštesniajam prokurorui.

2010-01-08 Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas priėmė nutarimą atmesti nukentėjusiojo E. L. įgaliotosios atstovės advokatės D. Žilinskienės skundą. Nurodė, kad patikrinus bylą nustatyta, jog tyrimas iš esmės atliktas kryptingai, pilnai ir visapusiškai ištirtos įvykio aplinkybės, todėl buvo priimtas teisėtas procesinis sprendimas. Advokatė šį vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimą apskundė.

2010-03-02 Klaipėdos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas priėmė nutartį, kuria nukentėjusiojo E. L. atstovės advokatės D. Žilinskienės skundas buvo atmestas. Nutartyje nurodoma, kad prokurorų priimti nutarimai yra motyvuoti bei pagrįsti, atstovės skunde nurodytos aplinkybės buvo išsamiai įvertintos bei padarytos pagrįstos ir teisėtos išvados, jog tęsti ikiteisminį tyrimą dėl skunde nurodytų aplinkybių nėra pagrindo, nes, išnaudojus visas galimybes, nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo V. K. kaltę dėl veikos, numatytos BK 140 str. 2 d. padarymo, todėl tolimesnis ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 212 str. 1 d. 2 p. pagrindu. Nutartyje teigiama, jog teismas sutinka su prokurorų nutarimuose nurodytomis aplinkybėmis ir jų teisinių įvertinimu bei motyvacija, todėl jų naikinti nėra pagrindo.

Skundu nukentėjusiojo E. L. įgaliotoji atstovė advokatė D. Žilinskienė prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2010-03-02 nutartį neatnaujinti ikiteisminio tyrimo, Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2009-12-10 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą bei Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2010-01-08 nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ikiteisminį tyrimą atnaujinti. Nurodo, kad byloje esantys įrodymai buvo įvertinti neteisingai ir todėl buvo priimti neteisėti ir nepagrįsti procesiniai sprendimai. Kaip matyti, mažamečio E. L. parodymais niekas netiki, nors vaiko parodymai apie jo atžvilgiu V. K. pavartotą smurtą visada buvo nuoseklūs, todėl nesuvokiama, kaip galima netikėti mažamečio vaiko parodymais, juolab jį akivaizdžiai kaltinant melu. E. L. parodymus patvirtina specialisto išvada Nr. G 186/08 (03), kurioje konstatuojami vaiko sužalojimai, be to, Teismo Psichiatrijos, Teismo Psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-26 ekspertai konstatuoja, kad išnagrinėjus baudžiamojoje byloje aprašytą įvykį, įvertinus pateiktą E. L. medicininę dokumentaciją, nustatytas jam diagnozes bei įvertinus jo psichikos būseną įvykio metu, po įvykio bei šiuo metu, galima teigti, kad baudžiamojoje byloje nagrinėjamas įvykis E. L. turėjo psichotraumuojantį poveikį. Tačiau tiek prokurorai, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjas teismo medicinos eksperto bei Teismo Psichiatrijos, Teismo Psichologijos ekspertizės akto išvadų iš viso nevertina kaip pagrįstų įrodymų, patvirtinančių neginčijamą įtariamojo kaltumą dėl vaiko sumušimo. Be to, kaip įrodymai dėl įtariamojo kaltumo nevertinti liudytojos E. Ž. parodymai, nors pastaroji yra tas asmuo, kuris pirmasis išgirdo įvykio aplinkybes iš E. L.. Tai, kad akistatos su E. Ž. metu B. P. nepatvirtino pastarajai sakęs matęs K. sugriebus E. už palaidinės ir papurčius, dar neįrodo to, kad šių aplinkybių nebuvo. Be to, kažkodėl šioje situacijoje tikima kito mažamečio parodymais, bet netikima E. L. ir E. Ž.. Tai, kad V. K. atsisakė dalyvauti akistatoje su E. Ž., tikrai neparodo jo nekaltumo, netgi priešingai.

Skunde pažymėta, kad patys prokurorai yra nenuoseklūs savo sprendimų argumentuose, nes 2009-10-07 nutarime prokurorė A. Brigevičienė bando visą kaltę dėl sužalojimo suversti pačiam nukentėjusiajam, neva jis galėjo susižaloti išdykaudamas su klasės draugais, o 2009-12-10 nutarime prokurorė tiesiogiai kaltina patį vaiką melavus, neva E. L. savybės, bei tai, kad savo parodymuose jis ne visiškai pilnai nurodė įvykio aplinkybes, rodo kad jo paties parodymais negalima tikėti kaip visiškai patikimais ir neginčijamais. Nei prokurorai, nei ikiteisminio tyrimo teisėjas E. L. parodymais netiki ir jį sumušusį asmenį visiškai išteisina. Tačiau pareigūnai privalėjo imtis visų galimų priemonių, kad E. L. sumušęs asmuo būtų teisingai nubaustas. LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 str. 2 d. numato, kad yra draudžiama vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis. Taigi pagal galiojančius teisės aktus vaikų teisės ir teisėti interesai yra itin saugomi, prioritetiniai, tačiau valstybės pareigūnų yra paminami. Paskutinieji įvykiai Lietuvoje rodo, kad prokurorai dirba labai atsainiai, negina viešojo intereso, vaikų teisių.

Skundas tenkintinas.

Ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 2 d. buvo nutrauktas BPK 212 str. 2 p. pagrindu, nes nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Tačiau susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, apygardos teismas konstatuoja, kad negalima sutikti su išvada, jog ikiteisminis tyrimas dėl galimai V. K. padarytos BK 140 str. 2 d. numatytos veikos nutrauktas pagrįstai. Priešingai, manytina, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių užbaigti ikiteisminį tyrimą netgi kaltinamojo akto V. K. surašymu.

Iš bylos duomenų matyti, jog 2008-05-29 stovyklavietėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), vyko (duomenys neskelbtini)vidurinės mokyklos 4 klasės moksleivių ir jų tėvų šventė, kurios metu mažametis moksleivis E. L. galbūt patyrė sveikatos sutrikdymą. Byloje pateikta specialisto išvada Nr. G 1865/08 (03) konstatuota, kad E. L. nustatytas galvos sumušimas su galvos smegenų sukrėtimu, linijinis odos nubrozdinimas kaklo priekiniame paviršiuje. Galvos sužalojimas gautas dėl bukos traumos, paveikus galvą kietu buku daiktu, galimai kumščiu, linijinis odos nubrozdinimas kaklo priekyje galėjo gautis tempiant palaidines kapišoną užtrauktukui įsirėžus į kaklo odą. Sužalojimai padaryti neužilgo iki E. L. kreipiantis į medicininę įstaigą, galimai 2008-05-29. Ši specialisto išvada leidžia teigti, jog E. L. sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta. Be to, apklausiamas E. L. nurodė, jog kai V. K. jam sudavė, nukrito akiniai, o V. K. sugriebus už kapišono, pastarasis gal net įplyšo. Apžiūros protokolais užfiksuota, jog byloje pateikti megztukas su kapišonu yra įplyšęs, o akinių stikliukai apibraižyti.

Advokatės skunde teisingai pažymėta, jog mažamečio E. L. parodymai apie prieš jį pavartotą smurtą nuo pat pradžių buvo nuoseklūs. Tiesa, niekas iš liudytojų apklausiami nepatvirtino, jog matė, kad V. K. būtų sudavęs E. L., tačiau daugelis jų matė, jog V. K. kalbėjosi su vaiku, pats V. K. neneigia, jog buvo jo ir E. L. kontaktas, nes buvo suėmęs ranka vaikui už nugaros. Kylant abejonėms dėl mažamečiui padarytų sužalojimų kilmės, sužalojimo mechanizmo, galima ir medicinos specialisto apklausa idant išsiaiškinti, ar nustatyti sužalojimai vaikui įvykio dieną galėjo atsirasti žaidžiant ir kontaktuojant su kitais vaikais.

Apylinkės teismo teisėjas, remdamasis BPK 173 str. nutartyje be kita ko pažymėjo, jog ikiteisminio tyrimo teisėjas nenagrinėja skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su ikiteisminio tyrimo metu gautų ar renkamų duomenų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, vertinimu, nes šie klausimai nepriskiriami ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencijai. Savaime suprantama, jog kaltinamojo kaltės ar nekaltumo klausimą turi spręsti teismas teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tačiau šiuo atveju yra neabejotinai nustatyta, jog mažametis E. L. patyrė kūno sužalojimus, anot specialisto jie buvo smurtinio pobūdžio, tad yra aiškūs nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d. požymiai. Apylinkės teismo teisėjas turėjo šias aplinkybes įvertinti ir panaikinti nepagrįstą prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, prokurorų nutarimai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo bei skundžiama Klaipėdos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis negali būti laikomi pagrįstais ir teisėtais.

Rezoliucinė dalis

nutar i a:

panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartį ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje dėl mažamečio E. L. sužalojimo.

Nutartis neskundžiama.