- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-10-24
- Bylos Nr.
- 1-171-630/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47659-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Antanaitienė
- Kaltinamasis
- R. S.
- Nukentėjusysis
- T. M.
- Advokatai
- Jonas Gaidukevičius
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.4.8.3BK 140 str. 1 d. nurodytos veikos padarymas mažamečiui ar kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.10.2.7Bylos nagrinėjimas teisme (BPK 432 str.)
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, 2015-09-04 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnyje numatytais pagrindais padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. S. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariams, būtent: 2016 m. spalio 8 d. apie 18.15 val. T. M. priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buitinio konflikto metu, virtuvėje tyčia iš alkūnės smūgiavo T. M. į pakaušį, tuo padarydamas nukentėjusiajai pakaušio sumušimą, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, be jokios priežasties, kambaryje tyčia sudavė vieną smūgį ranka sugyventinės T. M. dukrai L. M., gim. (duomenys neskelbtini), į krūtinės sritį, padarydamas krūtinės sumušimą, tokiu būdu smurtaudamas artimoje aplinkoje savo šeimos nariams - sugyventinei T. M. ir jos dukrai L. M., su kuriomis kartu gyvena, sukėlė fizinį skausmą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu kaltinamasis R. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo šeštadienio vakaras, apie 18 val. Grįžo iš Lukšių į namus. Gyvena pas sugyventinę M. Bendrą ūkį veda trejus metus. Namo parėjo sugyventinės brolis nusipirkęs degtinės, pradėjo gerti. Porą taurių išgėrė per tą vakarą kartu. Sugyventinės brolis prisigėrė, pradėjo reikšti pretenzijas, triukšmauti, paskui nuėjo miegoti. Jam tai nepatiko ir susipyko su sugyventine. Pas ją gyvena mergaitė, ji yra invalidė, turi psichinę negalią, rodo agresyvumą. Ir prieš jį, ir prieš motiną. Ta mergaitė išgirdo triukšmą, atbėgo iš kambario. Jis buvo virtuvėje. Norėjo susitvarkyti butelius nuo stalo. Mergaitė jam sudavė porą smūgių į galvą. Jis pagalvojo, kad jam sudavė M. ir jis sukdamasis jai pataikė iš alkūnės. Vienas butelis buvo nuo alaus, kitas nuo degtinės. Butelis nuo degtinės iškrito ant žemės, bet nesudužo. Nepaleido į ją butelio, jeigu būtų paleidęs, tai stiklų būtų buvę. Ji gal suprato, kad iš butelio, nes jis nukrito ant žemės. M. buvo blaivi. Butelis nukrito, bet ji nematė to momento. Jis buvo pasisukęs, o ji irgi turėjo stovėti pasisukusi nuo jo. Dukra mušė atbėgusi iš kito kambario. Dukra smūgiavo, ji agresyvi. Mergaitė už jį didesnė, stambesnė. Jis gynėsi. Jis negali pasakyti, ar buvo būtinoji gintis. M. šalia stovėjo. Jis tik paskui suprato, kad ne M. jam davė, o dukra. Iš pradžių niekam netrenkė. Mergaitė vėl atbėgo daužyti. Jis dar bandė į vieną, į kitą pusę paeiti. Mergaitei, norėdamas apsiginti, taip stiprokai pataikė į krūtinę. Ten buvo lova, jis norėjo, kad ji atsisėtų ant lovos. Jis mergaitę pastūmė ir išėjo į kitą kambarį. Iš viso nenorėjo, kad konfliktas vyktų. Pirmas smūgis dėl įsiutimo. O antras, nes mergaitė neatstojo. Ten smūgio nebuvo, greičiau tik pastūmimas. Jis atsiprašė, susitaikė, atleido jam. Ir anksčiau buvo smurtavęs prieš sugyventinę. Tada susitaikė.
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji T. M. parodė, kad tą vakarą kaltinamasis šiek tiek išgėrė su jos broliu. Ji pati blaivi buvo, jis buvo išgėręs. S. pradėjo priekaištauti, prikišo kažkokį vyrą A. Prasidėjo žodinis konfliktas, kuris perėjo prie smurtinio. Ji virtuvėje prie kriauklės indus plovė, o jis stovėjo tarpduryje. Ji tuo metu lenkėsi paimti servetėlę ir tada jis trenkė jai su rankoje laikytu buteliu. Jis kaip stovėjo tarpduryje, taip ir stovėjo, ji tikrai galvojo, kad jis jai trenkė su buteliu, jautė, kad skaudėjo. Net kai policija atvažiavo, sakė, kad pakaušį skauda. Nematė su kuo uždavė. Ji galvojo, kad su buteliu trenkė, bet gali būti ir iš alkūnės. Išgirdusi konfliktą iš kambario į virtuvę atlėkė dukra ir pradėjo jį pulti ir jis jai trenkė. Ji tokia yra, vaistai laiku nesuduoti. Jis lyg atstumti norėdamas, ją pastūmė. Mergaitė buvo kambaryje, po pirmo smūgio atbėgo, ji jam trenkė, o jis atgal trenkė mergaitei. Jis su dukra dažnai pykstasi. Gal jeigu būtų blaivus, gal būtų buvę kitaip. Nuramino dukrą. Galbūt pasikarščiavo. Kaltas, kad sudavė. Atsiprašė jos, atleido.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. S. kaltę įrodo jo paties prisipažinimas ir kita baudžiamosios bylos medžiaga: tarnybiniai pranešimai dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 12-13, 15-16), pranešimai apie galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį (b. l. 14, 17), nukentėjusiosios T. M. parodymai (b. l. 20-21), asmens apžiūros protokolas (b. l. 22-26), nukentėjusiosios L. M. parodymai (b. l. 29-30), asmens apžiūros protokolas (b. l. 31-35) ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo R. S. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buitinio konflikto metu, virtuvėje tyčia smūgiavo T. M., tuo padarydamas nukentėjusiajai pakaušio sumušimą, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, be jokios priežasties, kambaryje tyčia sudavė vieną smūgį L. M., padarydamas jai krūtinės sumušimą. Šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos (partnerystės), t. y. sugyventiniai, taip pat pripažįstami šeimos nariais.
Baudžiamojo kodekso 28 straipsnyje būtinosios ginties požymių kaltinamojo R. S. veiksmuose teismas nenustatė, nes žodinio konflikto metu kaltinamasis pirmiausia sudavė smūgį nukentėjusiajai T. M.. Nukentėjusioji T. M. kaltinamojo atžvilgiu jokio smurto nenaudojo ir jo gyvybei gresiančio pavojaus nebuvo. Iš bylos medžiagos matyti, kad išgirdusi konfliktą, psichinę negalią turinti nukentėjusiosios T. M. dukra, galimai gindama savo motiną nuo smurtaujančio kaltinamojo, jį puolė, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusiosios L. M. veiksmai buvo tokio pobūdžio, kad kaltinamajam reikėjo panaudoti smurtą prieš neįgalią nukentėjusiąją. Kaltinamasis su nukentėjusiosiomis kartu gyvena apie trejus metus, žino nukentėjusiosios L. M. psichinės negalios pobūdį, jos pasireiškimo būdą ir galimai padidintą agresyvumą, todėl būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, galimai neadekvačiai įvertino susiklosčiusią situaciją ir nepasirinko tinkamo elgesio būdo.
Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji L. M. gimusi (duomenys neskelbtini), šiuo metu ji yra 19 m., iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog nukentėjusioji L. M. yra nepilnametė. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis parodė, jog nukentėjusiajai T. M. smūgiavo alkūne, pati nukentėjusioji T. M. nematė su kuo jai buvo suduotas smūgis, patvirtino, kad kaltinamasis galėjo suduoti alkūne, todėl kaltinime nurodyta faktinė aplinkybė, kad kaltinamasis metė į nukentėjusiąją T. M. tuščią stiklinį butelį, keistina į tai, kad kaltinamasis alkūne smūgiavo nukentėjusiajai T. M..
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, kadangi kaltinamasis keitė parodymus, nuoširdaus elgesio neparodė. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – nusikaltimas nesunkus; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl emocinio nesusivaldymo, padidėjusio pykčio ir agresyvumo, dėl neatsakingo ir nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo; į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą, – pilnametis, neteistas, 2015 m. rugsėjo 4 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, baustas, dirbantis; į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę; į tai, kad baudžiamojoje byloje nereiškiamas civilinis ieškinys, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 straipsnyje numatytus tikslus bei paveiktų, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas konstatuoja, jog kaltinamajam skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant, laisvės apribojimo laikotarpiu, įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam R. S. išaiškintina, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Teismui pateikta 2016-10-11 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-10858, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą R. S. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 57,90 Eur advokato užmokestis ir 7,48 Eur kitos su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusios išlaidos, iš viso 65,38 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, o BPK 105 straipsnio 2 dalyje sakoma, kad teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis dirba, turto neturi, be to, atsižvelgiant į tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę pasinaudoti advokato paslaugomis tokioje padėtyje, kai byla nagrinėjama teisme pagreitinto proceso tvarka, kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui, nepaisant ir jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei vadovaujantis teismų praktika (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-322/2014), teismas sprendžia, jog kaltinamasis nėra pajėgus apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jų nepriteisia.
Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, kaltinamasis R. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. spalio 10 d. 13.50 val. iki 2016 m. spalio 11 d. 14.31 val. (b. l. 38, 65).
Kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirtina.
Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu uždraudžiant įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu uždraudžiant įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus.
Į bausmės laiką įskaityti R. S. laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2016 m. spalio 10 d. 13.50 val. iki 2016 m. spalio 11 d. 14.31 val., vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms (1:2).
Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus išlaidų iš R. S. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.