- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-02
- Bylos Nr.
- ATP-122-255/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-01446-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Regina Bertašienė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarimo administracinėje byloje, kurioje E. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta kad 2014 m. lapkričio 22 d., 22.10 val., (duomenys neskelbtini), jis vairavo automobilį „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, vidutinio girtumo laipsnio (nustatytas 2,26 promilių girtumas), t.y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarimu E. B. pripažintas kaltu, padaręs teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, jam skirta dviejų tūkstančių litų (2000 Lt arba 579 Eur) bauda, atimant jam teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams.
Apeliaciniu skundu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarimą administracinėje byloje ir priimti naują nutarimą, patraukiant E. B. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, bei paskiriant administracinę nuobaudą - nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki trejų metų.
Skunde nurodoma, kad teismas netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes ir klaidingai taikė administracinių bylų nagrinėjimo nuostatas. Apelianto manymu priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas savo nutarime konstatuoja, jog priimant nutarimą atsižvelgta į E. B. padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančias aplinkybes bei kitas aplinkybes: galiojančių administracinių nuobaudų neturi, vairuotojo pažymėjimas reikalingas vykti į darbą. Dėl šių priežasčių jo atžvilgiu taikytas ATPK 30¹ straipsnis, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vieningą teisminę praktiką yra nurodęs, kad transporto priemones vairavusiems neblaiviems vairuotojams, teisė vairuoti transporto priemones taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, neturėtų būti švelninama. Be to, kaip nustatyta iš administracinės bylos medžiagos, E. B. automobilį vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tuo sukeltas realus pavojus kitiems eismo dalyviams.
Žemesnės instancijos teismas
Tai, kad E. B. dėl padaryto pažeidimo gailisi, vairuotojo pažymėjimas reikalingas nuvykti į darbą, nėra pagrindas švelninti administracinės nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kadangi nei įstatymas nei kiti teisės aktai nenumato tokių išimčių. Teismas vertinamaisiais kriterijais pripažindamas, jog E. B. dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, pažeistų Konstitucijoje įtvirtintą nediskriminavimo ir asmenų lygybės prieš įstatymą principą, suteiktų atskirai asmenų kategorijai išskirtinį statusą. Nutarime įvardintos aplinkybės nesuteikia jokio pagrindo administracinei atsakomybei švelninti, todėl jos nėra reikšmingos. Įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už minimą veiką yra numatęs griežtas sankcijas ir šių sankcijų taikymas yra realaus, o ne formalaus pobūdžio, todėl teismas negali formalų gailėjimąsi dėl pažeidimo, siekiant išvengti griežtesnės atsakomybės ir aplinkybes, kurios yra kasdienio realaus gyvenimo faktai, sutinkami kiekvienoje šeimoje (išlaiko šeimą, poreikis vairuoti automobilį), pripažinti jas kaip suteikiančias pagrindą švelnesnės bei numatyta sankcijoje atsakomybės taikymui.
Be to skunde nurodoma, kad ATPK 126 straipsnyje numatytos veikos yra padaromos tik tyčia (ATPK 10 straipsnis), todėl asmuo, pažeisdamas KET 14 punkto imperatyvų reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviam ir žinodamas, kad už šį pažeidimą numatomas specialiosios teisės atėmimas, privalo suvokti ir numatyti savo elgesio pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, o tuo pačiu ir kitiems eismo dalyviams. Todėl ir akivaizdu, kad administracinės nuobaudos tikslas ir yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiant prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Švelnesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas šioje administracinėje byloje prieštarauja ATPK 1 straipsnio ir 20 straipsnio nuostatoms.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką tokiose bylose. Pavyzdžiui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 24 d. administracinėje byloje Nr. N16-l756/2006 akcentuota, kad vertinant pažeidimo aplinkybes būtina atsižvelgti į tokio pobūdžio pažeidimų pavojingumą, į eismo įvykių gausą ir jų skaudžias pasekmes ir vien simbolinės nuobaudos paskyrimas negali sudaryti sąlygų pasiekti nuobaudos taikymo tikslams. Šia nutartimi taip pat pažymėta, kad teisės vairuoti transporto priemones turėjimo būtinumas šeimos interesų tikslais, darbui negali būti pripažįstamas išskirtine aplinkybe, galinčia sąlygoti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymą.
Be to E. B. savo paaiškinime nurodė, kad vartojo alkoholį, bet vis tiek vairavo automobilį, praėjus neilgam laikui, taip ignoruodamas draudimą vairuoti esant neblaiviam ir lengvabūdiškai tikėdamasis jog jo nesustabdys pareigūnai. Be to buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis net 2,26 promilių girtumas. Taip pat skunde minima, kad Šilutės rajono apylinkės teismas priėmė nutarimą visiškai nemotyvuodamas dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą E. B. nurodo, kad Šilutės rajono apylinkės teismas priėmė teisingą ir objektyvų nutarimą, teisingai taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, o teismo paskirta administracinė nuobauda - 2000 Lt (579 €) bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vienerių metų laikotarpiui jam yra didžiausia pamoka gyvenime iš kurios jis padarė išvadas.
Šalies argumentai
E. B. teigia, kad prisipažino padaręs administracinės teisės pažeidimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi. Nėra linkęs vairuoti transporto priemones būdamas neblaivus, tačiau po šio įvykio suprato, kad alkoholio vartojimas tampa pavojingas ne tik jam, bet ir jo artimųjų gerovei. Gydėsi nuo alkoholizmo, (duomenys neskelbtini) medicinos centre 2014 m. gruodžio 13 d. atliko potraukio alkoholiui blokavimo procedūrą, leidžiančią pašalinti norą vartoti alkoholinius gėrimus 5 metams (priedas Nr. 3). Taip pat atestavosi pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (priedas Nr. 2).
Žemesnės instancijos teismas
E. B. atkreipia dėmesį, kad yra šeimą išlaikantis asmuo, jo sutuoktinė L. B. yra tik iš dalies darbinga, jai nustatytas penkiasdešimt procentų netektas darbingumas. Mažametis sūnus I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) lanko (duomenys neskelbtini) lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini), į kurį veža nuosavu transportu (priedas Nr. 5). Nuo 2013 m. birželio 29 d. dėl finansinių problemų, su šeima išsikėlė gyventi į kaimą, kuris nuo (duomenys neskelbtini) miesto nutolęs 9,56 km atstumu (priedas Nr. 7, 8). Nuo 2011 m. gruodžio 19 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini) kelių remontininku – krovėju, darbovietė yra įsikūrusi (duomenys neskelbtini) ir kol nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, į darbą vykdavo nuosavu automobiliu. Darbdavys charakterizuoja kaip pareigingą, kruopštų, atsakingą, gerai sutariantį su kolegomis asmenį (priedas Nr. 6).
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad Šilutės rajono apylinkės teismui nutarus atimti teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams, jaučiasi pakankamai griežtai nubaustas. Ši bausmė tiesiogiai atsilieps šeimai, už kurią yra atsakingas. Labai jaudinasi dėl savo sutuoktinės sveikatos, nes jai teks didesnis fizinis krūvis, siekiant išspręsti transporto problemas (vaiko vežiojimas į darželį, būtiniausių pirkinių įsigijimas ir gabenimas į namus, lankymasis pas medikus konsultacijoms bei kitos su transportavimu susijusios problemos). Jai medikai yra diagnozavę nervų šaknelių ir rezginių suspaudimą, sergant tarpslankstelinio disko sutrikimais, suaugusiųjų stuburo osteochondrozę, kryžmens ir kryžmens uodegikaulio srityje, juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligas su radikulopatija (diagnozės pagal TLK-10 priedas Nr. 2). Dėl šių diagnozuotų sutrikimų sutuoktinė privalo riboti fizinį krūvį, todėl paskirta nuobauda apsunkins mūsų šeimos gyvenimą. Nuobaudą sudaro ne tik teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, bet ir piniginė 2000 Lt (579 €) bauda. Ši suma šeimos biudžetui yra labai didelė, todėl Tauragės apskrities VPK kelių policijos skyriaus viršininko apeliacinis skundas surašytas formaliai, neįsigilinus į byloje pateiktų dokumentų svarumą.
Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas ir pan. (LVAT administracinės bylos N62-690/2011, N62-982/2011, Nr. N -396/2007). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Šalies argumentai
E. B. prašo palikti 2014 m. gruodžio 18d. Šilutės rajono apylinkės teismo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje nepakeistą ir Tauragės apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
E. B. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Iš administracinės teisės pažeidimo bylos matyti, kad E. B. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą įrodyta visiškai ir abejonių nekelia, apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl E. B. kaltės padarius šį pažeidimą, todėl teismas dėl jo kaltės nepasisako. Apeliantas ginčija ATPK 30¹ straipsnio taikymą E. B. ir prašo pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį skirti E. B. administracinę nuobaudą - nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki trejų metų.
ATPK 126 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
Apylinkės teismas E. B. taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskyrė trumpesnį negu ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Savo sprendimą taikyti E. B. ATPK 30¹ straipsnio nuostatas teismas motyvavo tuo, jog nustatyta E. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (gailisi padaręs administracinį teisės pažeidimą), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas skundžiamo nutarimo motyvuojamojoje dalyje taip pat pažymėjo, jog tokį pažeidimą E. B. padarė pirmą kartą, kad darbe jam yra reikalinga vairuoti transporto priemones.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje (t. y. padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę), taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose N575-215/2009, N261-3042/2011). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinė, darbinė, šeimyninė padėtis, sveikatos būklė nesuteikia esminio prioriteto svarstant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo, todėl pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai nelaikytini aplinkybe, dėl kurios reikėtų tenkinti asmens prašymą. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2014 ir kt.).
Teismas visiškai sutinka su apeliaciniame skunde nurodytu motyvu, kad Šilutės rajono apylinkės teismas priėmė nutarimą visiškai nemotyvuodamas dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo. Pagrindiniai argumentai, nulėmę apylinkės teismo sprendimą E. B. taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą negu numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje, buvo tai, jog tokį pažeidimą E. B. padarė pirmą kartą, bei kad darbe jam yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, prie atsiliepimo pateiktus duomenis, sprendžia, kad jokių išskirtinių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, todėl apylinkės teismas nepagrįstai taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skyrė švelnesnę papildomą nuobaudą, nei numatyta sankcijoje. Teismas pažymi, jog į tai, kad pareiškėjas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, atsižvelgtina administracinės nuobaudos skyrimo procese individualizuojant nuobaudą sankcijos ribose, tačiau ši lengvinanti aplinkybė negali būti išimtinė, leidžianti teigti, kad straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas būtų akivaizdžiai neteisingas ir neproporcingas. Apylinkės teismas tinkamai neįvertino ir E. B. padaryto pažeidimo pavojingumo. E. B. automobilį vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, nors jo veiksmais žala niekam nebuvo padaryta, pripažįstama, kad jo elgesys buvo labai rizikingas ir lengvabūdiškas, sukėlęs didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, galėjusių kilti ne tik jam, bet ir kitiems eismo dalyviams. Teismas sutinka su apeliaciniame skunde nurodytu motyvu, jog padarytas pažeidimas savo pasekmėmis yra ypač sunkus administracinis teisės pažeidimas, keliantis didelį pavojingumą eismo saugumui ir kitiems eismo dalyviams. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas, šiuo atveju, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Neigiami padariniai, susiję su padarytu pažeidimu, ir taikytina nuobauda yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems. Esant tokioms aplinkybėms, pažeidėjo interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. Aplinkybės, jog E. B. gydėsi nuo alkoholizmo ir išklausė 4 val. Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą sveikatai mokymo programą, apygardos teismas vertina kaip siekį pasitaisyti, bet ne kaip pakankamą pagrindą paskirtos nuobaudos termino sutrumpinimui.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, apeliacinė instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamame nutarime nurodytų aplinkybių nepakanka ATPK 30¹ straipsnio taikymui. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai E. B. pritaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas tokiu būdu paskirdamas pernelyg švelnią ir neproporcingą padarytam pažeidimui bei neatitinkančią jai keliamų tikslų nuobaudą.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pažeidėjas gailisi padaręs pažeidimą, kas laikoma jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgdamas į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis (dirba, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už kitos rūšies pažeidimą), sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti E. B. už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, paskyrus nuobaudą, lygią sankcijoje numatytam administracinės nuobaudos minimumui. Nors apeliaciniame skunde prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir priimti naują sprendimą, tačiau šiuo atveju pakanka pirmosios instancijos teismo nutarimą pakeisti dėl netinkamo ATPK 30¹ straipsnio taikymo, paliekant pirmosios instancijos teismo E. B. paskirtą 579 Eur dydžio baudą ir paskiriant ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 24 mėnesių (2 metų) laikotarpiui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarimą pakeisti.
Pašalinti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio taikymą ir E. B. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskirti administracinę nuobaudą – 579 Eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviem) metams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.