- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-19
- Bylos Nr.
- 1A-283-337-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas (pirm.), Algirdas Gaputis, Tomas Zdanavičius
- Nuteistasis
- A. M.
Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-283-337/2009
Teisėjas Artūras Dilys Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. gegužės 19 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Evaldo Vanago,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-02-25 nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu:
-pagal BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d. ir jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
-pagal BK 260 str. 1 d. (neteisėtas narkotinės medžiagos pardavimas T. Š.) ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė;
-pagal BK 260 str. 1 d. (neteisėtas narkotinių medžiagų laikymas turint tikslą platinti) ir jam paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalį, ir A. M. paskirta galutinė bausmė – 4 (ketveri) metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžia laikytina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, į paskirtą bausmę įskaitytas A. M. kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2008-12-04 iki 2009-02-25, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. (BK 66 str.) Taip pat šiuo nuosprendžiu priteista iš A. M. 7,50 Lt proceso išlaidų valstybei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. nuteistas už tai, kad jis, 2008 m. spalio 8 d., apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, Rokiškio m., neteisėtai pardavė, pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį veikiančiam, slaptam dalyviui Nr.1, 0,882 gramo kanapių, kuriose psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 3,7%, tačiau pareigūnui veikiant pagal sankcionuotą nusikalstamos veikos imitavimo modelį, kontroliuojant šio nusikaltimo eigą ir A. M. negalint padaryti realios žalos baudžiamojo įstatymo saugomam objektui – žmonių sveikatai, A. M. nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios.
Be to, jis 2008 m. gruodžio 4 d. apie 20.40 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, Rokiškio m., T. Š. neteisėtai pardavė 0,779 gramo kanapių, kuriose psichotropinės medžiagos- tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 8 %.
Be to, jis laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 8 d. iki 2008 m. gruodžio 4 d. 21 val., savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Rokiškio m., neteisėtai laikė 21,93 gramo kanapių, kuriose psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 4,7 %, turėdamas tikslą jas platinti.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-02-25 nuosprendį – sušvelninti jam paskirtą bausmę arba, esant galimybei, pritaikyti BK 62 str. ir skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę. Teigia, kad skiriant jam bausmę neatsižvelgta į lengvinančias aplinkybes, jo visišką prisipažinimą, bendradarbiavimą tiriant bylą, gailėjimąsi bei jauną amžių. Nurodo, kad 2008 m. spalio mėnesį būdamas Olandijoje nusipirko legaliai parduodamos narkotinės medžiagos – kanapių, ji buvo supakuota maišeliuose. Narkotinę medžiagą atsivežė savo reikmėms, norėjo pabandyti ir vartojo. Teigia nežinojęs, kad Lietuvoje jos laikyti ir parduoti negalima, nes būdamas Olandijoje matė kaip ja laisvai prekiaujama ir kaip ji vartojama net viešose vietose. Jo draugai žinojo, kad jis rūkė „žolę“. Jis yra du kartus pardavęs narkotinę medžiagą, tačiau jos pirkti niekam nesiūlė, žmonės patys tąkart atėjo ir prašė „žolės“. Vieną kartą – 2008 m. spalio 8 dieną, tačiau narkotinių priemonių pardavimo aplinkybių nepamena. Antrą kartą pakelį „žolės“ 2008 m. gruodžio 4 d. pardavė pažįstamam T. Š. už 40 litų. Likusį kiekį narkotinių medžiagų laikė savo namuose (duomenys neskelbtini), Rokiškio m. Skunde teigiama, kad sulaikymo metu jis pareigūnams prisipažino, parodė kiek ir kur namuose laiko kanapių. Teigia pareigūnams padėjęs viso tyrimo metu. Nurodo, kad ankščiau nebuvo teistas, pripažįsta, kad pasielgė neapgalvotai, nežinodamas kas gali grėsti už tokią veiką. Taip nebūtų elgęsis, jei būtų žinojęs, kad už tai yra numatyta bausmė – laisvės atėmimas.
Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo A. M. padarytas nusikalstamas veikas ir paskyrė jam bausmę. Savo kaltės ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo iš esmės neginčija ir pats apeliantas.
Skirdamas bausmę A. M. teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į kaltės formą ir rūšį (įvykdyti trys tyčiniai nusikaltimai, kuriuos baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių kategorijai), nusikalstamų veikų padarymo motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, atsakomybę lengvinančių bei ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tinkamai įvertino A. M. asmenybę. Parinkdamas bausmės dydį teismas atsižvelgė ir į apeliaciniame skunde nurodomą aplinkybę – tai, kad A. M. nepakankamai suprato savo veikos pavojingumo. Įvertinus visas šias aplinkybes darytina išvada, kad A. M. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtąsias bausmes, kurios yra artimos BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės minimaliai ribai arba nesiekia minimalios ir maksimalios ribų vidurkio, o taip pat subendrintą bausmę pripažinti aiškiai per griežtomis ir dėl to neteisingomis nėra pagrindo.
Apeliantas tvirtina, jog skirdamas bausmę teismas nepagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Šis nuteistojo teiginys nepagrįstas. A. M. iš tiesų prisipažino padaręs nusikaltimą ir tvirtino, jog jis nuoširdžiai gailisi. Formaliai tai atitinka BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, tačiau ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pripažįstama tik tuomet, kai kaltininkas, duodamas teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, pripažįsta esmines bylos aplinkybes ir kritiškai vertina savo elgesį bei stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Šių aplinkybių ir sąlygų visumos byloje nėra. Kaip pagrįstai nurodoma ir nuosprendyje, ikiteisminio tyrimo pradžioje apklaustas įtariamuoju A. M. savo kaltės nepripažino ir neigė vėlesniais ikiteisminio tyrimo veiksmais nustatytas aplinkybes. Vėlesnės apklausos metu jis savo kaltę pripažino tik iš dalies ir tik apklausiamas teisme pilnai pripažino savo kaltę. Toks ne savo noru, o tik surinktais įrodymais nustatytų nusikalstamų veikų aplinkybių pripažinimas atsakomybę lengvinančia aplinkybe negali būti laikomas ir ja pripažįstamas.
Taip pat nuteistasis apeliaciniu skundu prašo jo atžvilgiu taikyti BK 62 str. ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Šis prašymas taip pat nepagrįstas, kadangi byloje nėra šiame straipsnyje numatytų jo taikymo sąlygų.
Jokių kitų, teismo neįvertintų, tačiau esminės įtakos skiriamos bausmės dydžiui turinčių reikšmės aplinkybių, byloje nėra. Keisti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.