Dėl duomenų bazės atnaujinimo darbų apie 21 val. kelias minutes neveiks Teisora. Atsiprašome už nepatogumus

Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2012-03-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-425-536/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-03-02
Bylos Nr.
1-425-536/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
V. K.
Kaltinamasis
V.M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-425-536/2012(proceso Nr. 1-12-1-00104-2012-5)Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.1.; 1.2.5.4.; 2.10.1.
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 2 d.Vilnius
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo teisėjas Valerij Paškevič,sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,dalyvaujant prokurorui Dariui Burbuliui,nukentėjusiajai V. K.,

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

V.M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), 2004-03-15 Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 2 d. ir 253 str. 2 d. nuteistas 30 parų arešto bausme, kurią atliko 2004-05-14; teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-01-08 apie 15 val. bute, esančiame Žolyno g. 10-19, Vilniuje, V. M., būdamas neblaivus, kumščiu vieną kartą trenkė V. K. į galvą, pastūmė ją ir taip pargriovė, o po to keletą kartų spyrė jai į nugarą. V. K., mėgindama išvengti tolesnio kaltinamojo smurto, atsikėlė ir išbėgo į laiptinę. V. M. ją pasivijo ir pastūmė rankomis į nugarą. Nukentėjusioji nukrito nuo laiptų ir susižalojo galvą. Tokiais veiksmais V. M. sukėlė V. K. fizinį skausmą.

V. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. buvo kaltinamas tuo, kad nurodyto anksčiau incidento metu V. M., smurtaudamas V. K. atžvilgiu ir sukeldamas jai fizinį skausmą, grasino ją nužudyti esant realiam ir pakankamam pagrindui bijoti, kad toks grasinimas bus įvykdytas.

Jis gi pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. buvo kaltinamas tuo, kad 2012-01-22 apie 20 val., būdamas neblaivus, įsiveržė į tą patį butą, kur du kartus kumščiu trenkė nukentėjusiajai V. K. į veidą, nežymiai sutrikdydamas pastarajai sveikatą.

Kaltinamasis V. M. savo kaltę formaliai pripažino visiškai ir pažymėjo, kad įvykių metu jis būdavo girtas ir dėl to miglotai atsimena jų aplinkybes. Jis parodė, kad 2011-01-08 girtavo kartu su nukentėjusiąja, kai tarp jų kilo konfliktas. Tiksliai nepamena, ar trenkė jai, tačiau taip galėjo būti. V. K. išbėgo iš buto, jis jos vijosi ir pasivijo laiptinėje. Norėjo sulaikyti nukentėjusiąją, griebęs ją už drabužių, tačiau netyčia ją pastūmė, ir ši nukrito nuo laiptų, susižalojusi galvą. Jis neatsimena, kad šio konflikto metu būtų grasinęs V. K. nužudymu. Kitą kartą, 2012-01-22 vakare, jis išėjo iš buto į laiptinę parūkyti. Netrukus norėjo grįžti, tačiau durų spyna užsitrenkė. Netrurėdamas raktų, bet norėdamas patekti į vidų, stipriai stumtelėjo duris nuo savęs. Paaiškėjo, kad V. K. tuo metu buvo priėjusi prie durų, ir kai jos atsidarė, jų briauna trenkė jai į veidą. Tyčios sužaloti V. K. jis neturėjo ir nebuvo numatęs, kad ji būtent tuo momentų prieis prie durų.

Tikrindamas ir vertindamas tokius kaltinamojo parodymus ir jam pareikšto kaltinimo pagrįstumą, teismas visų pirma ištiria nukentėjusios parodymus. Šie parodymai pasižymi ypatingu nenuoseklumu ir fragmentiškumu. Taip teisiamajame posėdyje nukentėjusioji V. K. paaiškino, kad 2012-01-08 ji susibarė su V. M., ir jis ją „šiek tiek“ pastūmė. 2012-01-22 V. M. išėjo iš buto parūkyti, o ji užrakino duris ir pamiršo ištraukti iš spynos raktą. V. M., grįždamas į butą, negalėjo atrakinti spynos, todėl išstūmė duris, sulaužęs spyną. Ji tuo momentu buvo priėjusi prie durų, ir atsidarančių durų briauna pataikė jai į veidą.

Nukentėjusiajai buvo paskelbtas jos apklausos protokolas, surašytas 2012-01-08 (b.l. 15-16). Jame užfiksuota, kad 2012-01-08 apie 15 val. ją aplankė anūkas. Jo gimtadienio proga ji, pats anūkas ir kaltinamasis išgėrė butelį degtinės. V. M. to pasirodė maža, ir anūkui išėjus jis pradėjo kabinėtis bei reikalauti pinigų degtinei. Ji pinigų nedavė. Tuomet V. M. kumščio smūgiu į galvą pargriovė ją ant grindų ir kelis kartus spyrė į nugarą. Jai pavyko išbėgti į koridorių, tačiau V. M. ją pasivijo ir nustūmė ją nuo laiptų. Griūdama, ji susižalojo galvą. Po to ji telefonu iškvietė policijos pareigūnus.

Teisme V. K., išklausiusi šio protokolo tūrinį, pareiškė, kad čia yra daug neteisingos informacijos, kurios ji pareigūnams neteikė. Pasak V. K. šie patys surašė protokolą ir liepė jai pasirašyti, ką ji, būdama streso būklės, ir padarė. Kaltinamasis jos, gulinčios ant grindų, nemušė, ji pati policijos nekvietė, tačiau tai, kad ji pargriuvo nuo laiptų, tai tiesa.

Tuo tarpu policijos įstaigos duomenimis 2012-01-08 apie smurto panaudojimą telefonu pranešė pati nukentėjusioji (b.l. 4).

Teismui paskelbus kito V. K. apklausos ptokolo, surašyto 2012-01-09 (b.l. 17), turinį nukentėjusioji praiškė, kad šiame protokole jos parodymai įtvirtinti teisingai. Tuo tarpu šio protokolo turinys yra praktiškai identiškas anksčiau nurodyto protokolo turiniui. Šiame, 2012-01-09 protokole rašoma, kad 2012-01-08 apie 15 val. V. M. pradėjo kabinėtis prie jos, V. K., ir reikalauti pinigų alkoholiui. Vengdama konflikto, ji norėjo išeiti iš buto, tačiau V. M. kumščiu smogė jai į galvą ir taip ją pargriovė ant grindų. Gulinčiai jis kelis kartus spyrė į nugarą. Atsikėlusi, ji išbėgo į laiptinę, tačiau kaltinamasis ją pasivijo ir nustūmė nuo laiptų. Griudama, ji prasiskėlė galvą. Turėdama su savimi telefono aparatą, iškvietė policijos pareigūnus.

Komentuodama šio protokolo turinį, V. K. pareiškė, kad 2012-01-08 ji iš tikrųjų turėjo su savimi telefoną, tačiau 2012-01-22 ji policijos pareigūnų nekvietė.

2012-01-22 protokole apie smurtą artimoje aplinkoje (b.l. 41) V. K. savo ranka parašė, kad ji, norėdama miego, užsirakino bute ir nenorėjo įleisti sugyventinio. Šis gi išlaužė duris ir pradėjo mušti ją per nugarą.

Tos pačios dienos apklausos protokole V. K. teigė, kad tą pačią dieną apie 22 val. girtas V. M. dešiniu kumščiu du kartus trenkė jai į veidą (b.l. 49).

Nukentėjusioji į teismo klausimą apie parodymų pakeitimo priežastis pareiškė, kad tą 2012-01-22 ji jautėsi blogai, jos kraujospūdis buvo labai didelis, ji buvo išgėrusi, neturėjo akinių, ir dėl to blogao atsimenanti įvykio aplinkybes, apklausos protokolą pasirašė, jo neskaičiusi.

Akivaizdu, kad V. K. painioja 2012-01-08 ir 2012-01-22 įvykius ir jų detales. Pastebimas ir jos tiesioginis suinteresuotumas tuo, kad ši byla būtų nutraukta: ji pareiškė, kad kaltinamajam atleido ir, nepaisydama V. M. jai padarytos skriaudos, nori, jog V. M. gyventų su ja.

Vertindamas cituotus anksčiau V. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, teismas atsižvelgia į tai, kad ji vis dėlto patvirtino tą faktą, kad 2012-01-08 V. M. kumščiu smogė jai į galvą, pargriovė ją, spyrė į nugarą, o po kelių akimirkų jai išbėgus į laiptinę nustūmė ją nuo laiptų. Tuo jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamasis tokio kaltinimo neneigė. Šio incidento metu V. M. buvo girtas (b.l. 34). Liudytojas A.Gorochovas, policijos pareigūnas, 2012-01-08 atvykęs pagal nukentėjusios pranešimą dėl smurto, pažymėjo, kad jam įėjus į nukentėjusios namo laiptinę jį pasitiko pati V. K., kuri skundėsi tuo, kad vyras išvarė ją iš namų ir grasino ją nužudyti. Kaltinamasis tuo metu buvo bute. Jis elgėsi ramiai.

Taigi anksčiau nurodytą faktą teismas laiko nustatytu. Atlikdamas tokius neteisėtus smurtinio pobūdžio veikomsmus V. K. atžvilgiu, V. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Kartu gi ir V. K., ir V. M. paneigė kaltinimo tezę apie tai, kad pastarasis, 2012-01-08 smurtaudamas prieš V. K., grasino ją nužudyti. Situacijai yra būdinga tai, kad ir ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji neteigė, kad V. M. 2012-01-08 būtų grąsinęs nukentėjusiajai nužudymu (b.l. 15-16, 17). Tik 2012-01-22 apklausos protokole (b.l. 49) nukentėjusioji abstrakčiai nurodė, kad V. M. nuolat girtauja, nuolat ją muša ir grasina nužudyti, tačiau aprašydama 2012-01-08 įvykius, grasinimų nužudyti neminėjo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgdamas į tokias aplinkybes, teismas kaltinimą pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., pareikštą V. M., pripažįsta neįrodytu. Kaltinamasis pagal šią Baudžiamojo kodekso normą išteisintinas esant nepadarytai veikai, turinčiai nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Vertindamas kaltinimą, pareikštą V. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. dėl V. K. sumušimo 2012-01-22, teismas atsižvelgia į tai, kad tiek pagal kaltinamojo, tiek pagal nukentėjusios parodymus, duotus teisiamajame posėdyje, V. M. smogė V. K., tačiau ne kumščiais ir ne tyčia, bet durų briauna ir atsitiktinai. Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusios parodymais teismas nesiremia tiek pagal Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. nuostatas, draudžiančias tiesiogiai naudoti ikiteisminio tyrimo metu ne ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus (o nukentėjusioji visus 3 kartus buvo apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno), tiek dėl to, kad jie buvo prieštaringi ir nenuoseklūs. Dar daugiau, pagal teismo medicinos specialisto išvadą (b.l. 47-48) V. K. galimai 2012-01-22 buvo padarytas dešinio skruosto-žando sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva dešinio skruosto-žando srityje su minkštųjų audinių patinimu, kuris vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Specialistas pažymėjo, kad šis sužalojimas V. K. galėjo būti padarytas vienu smūgiu (tai sutampa su nukentėjusios ir kaltinamojo parodymais, duotais teisme), ir šis smūgis buvo suduotas kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu. Durų briauna, kuri buvo minima kaltinamojo ir nukentėjusios parodymuose, tokį apibrėžimą atitinka.

Liudytojas M.Klimaševskij, policijos pareigūnas, parodė, kad 2012-01-22 jis buvo atvykęs į nukentėjusios butą pagal informaciją apie smurtą pastarosios atžvilgiu. Kaltinamojo bute nebebuvo. V. K. teigė, kad sugyventinis trenkė jai į veidą.

Taigi liudytojas M.Klimaševskij paties konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusios nematė ir apie jo esmę papasakojo pagal pačios V. K. žodžius. Tokia informacija nukentėjusios galėjo būti iškreipta dėl jos pykčio kaltinamajam, kuris iš tikrųjų sužalojo jai veidą. Teismo nuomone byloje nesurinkta pakankamų objektyvių duomenų, paneigiančių kaltinamojo ir nukentėjusios teisiamajame posėdyje duotus parodymus ir patvirtinančių V. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. pareikšto kaltinimo tuo, kad 2012-01-22 jis 2 kartus smogė nukentėjusiajai į veidą ir tuo nežymiai sutrikdė jai sveikatą, pagrįstumą. Šiuo atveju teismas laiko nustatytu, kad 2012-01-22 kaltinamasis atidaromų durų briauna kartą sudavė nukentėjusiajai į veidą. Duomenų, patvirtinančių tokio kaltinamojo veiksmo tyčią arba tai, kad kaltinamasis, atlikdamas tokį veiksmą, galėjo ir turėjo numatyti kilusias pasekmes (nukentėjusios sužalojimą), byloje nėra. Atsižvelgiant į tai V. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. dėl tyčinio nežymaus V. K. sveikatos sutikdymo 2012-01-22 išteisintinas esant nepadarytai nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčiai veikai.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis ir nukentėjusioji susitaikė ir paprašė šią baudžiamąją bylą nutraukti.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą esant kelių sąlygų visetui:

jis turi pripažinti savo kaltę,jis turi savo noru atlyginti padarytą žalą, jis turi susitaikyti su nukentėjusiuoju,byloje turi būti nustatytas pagrindas, leidžiantis manyti, kad ateityje toks asmuo nebedarys naujų nuskalstamų veikų.

Kaltinamasis savo kaltę dėl tyčinio nežymaus V. K. sveikatos sutrikdymo 2012-01-08, t.y. dėl nesunkaus tyčinio nusikaltimo, iš esmės pripažino. Jis nėra recidyvistas ir anksčiau nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. atleistas nebuvo. Nukentėjusioji nereiškia reikalavimų atlyginti jai žalą, ir turtinė žala jai nėra padaryta. Kaip nurodyta anksčiau, kaltinamasis ir nukentėjusioji susitaikė. Pati nukentėjusioji išreiškė ketinimą toliau gyventi kartu su kaltinamuoju. Šis gi neturi galiojančių teistumų (o teistas buvo tik kartą beveik prieš 8 metus), administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas vieną kartą prieš beveik 5 metus. V. M. viešai atsiprašė nukentėjusios ir įsipareigojo ateityje nebekelti rankos prieš nukentėjusiąją. Tai rodo, kad nėra aplinkybių, draudžiančių nutraukti bylą dėl proceso dalyvių susitaikymo, kurios numatytos Lietuvos Respublikos BK 38 str. 2 d., ir sudaro pagrindą manyti, kad ateityje V. M. nebedarys naujų nuskalstamų veikų.

Taigi V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. dėl fizinio skausmo V. K. sukėlimo 2012-01-08 atleistinas taikant Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1, 2 d. nuostatas, o ši baudžiamoji byla Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5 d. pagrindu nutrauktina.

Siekiant sustiprinti auklėjamąjį ir individualios prevencijos baudžiamojo proceso poveikį kaltinamajam jam Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 5 p. pagrindu skirtina nemokamų darbų baudžiamojo poveikio priemonė.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 302-308 str., teismas

nusprendė

V.M. pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., 140 str. 1 d. dėl V. K. nežymaus sveikatos sutrikdymo 2012-01-22 išteisinti esant nepadarytoms nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčioms veikoms.

V.M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. dėl fizinio skausmo V. K. sukėlimo 2012-01-08 atleisti jam ir nukentėjusiajai susitaikius ir šią baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti V. M. keturiasdešimt valandų nemokamų darbų įpareigojant V. M. šiuos darbus išdirbti per tris mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, ikiteisminio tyrimo metu paskirtas V. M., panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.TEISĖJAS VALERIJ PAŠKEVIČ