Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Aušrai Drūlytei, nedalyvaujant ieškovei A. S., dalyvaujant jos atstovei advokatei Dianai Degutienei, nedalyvaujant atsakovui J. S., dalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Porutienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui J. S., išvadą teikiančiai institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys grindžiamas tuo, jog santuoka tarp šalių buvo sudaryta 2002-10-12. Santuokoje 2003-03-10 gimė duktė G. S.. Santuoka iširo dėl atsakovo fizinio ir moralinio smurto naudojimo jos atžvilgiu, nesutarimų šeimoje, atsakovo girtavimo, vėlaus grįžimo namo, pavydo scenų, pinigų pralošimo lošimo namuose. Dėl smurto šeimoje atsakovui buvo iškelta baudžiamoji byla, kurioje jis pripažino savo kaltę ir jam buvo uždrausta artintis prie ieškovės ir bendrauti, skirta bauda ir viešieji darbai. Be to, ieškinyje nurodoma, kad atsakovas turi draugę, kuri laukiasi jų bendro vaiko.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, nedalyvavimo posėdyje priežastys nežinomos, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, jog A. S. ir J. S. santuoka sudaryta 2002-10-12 Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr.2069. 2003-03-10 šalims gimė duktė G. S. (b.l. 13). Šalys nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto neįgijo (b.l. 8-11). 2013-04-12 Oksfordšyro Magistratų teismo sprendimu atsakovas J. S. pripažintas kaltu padarius užpuolimą sumušant A. S. ir jam skirta bauda, įpareigojimas, viešieji darbai (b.l. 14-20).

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas buvo neištikimas, smurtavo. CK 3.60 str. ir 3.61 str. nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visišku rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos pareigos. Pagal CK 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Pagal CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu sutuoktinis yra neištikimas arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Pastarajame straipsnyje įtvirtintos prezumcijos, taip pat ir sutuoktinio neištikimybė, yra nuginčijamos, tačiau sutuoktinis, kaltinamas dėl santuokos iširimo, turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Be to, kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), bet dėl kitų priežasčių.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodo, kad viena iš priežasčių dėl kurių iširo santuoka yra atsakovo psichologinis ir fizinis smurtas. CPK 178 str. įtvirtinta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kaip matyti iš byloje ieškovės pateikto rašytinio įrodymo- Oksfordšyro Magistratų teismo sprendimo, atsakovas J. S. pripažintas kaltu padarius užpuolimą sumušant A. S. ir jam skirta bauda, įpareigojimas, viešieji darbai (b.l. 14-20). Be to, J. S. buvo uždrausta turėti tiesioginių ar netiesioginių kontaktų su A. S., kadangi pats kaltinamasis J. S. pareiškė teismui, kad yra kaltas dėl užpuolimo sumušant (b.l. 19-20). Pažymėtina, kad atsakovas atsiliepime pripažino faktą nurodytą ieškovės dėl jo kaltės smurtaujant nurodydamas, kad dėl smurto šeimoj teismo metu jis prisipažino kaltas iš dalies (b.l. 28-29).

Atsakovas atsiliepime atsikirsdamas į ieškovės teiginį dėl santuokos iširimo dėl jo kaltės, dėl smurtavimo nurodo, kad jis tikrai negirtavo, kaltę teisme pripažino iš dalies, pats „pagavo ieškovę su kitu“. Minėtų aplinkybių, kuriomis grindžia savo atsikirtimus, atsakovas neįrodė, nepateikė teismui objektyvių duomenų, bylos procesu nesidomėjo, nei parengiamajame nei teismo posėdyje nedalyvavo, nepalaikė savo atsikirtimų, todėl aplinkybė, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, jos neištikimybės atmestina, kaip neįrodyta. Aukščiau išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovas nepaneigė prezumpcijos, jog santuoka iširo dėl jo kaltės, kadangi jis buvo neištikimas, smurtavo ieškovės atžvilgiu. Be to, pats atsakovas atsiliepime pripažįsta ieškovės nurodytą aplinkybę, kad jis turi kitą moterį, kuri laukiasi jo vaiko (b.l. 28-29), todėl konstatuotina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, jo smurtavimo ir neištikimybės (CPK 178 str., 182 str., 187 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu šalys gyvena atskirai, nei vienas sutuoktinis susitaikyti nenori, konstatuotina, kad šiuo metu šalių santuoka yra tik formali, sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, todėl santuoka nutrauktina pripažįstant, kad dėl šeimos iširimo kaltas atsakovas ( CPK 185 str., CPK 384 str. 6 d., CK 3.60 str.).

Dėl sutuoktinių pavardės po santuokos nutraukimo

Atsakovas atsiliepime buvo nurodęs, kad nesutinka, kad ieškovė pasiliktų santuokinę pavardę (b.l. 28-29).

Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 str. 2 d.). Pažymėtina, kad tenkinti prašymą uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl teismas gali atsisakyti tenkinti tokį prašymą, kai jis aiškiai nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad santuoka laikytina nutraukta dėl atsakovo kaltės, kad sutuoktiniai turi bendrą nepilnametį vaiką, atsakovas neturi teisės reikalauti uždrausti pasilikti ieškovei santuokinę pavardę, todėl po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės –S., S. (CK 3.69 str. 1 d., 2 d.).

Ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 str.).

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir gyvenamosio vietos nustatymo.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 str. 1 d.). Spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties turi būti nustatyta ir kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje bei konkretus išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 3 d.). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą - tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išlaikytinių skaičių.

Iš bylos duomenų matyti, kad šalių dukra yra nepilnametė, paaugliško amžiaus, gyvena su ieškove. Ieškovė, vykdydamas savo pareigą, užtikrina dukters teisę į gyvenamąjį būstą, mitybą, apavą ir drabužius, rūpinasi jos ugdymu ir sveikata. Vaiko sparčiai augančiam organizmui neabejotinai reikalingas pilnavertis maistas, vitaminai. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą vertinami ne tik vaiko poreikiai, bet ir pačių tėvų galimybės. Šiuo metu visa išlaikymo našta tenka vienai ieškovei. Ieškovė neturi nei nekilnojamojo nei kilnojamojo registruotino turto (b.l. 10-11). Šiuo metu su dukra gyvena Jungtinėje Karalystėje. Atsakovas nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (b.l. 8-9). Gyventojų registro duomenimis atsakovas nuo 2013-07-18 išvykęs į Jungtinę Karalystę (b.l. 39), pasak ieškovės atstovės ten susiradęs darbą, išsinuomavęs individualų namą, susilaukęs kitos moters vaiko. Nors byloje nėra pateikta neginčijamų įrodymų apie atsakovo pajamas, įsidarbinimą, tačiau nepateikus atsakovui priešingų duomenų konstatuotina, kad jis yra jaunas, sveikatos problemų neturintis, darbingo amžiaus asmuo, galintis ir turintis imtis priemonių savo finansinei būklei pagerinti. Nustatant atsakovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad jis vykdo individualią veiklą, kuri neduoda jokių pajamų, o kadangi turi teistumą, tai Anglijoje sunku susirasti darbą. Pažymėtina, kad šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kokių konkrečių priemonių jis ėmėsi, nepateikė jokių duomenų, kad dėl svarbių objektyvių priežasčių jis negali rasti bent minimaliu mėnesiniu atlyginimu apmokamo darbo, siekdamas užtikrinti vaiko teisę į išlaikymą ir jo būtinų poreikių patenkinimą.

Pažymėtina, kad tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo prievolės, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindas riboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, vaiko būtinuosius poreikius, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus vyras, neturintis sveikatos problemų, šiuo metu kasacinio teismo suformuotą teisminę praktiką, jog orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems vaiko poreikiams patenkinti pripažintas minimalios mėnesinė algos dydžio išlaikymas (MMA nuo 2013-01-01 yra 1000 Lt, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2012, Nr. 152-7772), iš atsakovo priteistinas išlaikymas šalių dukrai po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2013-05-13) iki pilnametystės, o nuo šalių pradėjimo gyventi skyrium (2012-06-07) iki kreipimosi į teismą dienos priteistinas išlaikymo įsiskolinimas 5500 Lt išminusavus atsakovo sumokėtus ir ieškovės pripažintus 1600 Lt, viso priteistina 3900 Lt išlaikymo įsiskolinimo (LR CPK 178, 197, 185, LR CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovė pareikštu ieškiniu taip pat prašo dukters gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove.

Atsakovas atsiliepime buvo nurodęs, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su motina neprieštarauja, todėl ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra. Kadangi atsakovas sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, vaikas visą laiką gyvena kartu su ieškove, atsižvelgiant į vaiko interesus, šalių dukters gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.169 str. 1 d.).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (LR CK 3.201 straipsnis).

Ieškovės ieškinį patenkinus visiškai, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo (CPK 93 str. ). Ieškovė už ieškinį sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio (b. l. 5, 6), bei 1000 Lt už advokato teisines paslaugas, todėl jai iš atsakovo priteistina: 144 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 1000 Lt už advokato pagalbą (CPK 93 str. 2 d .).

Ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo turėtų būti apmokėtas 144 Lt žyminiu mokesčiu, o dalyje dėl vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo – 297 Lt žyminiu mokesčiu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas visiškai minėtos išlaidos, viso sumoje 441 Lt, priteistinos iš atsakovo.

Teismas šioje byloje turėjo 11,90 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo ( CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nuspren dž i a:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti A. S., a.k(duomenys neskelbtini) ir J. S., a.k(duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 2002 m. spalio 12 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 2069, dėl J. S. kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti šalims pavardes - S., S..

Nustatyti šalių dukros G. S., gim.2003-03-10, gyvenamąją vietą su motina A. S., ak(duomenys neskelbtini)

Priteisti iš J. S., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai G. S., gim.2003-03-10, a.k(duomenys neskelbtini) po 500 Lt (penkis šimtus litų) kasmėnesinių išmokų nuo 2013-05-13 iki pilnametystės ir 3900 Lt (tris tūkstančius devynis šimtus litų ) išlaikymo įsiskolinimo.

Priteisti iš atsakovo J. S., a.k(duomenys neskelbtini) ieškovei A. S., a.k(duomenys neskelbtini) 144 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio ir 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) už advokato pagalbą.

Valstybei iš atsakovo J. S., a.k(duomenys neskelbtini) priteisti 441 Lt (keturis šimtus keturiasdešimt vieną litą) žyminio mokesčio ir 11,90 Lt (vienuolika litų 90 ct) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įm.k 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr.(duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.