Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Rimo Švirino, sekretoriaujant Urtei Zagurskytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo M. D. B. atžvilgiu) - laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 24 straipsnio dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo A. G. atžvilgiu) - laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl pasikėsinimo sukčiauti V. R. atžvilgiu) - laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams;

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo I. K. atžvilgiu) - laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo L. R. atžvilgiu) - laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo G. S. atžvilgiu) - laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo A. F. atžvilgiu) - laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo R. R. atžvilgiu) - laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo G. S. atžvilgiu) - laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažintas vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi paskirta bausmės subendrinta su neatlikta bausme pagal 2015-06-02 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams su 6 MGL (780 Lt / 225,90 Eur) bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš R. G. priteista: M. D. B. naudai - 1158,48 Eur, A. G. naudai - 202,73 Eur, UAB "M. C." naudai - 2987,49 Eur, I. K. naudai - 1155,58 Eur, L. R. naudai - 642,97 Eur, G. S. naudai - 1158,48 Eur, G. S. naudai - 115,85 Eur.

Iš R. G. ir O. K. solidariai priteista: A. F. naudai 159,62 Eur, R. R. naudai - 498,14 Eur.

Šiuo nuosprendžiu pripažinta kalta ir nuteista O. K., tačiau ji nuosprendžio neskundžia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. G. nuteistas už tai, kad 2014-08-03, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą - pinigus, iš anksto susitaręs ir veikdamas kaip bendrininkų grupė su ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam 17:51 val. iš mobilaus ryšio telefono abonento numerio Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus M. D. B., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), į jos fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistačius policijos pareigūnu ir pranešus apie jos banko sąskaitoje vykdomas nelegalias operacijas, paprašė padiktuoti banko sąskaitos elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, dėl ko M. D. B. apgaulės įtakoje padiktavo šiam asmeniui savo AB SWEDBANK banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, taip nenustatytam asmeniui neteisėtai įgijus naudotojo M. D. B. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ir tą pačią dieną apie 21 val. pasinaudojus neteisėtai įgytais M. D. B. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis bei AB SWEDBANK banko išduotais internetinės bankininkystės prisijungimo kodais, iš M. D. B. AB SWEDBANK banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė pinigus – 4000 litų (1158,48 eurus) į R. G. priklausančią AB Šiaulių banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko jis, vykdydamas nenustatyto asmens nurodymus, pinigus išgrynino 2014-08-04 nuimdamas juos nuo savo banko sąskaitos, AB Šiaulių banko bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), taip apgaule savo ir nenustatyto asmens naudai įgijo M. D. B. priklausančius 4000 litų (1158,48 eurus).

Be to, R. G. nuteistas už tai, kad 2014-08-20, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą - pinigus, iš anksto susitaręs ir veikdamas kaip bendrininkų grupė su ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam apie 9:30 val. iš mobilaus ryšio telefono abonento numerio Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus A. G., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), į jos fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistačius policijos pareigūnu ir pranešus apie jos banko sąskaitoje vykdomas nelegalias operacijas bei tariamai sujungus su AB DNB banko darbuotoju, kuris paprašė padiktuoti banko sąskaitos elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, dėl ko A. G. apgaulės įtakoje padiktavo šiam asmeniui savo AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, taip ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui neteisėtai įgijus naudotojo A. G. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, jis, siekdamas apgaule savo ir nenustatyto asmens naudai įgyti UAB „M. C.“ priklausančius pinigus, tą pačią dieną apie 14 val. nenustatytam asmeniui pasinaudojus neteisėtai įgytais A. G. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis bei AB DNB banko išduotais internetinės bankininkystės prisijungimo kodais, internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini), A. G. vardu sudarė kreditinę sutartį su UAB „M. C.“, pagal kurią į A. G. AB DNB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 3000 litų (868,86 eurų) paskola, po ko tą pačią dieną, neteisėtai panaudojus A. G. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis bei internetinės bankininkystės prisijungimo kodus, pinigus 3700 litus (1071,59 eurus) iš A. G. AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per du kartus pervedė į jo, R. G. priklausančią AB SWEDBANK banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko jis, vykdydamas nenustatyto asmens nurodymus, pinigus išgrynino nuimdamas nuo savo banko sąskaitos, tai yra 2014-08-20, 14.34 val. –2500 litų (724.05 eurus), 14.35 val. -300 litų (86.89 eurus) AB SWEDBANK banko bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), bei per du kartus 2014-08-20, tikslus laikas nenustatytas, 192 litus (55,61 eurus) ir 690 litus ( 199,84 eurus) AB SWEDBANK banko skyriuje, pateikęs savo asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) taip apgaule savo ir nenustatyto asmens naudai įgijo A. G. priklausančius 700 litų (202,73 eurus) ir UAB „M. C.“ priklausančius 3000litų (868,86 eurus).

Taip pat R. G. nuteistas už tai, kad 2014-09-12, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą - pinigus, iš anksto susitaręs ir veikdamas kaip bendrininkų grupė su ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam apie 9 val. iš mobilaus ryšio telefono abonento numerio Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus V. R., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), į jo fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistačius policijos pareigūnu ir pranešus apie jo banko sąskaitoje vykdomas nelegalias operacijas bei tariamai sujungus su AB SWEDBANK banko darbuotoju, kuris paprašė padiktuoti banko sąskaitos elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, dėl ko V. R. apgaulės įtakoje padiktavo šiam asmeniui savo AB SWEDBANK banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, taip nenustatytam asmeniui neteisėtai įgijus naudotojo V. R. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, jis, siekdamas apgaule savo ir nenustatyto asmens naudai įgyti UAB „M. C.“ ir UAB „F.“ priklausančius pinigus, tą pačią dieną apie 11:30 val. nenustatytam asmeniui pasinaudojus neteisėtai įgytais V. R. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis bei AB SWEDBANK banko išduotais internetinės bankininkystės prisijungimo kodais, internetinėje svetainėse (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) V. R. vardu sudarė kreditines sutartis su UAB „M. C.“ ir UAB „F.“, pagal kurias į V. R. AB SWEDBANK banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervestos dvi paskolos po 1000 litų (289,62 eurų), tačiau šių pinigų neįgijo dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nukentėjusiajam V. R. supratus, kad vykdoma nusikalstama veika ir užblokavus savo banko sąskaitą ir pinigus banke paprašius grąžinti paskoloms padengimui jie buvo grąžinti kreditus suteikusioms įmonėms, taip savo ir nenustatyto asmens naudai pasikėsino įgyti UAB „M. C.“ priklausančius 1000 litų (289,62 eurus) ir UAB „F.“ priklausančius 1000 litų (289,62 eurus).

Be to, R. G. nuteistas už tai, kad 2014-09-19, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą - pinigus, iš anksto susitaręs ir veikdamas kaip bendrininkų grupė su ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam apie 11:30 val. iš mobilaus ryšio telefono abonento numerio Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus I. K., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), į jos fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistačius policijos pareigūnu ir pranešus apie jos banko sąskaitoje vykdomas nelegalias operacijas bei tariamai sujungus su AB SWEDBANK banko darbuotoju, kuris paprašė padiktuoti banko sąskaitos elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, dėl ko I. K. apgaulės įtakoje padiktavo šiam asmeniui savo AB SWEDBANK banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, taip nenustatytam asmeniui neteisėtai įgijus naudotojo I. K. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ir tą pačią dieną apie 14 val. pasinaudojus neteisėtai įgytais I. K. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis bei AB SWEDBANK banko išduotais internetinės bankininkystės prisijungimo kodais, iš I. K. AB SWEDBANK banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė pinigus - 3990 litų (1155,58 eurus) į jo, R. G. priklausančią AB Šiaulių banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko jis, vykdydamas nenustatyto asmens nurodymus, pinigus išgrynino, 2014-09-19 nuimdamas juos nuo savo banko sąskaitos, per tris kartus AB Šiaulių banko bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), taip apgaule savo ir nenustatyto asmens naudai įgijo I. K. priklausančius 3990 litų (1155,58 eurų).

Be to, R. G. nuteistas už tai, kad 2014-12-15, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą – pinigus, iš anksto susitaręs ir veikdamas kaip bendrininkų grupė su ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam apie 18:52 val. iš mobilaus ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambinus L. R., gyvenančiai (duomenys neskelbtini) į jos fiksuoto ryšio telefoną numeriu (duomenys neskelbtini), melagingai prisistačius gydytoju ir nurodžius, kad sūnus virsdamas nuo laiptų sužalojo mergaitę todėl reikalingi pinigai nukentėjusiajai žalai atlyginti, nukentėjusiajai nurodžius, kad pinigų neturinti, nenustatytas asmuo nurodė žalą atlyginti juvelyriniais dirbiniais, jis – R. G., telefonu būdamas susitaręs su nenustatytu asmeniu ir vykdydamas jo nurodymus - paimti iš nukentėjusiosios juvelyrinius dirbinius, tą pačią dieną – 2014-12-15, apie 20 val., atvyko pas nukentėjusiąją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir iš šios moters paėmė 173,77 eurų (600 litų) vertės auksinę grandinėlę su mergelės ženklo pakabuku, 231,70 eurų (800 litų) vertės auksinę grandinėlę su Mergelės Marijos pakabuku, 231,70 eurų (800 litų) vertės auksinius auskarus ir 5,79 eurų vertės 20 litų kupiūrą, taip apgaule savo ir nenustatyto asmens naudai įgijo L. R. priklausantį, bendros 642,96 eurų vertės turtą.

Taip pat R. G. nuteistas už tai, kad 2014-12-16, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą – pinigus, iš anksto susitaręs ir veikdamas kaip bendrininkų grupė su ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam apie 11:08 val. iš mobilaus ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambinus G. S., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), į jos fiksuoto ryšio telefoną numeriu (duomenys neskelbtini), melagingai pranešus apie tai, kad jos anūkas sužalojo griūdamas mergaitę, todėl reikalingi pinigai nukentėjusiajai žalai atlyginti, jis – R. G., telefonu būdamas susitaręs su nenustatytu asmeniu ir vykdydamas jo nurodymus - paimti iš nukentėjusiosios pinigus, tą pačią dieną – 2014-12-16, apie 12 val., atvyko pas nukentėjusiąją į namus, esančius (duomenys neskelbtini) ir iš šios moters paėmė 4000 litų (1158,48 eurus) taip apgaule savo ir nenustatyto asmens naudai įgijo G. S. priklausančius, 4000 litų (1158,48 eurus).

Be to, R. G. nuteistas už tai, kad 2014-12-16, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą – pinigus, iš anksto susitaręs ir veikdamas kaip bendrininkų grupė su O. K. ir ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam apie 18:49 val. iš mobilaus ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambinus A. F., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), į jos fiksuoto ryšio telefoną numeriu (duomenys neskelbtini), melagingai pranešus apie tai, kad jos sūnus sužalojo griūdamas mergaitę, todėl reikalingi pinigai nukentėjusiajai žalai atlyginti, jis – R. G., telefonu būdamas susitaręs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir vykdydamas jo nurodymus paimti iš nukentėjusiosios pinigus, tą pačią dieną apie 19:30 val., atvyko kartu su drauge O. K. pas nukentėjusiąją į namus, tačiau į vidų nėjo, o nurodė minėtu adresu nueiti O. K., pats laukė, kol O. K. nuėjo ir iš šios moters paėmė 1000 litų (289,62 eurų), taip kartu su O. K. savo ir nenustatyto asmens naudai, apgaule įgijo A. F. priklausančius 1000 litų (289,62 eurus).

Be to, R. G. nuteistas už tai, kad 2014-12-24, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą – pinigus, iš anksto susitaręs ir veikdamas kaip bendrininkų grupė su O. K. ir ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam apie 16:15 val. iš mobilaus ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambinus R. R. į jos fiksuoto ryšio telefoną numeriu (duomenys neskelbtini), melagingai pranešus apie tai, kad jos anūkė sužalojo griūdamas mergaitę todėl reikalingi pinigai – 868,86 eurai (3000 litų) nukentėjusiajai žalai atlyginti, nukentėjusiajai nurodžius, kad pinigų neturinti, nenustatytas asmuo nurodė žalą atlyginti juvelyriniais dirbiniais, jis – R. G., telefonu būdamas susitaręs su nenustatytu asmeniu, vykdydamas jo nurodymus paimti iš nukentėjusiosios juvelyrinius dirbinius, tą pačią dieną apie 19:30 val., atvyko kartu su drauge O. K. pas nukentėjusiąją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau į vidų nėjo, o nurodė minėtu adresu nueiti O. K., pats laukė, kol O. K. nuėjo ir iš šios moters paėmė 144,81 eurų( 500 litų) vertės vestuvinį žiedą, 144,81 eurų ( 500 litų) vertės laikrodį, 202,73 eurų (700 litų) vertės laikrodį, bei 5,79 eurų vertės 20 litų kupiūrą, taip kartu su O. K. savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai, apgaule įgijo R. R. priklausantį, bendros 498,14 eurų (1720 litų) vertės turtą.

Be to, R. G. nuteistas už tai, kad 2014-12-27, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą – pinigus, iš anksto susitaręs ir veikdamas kaip bendrininkų grupė, su ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam apie 21:45 val. iš mobilaus ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini) paskambinus G. S., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), į jos fiksuoto ryšio telefoną numeriu (duomenys neskelbtini) ir melagingai pranešus apie tai, kad tariamai jos sūnus krisdamas sužalojo mergaitę ir reikalingi pinigai nukentėjusiajai žalai atlyginti, jis – R. G., telefonu būdamas susitaręs su nenustatytu asmeniu ir vykdydamas jo nurodymus - paimti iš nukentėjusiosios pinigus, tą pačią dieną – 2014-12-27, apie 21:15 val., atvyko pas nukentėjusiąją į namus ir iš šios moters paėmė 400 litų (115,85 eurus), taip apgaule savo ir nenustatyto asmens naudai įgijo G. S. priklausančius, 400 litų (115,85 eurus).

Nuteistasis R. G. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti paskirtą bausmę bei taikyti BK 75 str. nuostatas. Skunde nurodo, kad nuo 2015-06-02 nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų. Visi teistumai yra 2014 metų bei įvykdyti dėl priklausomybės narkotinėms medžiagoms. Dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai galisi, pasižada nekartoti padarytų klaidų. Be to, apeliantas pažymi, kad jis gyvena su neįgalia motina, kuria rūpinasi.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. G. ir jo gynėja advokatė I. Maldeikienė prašė nuteistojo R. G. apeliacinį skundą tenkinti. Nukentėjusioji M. D. B. prašė nuteistojo R. G. apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras prašė nuteistojo R. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nuteistasis R. G. apeliaciniame skunde prašo tik paskirti jam švelnesnę bausmę bei taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė teisingą, aiškiai ne per griežtą bausmę.

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą įstatymo leidėjas yra numatęs tokias bausmių rūšis: viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą. Pirmos instancijos teismas R. G. parinko laisvės atėmimo bausmę. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad R. G. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailis, tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog nusikalto veikdamas bendrininkų grupe. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad nusikalstamas veikas jis darė tuo metu kai vartojo narkotines medžiagas, o šiuo metu priklausomybės yra jau atsisakęs, jog jo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Be to, įvertino ir tai, kad apeliantas anksčiau ne kartą teistas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu R. G. padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. G. yra eilę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už smulkaus svetimo turto pagrobimą. Teisėjų kolegijos manymu, atsižvelgus į šias aplinkybes, R. G. pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė, nes švelnesnėmis bausmėmis nebus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes ir tai, jog ankstesniaisiais nuosprendžiais paskirtosios bausmės nuteistojo R. G. elgesiui auklėjamojo ir prevencinio poveikio neturėjo, nes iš bylos duomenų matyti, jog dauguma R. G. padarytų nusikalstamų veikų yra nusikaltimai nuosavybei (vagystės), todėl nėra pagrindo jam pakeisti bausmės rūšį ar sutrumpinti laisvės atėmimo bausmės terminą. Teismo vertinimu, šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalies bausmės tikslai gali būti pasiekti tik taikant laisvės atėmimo bausmę. Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, tinkamai individualizuota ir nėra teisinio pagrindo ją švelninti. Teismas paskirdamas galutinę bausmę pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnį, nes R. G. kaltu prisipažino visiškai, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pažymima, kad bausmės vykdymo atidėjimo institute humaniškumo principo reikalavimai derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.

Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra teismo teisė. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas. Spręsdamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, teismas turi įvertinti ir visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015). Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra nustatytos tik formalios sąlygos BK 75 straipsnio taikymui, o kitos aplinkybės, kurios turi reikšmės sprendžiant dėl galimybės taikyti minėtą baudžiamosios teisės institutą nuteistojo R. G. atžvilgiu, nenustatytos. Aukščiau aptartos bylos aplinkybės, susijusios su padarytomis nusikalstamomis veikomis ir nuteistojo asmenybe, neleidžia pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, nuteistasis R. G. niekur nedribo, darbo biržoje neregistruotas, nusikalstamų veikų darymo momentu piktnaudžiavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nors apylinkės teismas paskyręs ir subendrinęs bausmes, subendrintą bausmę vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bei 9 dalimi subendrino su 2015 m. birželio 2 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, tačiau bendrindamas neteisingai nurodė, jog skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama su neatlikta bausme. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. To paties straipsnio 9 dalis numato, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas R. G. paskyręs subendrintą bausmę ją turėjo subendrinti ne su neatlikta, o su visa Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme bei į paskirtą bausmę įskaityti bausmę atliktą pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nuosprendį. Esant šioms aplinkybėms Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas ir 2 punktas).

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam R. G. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 28,95 Eur. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). BPK 51 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į šias Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas sprendžia, jog išlaidos už R. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš nuteistojo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo pakeisti.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nuosprendžiu R. G. paskirtą bausmę, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2015 m. birželio 2 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridėjus dalį švelnesnės, ir paskirti subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams su 3 MGL (112,98 Eur) bauda, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į paskirtą bausmę įskaityti bausmę atliktą pagal 2015 m. birželio 2 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.