Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-05-23 · Civilinė byla Nr. 2A-886-460/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-23
Bylos Nr.
2A-886-460/2013
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-01886-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė (pirm.), Irma Čuchraj, Albina Pupeikienė
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Trečiasis asmuo
akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, T. U., R. S.
Kategorijos
  • 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-886-460/2013

Teisėja Nijolė Bagdonienė (Proceso Nr. 2-43-3-01886-2011-9)
Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.; 44.5.2.17; 121.21(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. gegužės 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Albinos Pupeikienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-61-204/2013 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Kiaunė“, atstovaujamai bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Vermosa“, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, T. U. ir R. S., dėl nuostolių atlyginimo priteisimo bei atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kiaunė“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Vermosa“ (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas 2011-10-03 kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą su ieškiniu, 2012-06-04 patikslintu ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovės 17 043,93Lt žalos atlyginimo regreso tvarka, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė grąžinti sumokėtą žyminį mokestį. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad Lenkijoje 2009-04-03 dėl trečiojo asmens R. S., vairavusio transporto priemonę „RENAULT (duomenys neskelbtini)26“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės, įvyko eismo įvykis, jo metu buvo apgadintos T. U. priklausanti priekaba „TAURAS 3513“, valst. Nr. BG 524, bei ant jos esančios neregistruotos transporto priemonės „FORD FIESTA“, „OPEL VECTRA“ ir „OPEL OMEGA“. R. S. eismo įvykio dieną dirbo V. Zarembos IĮ „KIAUNĖ“ ir eismo įvykis įvyko jam vykdant darbines pareigas. Teigia, jog minėto eismo įvykio metu R. S. civilinė atsakomybė, vairuojant transporto priemonę „RENAULT (duomenys neskelbtini)26“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl, vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPD) įstatymu, dėl minėtos autoavarijos metu padarytos žalos atlyginimo T. U. kreipėsi į ieškovą. AB „Lietuvos draudimas“, vykdydama 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutarties Nr. 1 nuostatas bei veikdama ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl minėtų transporto priemonių sugadinimo ir atlygino T. U. R. S. veiksmais padarytą žalą išmokėdama 11 751 Lt ir 5 292,93 Lt dydžio draudimo išmokas. Tuo tarpu ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3. p. nuostatas, AB „Lietuvos draudimas“ kompensavo išmokėtas išmokas – iš viso 17 043,93 Lt. Nurodė, kad pagal CK 6.264 str., 6.280 str., TPVCAPD įstatymo 23 str. 1 d. ieškovas, išmokėjęs išmoką nukentėjusiam eismo įvykio metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingo už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotojo darbdavį.

Atsiliepimas

Atsakovė BUAB „Kiaunė“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Vermosa“, atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad eismo įvykio deklaracijos pildymo metu buvo pateiktas AB „If draudimas” (teisių perėmėjas „If P&C Insurance AS“ filialas) draudimo polisas Nr. LT/05/IC0005935, žaliosios kortelės Nr. LT/AIB1082348. Vadovaujantis eismo įvykio deklaracijos duomenimis, draudimo polisas galioja nuo 2009-02-14 iki 2009-05-13. Todėl draudžiamojo įvykio metu (2012-04-03) galiojo anksčiau nurodyta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis ir draudimo apsauga. Ieškovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad nurodyta draudimo sutartis negaliojo arba kad draudžiamoji apsauga negaliojo ginčo eismo įvykiui. Taip pat nurodė, kad civilinė atsakomybė taikytina tik esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms (CK 6.246 – 6.249 str.). Teigė, kad transporto priemonėms padarytą žalą įvertino tik AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojai. Mano, jog ieškovas nepateikė duomenų, kad šie asmenys turėjo teisę vertinti transporto priemones, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 10 įsakymu patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos I skirsnio 3 p. vertinti transporto priemones turi teisę tiktai įmonių, įregistruotų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir turinčių teisę verstis transporto priemonių vertinimo veikla, nustatyta tvarka atestuoti kilnojamojo turto vertintojai. Ši tvarka nustato transporto priemonių vertinimo atvejus ir vienas iš jų yra, kai transporto priemonė yra apgadinta autoavarijoje, stichinės nelaimės metu arba kitais atvejais, siekiant nustatyti padarytą žalą (Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 14.1 p.). Pažymi, kad žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl jo dydį taip pat turi įrodyti ieškovas.

Žemesnės instancijos teismas

Šilutės rajono apylinkės teismas 2013-01-21 sprendimu ieškinį tenkino; nusprendė priteisti iš BUAB „Kiaunė“ 17 043,93 Lt žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2011-10-05 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei 511 Lt bylinėjimosi išlaidų Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. Nurodė, jog akivaizdu, kad 2009-04-03, t. y. eismo įvykio metu, atsakovės nurodyta draudimo sutartis negaliojo, ir trečiojo asmens R. S. civilinė atsakomybė, vairuojant transporto priemonę „RENAULT (duomenys neskelbtini)26“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Todėl, vadovaujantis TPVCAPD įstatymu, dėl minėtos autoavarijos metu padarytos žalos atlyginimo T. U. kreipėsi į ieškovą. AB „Lietuvos draudimas“, vykdydama 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutarties Nr. 1 nuostatas bei veikdama ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl minėtų transporto priemonių sugadinimo ir atlygino T. U. R. S. veiksmais padarytą žalą, išmokėdama 11 751 Lt ir 5 292,93 Lt draudimo išmokas. Ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3. p. nuostatas, AB „Lietuvos draudimas“ kompensavo išmokėtas išmokas – iš viso 17 043,93 Lt. Teismas atmetė atsakovės argumentą, kad ieškovas nepateikė duomenų, jog AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojai turėjo teisę vertinti transporto priemones kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Pažymėjo, jog teismas neturėjo pagrindo abejoti pateiktais ieškovo skaičiavimais ir galutiniu žalos dydžio įvertinimu. Iš atsakovės priteisė bylinėjimosi išlaidas:– 511 Lt žyminio mokesčio ieškovui. Atkreipė dėmesį, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiamas ieškovas, kuriam iškelta bankroto byla.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde apeliantė prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-01-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, jog atsakovė BUAB „Kiaunė“ yra bankrutavusi įmonė, todėl ieškovas neturi pareigos mokėti žyminio mokesčio už paduodamą ieškinį, o jei šį yra sumokėjęs, tai toks žyminis mokestis turi būti grąžinamas teismo nutartimi. Todėl 511 Lt žyminis mokestis negalėjo būti priteisiamas iš atsakovės BUAB „Kiaunė“. Teigia, jog Šilutės rajono apylinkės teismas sprendimu nepagrįstai priteisė 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2011-10-05 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Apeliantei akivaizdu, kad ieškovas nepagrindė patirtos žalos dydžio.

Atsiliepimas

Ieškovas teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-01-21 sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio bei procesinių palūkanų priteisimo, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo, jog žala buvo nustatyta vadovaujantis Biuro atstovo – draudimo įmonės AB „Lietuvos draudimas“ specialisto – surašytais teisės aktų reikalavimus atitinkančiais dokumentais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Lenkijoje 2009-04-03 dėl trečiojo asmens R. S., vairavusio transporto priemonę „RENAULT (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią UAB „VB Lizingas“ (dabar AB „SEB Lizingas“), kaltės, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos T. U. priklausanti priekaba „TAURAS 3513“, valst. Nr. BG 524, bei ant jos esančios neregistruotos transporto priemonės „FORD FIESTA“, „OPEL VECTRA“ ir „OPEL OMEGA“. R. S. eismo įvykio dieną dirbo V. Zarembos IĮ „KIAUNĖ“ (vėliau pertvarkytą į UAB „Kiaunė“) ir eismo įvykis įvyko jam vykdant darbo pareigas (t. 1, b. l. 4, 5, 114, 121, 122–123, 131, 166). AB SEB lizingas raštu nurodė, kad sunkvežimiu „RENAULT (duomenys neskelbtini)26“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu AB SEB lizingas, naudojasi UAB „Kiaunė“, ji kaip naudotoja VĮ Registrų centre įregistruota nuo 2005-01-19 iki 2011-02-19 (t. 1, b. l. 167).

Apeliantė skunde teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro bei Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu 2000-04-17 Nr. 120/2000-04-14 Nr. 101 patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos I skirsnio 3 punktą vertinti transporto priemonę turi teisę tiktai įmonių, įregistruotų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir turinčių teisę verstis transporto priemonių veikla, nustatyta tvarka atestuoti kilnojamojo turto vertintojai. Anot apeliantės, šiuo atveju žalos dydis yra neįrodytas, kadangi byloje nėra įrodyta Biuro vardu veikusios AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojo teisė nustatyti eismo įvykio metu padarytos žalos dydį. Teisėjų kolegija šį atsakovės argumentą vertina kritiškai ir atmeta kaip nepagrįstą. Aktualu pažymėti, jog pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 (2008-02-13 nutarimo Nr. 122 redakcija) patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 13 punkto nuostatas, eismo įvykio metu nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato Biuras, vadovaudamasis Biuro įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus. Šiuo atveju žala buvo nustatyta vadovaujantis ieškovės atstovo – draudimo įmonės AB „Lietuvos draudimas“ specialisto–surašytais teisės aktų reikalavimus atitinkančiais dokumentais (CPK 178 straipsnis). Be to, Biuras bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu pateikė įrodymus, jog AB „Lietuvos draudimas“ turi teisę vertinti turtą (t. 1, b. l. 168). Esant nustatytam teisiniam reglamentavimui ši sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovas prašė priteisti žyminio mokesčio dydį iš atsakovės. Pažymėtina, jog CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 nustato, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto ar restruktūrizavimo bylose.

CPK 83 straipsnio, reglamentuojančio atleidimo nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo tvarką, 1 dalies 9 punktas nustato, jog ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys bankroto ar restruktūrizavimo bylose yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, Įstatymų leidėjas tokiu reguliavimu siekė, kad šie asmenys patirtų kuo mažiau papildomų išlaidų, susijusių su reikalavimais dėl bankrutuojančių įmonių skolinių įsipareigojimų. Nurodytas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojanti įmonė gali neturėti pakankamai lėšų ar turto, iš kurio ieškovui arba turtinius reikalavimus pareiškiančiam asmeniui būtų atlygintas jo sumokėtas žyminis mokestis. Be to, ši norma taip pat realizuoja lygiateisiškumo principą, kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą bankrutuojančios bei restruktūrizuojamos įmonės nuo žyminio mokesčio atleidžiamos (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. balandžio 20 d. nutartį byloje Nr. 2-200/2006) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-923/2011). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė BUAB „Kiaunė“ yra bankrutavusi įmonė, todėl vadovaujantis anksčiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ieškovas neturi pareigos mokėti žyminio mokesčio už paduodamą ieškinį, o jei šį yra sumokėjęs, tai toks žyminis mokestis turi būti grąžinamas teismo nutartimi. Esant nurodytoms aplinkybėms 511 Lt žyminis mokestis negalėjo būti priteisiamas iš atsakovės BUAB „Kiaunė“, todėl ši sprendimo dalis keistina.

Šilutės rajono apylinkės teismas sprendimu priteisė ir 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2011-10-05 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teisėjų kolegija mano, jog toks teismo sprendimas neatitinka Įmonių bankroto įstatyme nustatytų imperatyvų. Pabrėžtina, jog Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas nustato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą inter alia draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą <...>. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Esant nustatytam reglamentavimui procesinės palūkanos galėjo būti skaičiuojamos tik iki bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina, kad bankroto byla UAB „Kiaunė“ iškelta Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutarties dalį dėl bankroto bylos iškėlimo palikus nepakeistą (civilinė byla Nr. B2-480-450/2013) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje ieškinys priimtas 2011-10-05, tai yra jau iškėlus bankroto bylą ir nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo priteisti iš atsakovės procesines 5 procentų dydžio metines palūkanas, todėl ši sprendimo dalis keistina.

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, tačiau yra pagrindas jį pakeisti, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas ieškovei iš atsakovės nepriteisiant žyminio mokesčio ir procesinių palūkanų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

ieškinį tenkinti iš dalies;

priteisti iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kiaunė“, įmonės kodas 179208597, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Vermosa“, įmonės kodas 125928698, 17 043,93 Lt žalos atlyginimo ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, įmonės kodas 125709291.

Kolegijos pirmininkė Aušra MaškevičienėKolegijos teisėjos Irma ČuchrajAlbina Pupeikienė