Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2019-04-03 · Administracinė byla Nr. A-708-624/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-03
Bylos Nr.
A-708-624/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03008-2017-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Dirvonas (pran.), Veslava Ruskan
Pareiškėjas
T. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-708-624/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03008-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas T. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 5 280 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2012 m. balandžio 19 d. iki 2012 m. spalio 11 d., jis buvo laikomas Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis. Ploto norma vienam asmeniui neatitiko teisės aktų reikalavimų, pareiškėjas apie 7,15 kv. m. kameroje buvo laikomas kartu su dar trimis asmenimis. Minimali ploto norma, įtvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniui. Nurodė, jog valgomas stalas buvo įrengtas šalia tualeto, maisto spintelė priešais tualetą. Prie stalo buvo tik dvi kėdės, todėl pareiškėjas turėjo laukti, kol pavalgys visi kiti kameroje esantys asmenys ir valgydavo atšalusį maistą. Be to, tualetas buvo įrengtas netinkamai, jame nebuvo ištraukiamosios ventiliacijos, sanitarinis mazgas neizoliuotas nuo kameros ir pareigūnų, todėl nebuvo užtikrinamas jo privatumas. Kameros, kuriose buvo laikomas, buvo neremontuotos, jose buvo grybelis, pelėsis, tvyrojo smarvė, drėgmė, buvo tarakonų ir žiurkių. Kamerų langai buvo nešvarūs, apsinešę voratinkliais, dėl ant jų įrengtų grotų juos nuvalyti pačiam, taip pat atidaryti, buvo neįmanoma. Dėl to kameroje trūko dienos šviesos. Dėl kameroje buvusių tarakonų ir žiurkių teigė kreipęsis į Lukiškių TI-K, tačiau jokių veiksmų imtasi nebuvo. Kameros dezinfekcija ar deratizacija atlikta nebuvo. Taip pat pažymėjo, kad etapuojant jo asmens ir daiktų apžiūra buvo atliekama antisanitarinėmis sąlygomis – patalpose buvo šalta, purvina, apžiūros metu buvo tyčiojamasi iš pareiškėjo ir jo daiktų.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi pareiškėjo skundo reikalavimams prašė taikyti sutrumpintę trejų metų ieškinio senaties terminą bei nurodė, jog duomenų apie pareiškėjo judėjimą, laikymo Lukiškių TI-K laikotarpius bei kameras, kuriose jis buvo laikomas, asmenų skaičių tose kamerose, įskaitant ir patį pareiškėją ginčo laikotarpiu pateikti neturi galimybių, nes suimtųjų (nuteistųjų) skaičiaus patikrinimo žurnalo minimalus saugojimo terminas yra 3 metai. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis ir negali kontroliuoti, kiek asmenų atvyksta į Lukiškių TI-K, tačiau skirstant asmenis į kameras vadovavosi teisės aktų reikalavimais, o jeigu asmenų laikymo sąlygos neatitiko nustatytų reikalavimų, stengėsi, kad tokios sąlygos truktų kuo trumpiau. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto, gultus ir kitą inventorių gyvenamosioms kameroms Lukiškių TI-K gamina ir remontuoja pagal poreikį nuteistieji palikti atlikti ūkio darbus. Lukiškių TI-K reikalavo iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, už kamerų valymą buvo atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Nuo 2015 m. Lukiškių TI-K sudarė sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri vykdė vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, įrengti stalai komplekte su 2 pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti, priklausomai nuo lovų kiekio. Sanitarinio mazgo įrengimas atitiko galiojančius teisės aktus. Lukiškių TI-K kamerose langai pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Nuteistųjų ar suimtųjų asmenų stebėjimas yra pareigūnų pareiga, o stebėjimo akutės įrengimas neprieštarauja teisės aktams. Lukiškių TI-K paaiškino kratų ir asmens apžiūrų atlikimo priežastis ir procedūras. Valymo darbai priėmimo-paskirstymo punkte atliekami reguliariai, kiekvieną dieną tam, kad būtų užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos bei palaikoma kratų patalpose sanitarinė švara. Kamerų apšvietimas atitiko teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, skunde nėra konkretumo, todėl teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti ir priteisti patirtas išlaidas.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas, vadovaudamasis CK 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.127 straipsnio 1 dalimi bei teismų praktika, įvertino bylos aplinkybes, atsižvelgė į atsakovo prašymą taikyti senaties terminą ir konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą dėl pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis nuo 2012 m. balandžio 19 d. iki 2012 m. spalio 11 d. yra taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pareiškėjas skundą teismui pateikė tik 2017 m. rugsėjo 4 d., todėl praleido terminą reikšti reikalavimus atlyginti neturtinę žalą, patirtą nuo 2012 m. balandžio 19 d. iki 2012 spalio 11 d.

7. Teismas nurodė, kad pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Pareiškėjas nepateikė argumentų, kodėl jo reikalavimams negalėjo būti taikoma ieškinio senatis, taip pat nenurodė ir objektyvių ir nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sutrukdžiusių jam per įstatymo nustatytą terminą įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde teismui, taip pat prašyme atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti akcentavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1565-502/2017. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. vasario 9 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą dėl netinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 7 d. iki 2013 m. birželio 6 d. Teismas 2016 m. gegužės 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas dėl šio Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė pareiškėjo minėtą 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1565-502/2017. Šioje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, be kita ko, nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų patikslinęs skundo pagrindą ar dalyką, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino pareiškėjo kalinimo sąlygas laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 17 d. iki 2013 m. birželio 6 d. ir nevertino pareiškėjo kalinimo sąlygų nuo 2012 m. balandžio 19 d. iki 2012 m. spalio 11 d., ir pareiškėjo apeliaciniame skunde šiuo klausimu nurodytus argumentus laikė nepagrįstais.

Šalies argumentai

9. Teismas vertino, kad pareiškėjas dar 2015 m. kreipėsi į teismą su skundu dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 17 d. iki 2013 m. birželio 6 d., todėl tai suponuoja išvadą, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos galėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo ex officio (pagal pareigas) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į pareiškėjui galbūt padaryto teisės pažeidimo pobūdį, t. y. tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimą, akivaizdu, kad pareiškėjas visą kalinimo laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti, jog jam galbūt neužtikrinamos teisės į tinkamas kalinimo sąlygas, tačiau skundą teismui jis pateikė tik 2017 m. rugsėjo 4 d., t. y. jis nepagrįstai ilgai delsė kreiptis į teismą ginti savo galbūt pažeistas teises. Todėl teismas nusprendė atmesti pareiškėjo T. J. skundą.

10. Teismas, spręsdamas atsakovo atstovo prašymą priteisti išlaidas už pateiktos medžiagos kopijavimą, nurodė, kad įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą, atsakovo atstovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas išlaidas, todėl prašymo netenkino.

III.

11. Pareiškėjas T. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti jo skundą.

12. Pareiškėjas nurodo, kad dėl skunde nurodyto termino, buvo pasisakyta kitame skunde, išnagrinėtame Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, kuriame iš atsakovo buvo priteista neturtinė žala. Pareiškėjo minimame sprendime nurodyta, kad jis turi teisę už minėtą laikotarpį iš naujo kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Todėl pareiškėjas daro išvadą, kad ieškinio senaties termino nepraleido, o pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo nepagrįstai neišnagrinėjo.

Atsiliepimas

13. Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

14. Lukiškių TI-K nurodo, jog nagrinėjamoje byloje nenustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Pareiškėjas neįrodė patirtos neturtinės žalos, nepagrindė priežastinio ryšio tarp tariamos žalos ir neteisėtų veiksmų, todėl jo skundas atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

15. Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas T. J. kildino iš neteisėtų viešojo administravimo subjekto veiksmų – Lukiškių TI-K neužtikrinus tinkamų gyvenimo sąlygų pareiškėjui jo laikymo Lukiškių TI-K nuo 2012 m. balandžio 19 d. iki 2012 m. spalio 11 d.

16. Pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismas atmetė tenkinęs atsakovo prašymą taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą.

17. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia nesutikimu su taikytu ieškinio senaties terminu, nes, jo nuomone, ieškinio senaties terminas nėra praleistas, kadangi dėl jo skunde nurodyto termino yra pasisakyta ankstesniame skunde, išnagrinėtame Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ir yra nurodyta, kad dėl šiame skunde nurodyto laikotarpio ir patirtos žalos pareiškėjas turi teisę iš naujo kreiptis į teismą.

18. Nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015 ir kt.).

19. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pirmosios instancijos teismo išvados dėl trejų metų senaties, nustatytos CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, taikymo teisėtumo klausimą, pirmiausia pažymi, reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per trejų metų terminą gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas reikalavimą teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1920-502/2017; 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).

20. Kiek tai susiję su pačiu ieškinio senaties taikymu, pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi šiuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebūtų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismą (žr., pvz., EŽTT 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 4451/70)). Nacionalinių valstybių numatyti ribojimai bus nesuderinami su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniu, nustatančiu teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, jeigu jie nebus įtvirtinti siekiant teisėto tikslo, jeigu priemonės bus neproporcingos siekiant numatytų tikslų (žr., pvz., 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje Ashingdane prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 8225/78); 1995 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Bellet prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 23805/94)).

21. EŽTT yra nurodęs, kad tarp tokių nustatytų ribojimų gali būti priskiriama ir ieškinio senatis. Šis teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr., pvz., 1996 m. spalio 22 d. sprendimą byloje Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22083/93, 22095/93)).

22. Atsižvelgusi į nurodytus išaiškinimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai svarstė ieškinio senaties taikymo klausimą. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 str. 2 d.). Pastebėtina, kad klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1920-502/2017; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015).

23. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas tokio pobūdžio klausimus, paprastai vertina, kad pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (žr., pvz., 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑594-662/2017, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013 ir kt.). Taikant nuoseklioje teismų praktikoje suformuotus principus, nagrinėjamu atveju spręstina, kad apie skunde nurodomus savo teisių pažeidimus pareiškėjas turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė. Taigi nuo šio momento, kai laikymo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų, ir skaičiuotinas ieškinio senaties terminas.

24. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą dėl žalos, patirtos, kaip teigiama, kalint Lukiškių TI-K nuo 2012 m. balandžio 19 d. iki 2012 m. spalio 11 d. atlyginimo teismui padavė 2017 m. rugpjūčio 31 d. (pagal išsiuntimo spaudą ant voko, b. l. 9). Taigi pareiškėjas skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismui padavė pasibaigus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytam trejų metų ieškinio senaties terminui, o atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimui.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės normose, reglamentuojančiose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes. Vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir nepriklausiusios nuo šio asmens valios.

26. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjo nurodomoje 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1565-502/2019 konstatavo, kad nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų patikslinęs skundo pagrindą ar dalyką, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino pareiškėjo kalinimo sąlygas laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 17 d. iki 2013 m. birželio 6 d. ir nevertino pareiškėjo kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 19 d. iki 2012 m. spalio 11 d. ir pareiškėjo apeliaciniame skunde šiuo klausimu nurodytus argumentus vertino kaip nepagrįstus. Kaip minėta, pareiškėjas nagrinėjamoje byloje su skundu dėl neturtinės žalos atlyginimo laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 19 d. iki 2012 m. spalio 11 d. kreipėsi 2017 m. rugpjūčio 31 d., taigi praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą. Įvertinusi administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo kitaip skaičiuoti ieškinio senaties termino pradžią ir atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Pabrėžtina, jog pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų, kad pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus.

27. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškinęs ir taikęs ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nenukrypdamas nuo teismų praktikos, suformuotos analogiško pobūdžio bylose, pagrįstai taikė ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą; pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl objektyvių aplinkybių, lėmusių senaties termino praleidimą; byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises.

28. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasRičardas PiličiauskasVeslava Ruskan