Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo B. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. liepos 8 d. nutarimo B. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė : I.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: II.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu B. Z. pripažintas kaltu dėl ATPK 50 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo. ATPK 50 straipsnyje įtvirtinta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo 300 iki 700 litų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisiškai išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad B. Z. kaltę patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia, nuosekliai aiškindamas, jog restorane jam nebuvo suteiktos jokios paslaugos, tačiau jo versija teisme nebuvo tikrinama, t. y. jo paaiškinimų pagrįstumas kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo, nebuvo ištirtas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog veiką betarpiškai stebėję asmenys, t. y. restorano virėjas G. A., pareiškėją galimai aptarnavusi restorano darbuotoja G. (toks vardas užfiksuotas kvite, b. l. 4) teisme nebuvo apklausti, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Taigi, apylinkės teismas, neapklausęs teisme liudytojais tiesiogiai veikos padarymą mačiusių ir jame dalyvavusių asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai. Taip pat pažymėtina, kad įvertinus pareiškėjo paaiškinimus (kad jam nebuvo suteiktos paslaugos) ir restorano darbuotojo pareiškime nurodytas aplinkybes (asmuo atsisakė sumokėti už suteiktas paslaugas), kyla abejonių dėl tarp asmenų susiklosčiusių santykių pobūdžio (t. y. ar tarp asmenų nekilo civilinio pobūdžio ginčas dėl sutarties vykdymo kokybės, atsiskaitymo už suteiktas paslaugas būtinumo ir pan.), kurioms pašalinti yra būtina rinkti papildomus įrodymus.

Pažymėtina, kad byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina tik asmens sulaikymo faktą, tačiau neatskleidžia jokių esminių įvykio aplinkybių. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nerinko galimų papildomų įrodymų. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (žr. nutartį byloje Nr. N1-1333/2007 ir kt.).

Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl apeliacinis skundas tenkinamas, teismo nutarimą panaikinant ir bylos nagrinėjimą grąžinant pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

B. Z. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. liepos 8 d. nutarimą B. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.