Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2008-07-28 · Administracinė byla Nr. I-2795-662/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-07-28
Bylos Nr.
I-2795-662/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Audrius Bakaveckas
Pareiškėjas
K. P.
Atsakovas
Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Klaipėdos miesto vyriausiajam policijos komisariatui
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. I-2795-662/2008
Procesinio sprendimo kategorija 16.5
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS(S)LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. liepos 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Bakaveckas, sekretoriaujant Renatai Klezytei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. P. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Klaipėdos miesto vyriausiajam policijos komisariatui dėl kompensacijos priteisimo.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas K. P. patikslintame skunde (b. l. 83-86) prašo įpareigoti Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išmokėti 1969,60 Lt (t. y. 80 proc. nuo 2242 Lt sumos) kompensaciją už 2001–2007 m. laikotarpiu neišduotą tarnybinę uniformą, kuria vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (toliau – Vidaus tarnybos statutas), 46 str. nuostatomis atsakovas privalėjo aprūpinti policijos pareigūnus. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2003-05-01 eina Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato ketvirto policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo pareigas. Tarnybinė uniforma paskutinį kartą jam buvo išduota 1998 m. spalio mėnesį. Kompensacijų už neišduotą tarnybinę uniformą kriminalinės policijos pareigūnams mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-01-31 nutarimas Nr. 62 „Dėl piniginės kompensacijos vietoj uniformos mokėjimo Vidaus reikalų ministerijos sistemos pareigūnams“, kuris nustato, kad kai kuriems Vidaus reikalų ministerijos sistemos pareigūnams, atsižvelgiant į jų darbo specifiką, vietoj uniformos gali būti mokama iki 80 procentų uniformos vertės piniginė kompensacija. Skunde nurodoma, kad piniginės išmokos už tarnybinę uniformą turi tikslą kompensuoti išlaidas kriminalinės policijos pareigūnams už nuosavų drabužių nusidėvėjimą. Kriminalinės policijos pareigūnų darbo specifika (apsilankymai landynėse bei areštinėje, išvykimas į įvykio vietas, dalyvavimas pasalose, buvimas už darbovietės ribų ir kt.) neigiamai įtakoja asmeninius drabužius, kurie plyšta, greitai nusidėvi, įgyja nemalonų kvapą. Skirtingai negu viešosios policijos pareigūnai, kurie neturi papildomų išlaidų drabužių įsigijimui, kriminalinės policijos pareigūnai priversti dažnai keisti drabužius, kas neigiamai įtakoja jų materialinę padėtį. Nors tarnybiniai santykiai pagal savo esmę nėra sutartiniai santykiai, tačiau policijos pareigūnų reikalavimai dėl kompensacijos išmokėjimo vietoj neišduotos tarnybinės uniformos yra reikalavimai, kurie susiję su ekonominėmis teisėmis ir jiems, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 str. turi būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios žalos atlyginimo klausimus. Tai ne vieną kartą yra pabrėžęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse (administracinėse bylose Nr. A1-63 8/2005, Nr. AS11-56/2005, Nr. A5-826/2005, Nr. A11-798/2005). Todėl prašoma išmokėti kompensacija laikytina tam tikru asmens patirtos žalos atlyginimu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne vieną kartą konstatavo, kad iš Vidaus tarnybos statuto 3 str. 8 d. (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) įtvirtinto teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principo kyla prezumpcija, kad asmenys, pasirinkdami vidaus tarnybą, yra įsitikinę, jog valstybė užtikrins savo pačios nustatytas pareigūnų teises ir socialines garantijas, todėl pareigūnų pagal šį statutą bei kitus įstatymus teisėtai įgyta teisė į tam tikras socialines garantijas turi būti taikoma visam jų tarnybos laikui. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 str., darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Vidaus tarnybos statutas nenumato atsakomybės už uniformos neišdavimą, tačiau darbdavio materialinės atsakomybės atsiradimo pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, kurio 245 str. numato, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas.

Atsiliepimas

Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – PD prie VRM) atsiliepime prašo atmesti pareiškėjo patikslintą skundą kaip nepagrįstą (b. l. 94-96). Atsakovas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-01-31 nutarime Nr. 62 yra įtvirtinta ne imperatyvioji teisės norma, o bendroji dispozityvioji teisės norma, suteikianti ne pareigą, o teisę Vidaus reikalų sistemos įstaigoms mokėti piniginę kompensaciją vietoj uniformos kai kuriems pareigūnams su tikslu racionaliau panaudoti šiai įstaigai skirtus valstybės biudžeto asignavimus. Vidaus reikalų ministerija, kuriai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-01-31 nutarimu Nr. 62 buvo pavesta spręsti klausimą dėl kompensacijos mokėjimo sąlygų ir tvarkos, 1999-12-22 priėmė įsakymą Nr. 690, kuriuo pavedė spręsti piniginių kompensacijų vietoj uniformos mokėjimo klausimus Vidaus reikalų ministerijos struktūrinių padalinių vadovams - vyriausiems asignavimų valdytojams, atsižvelgiant į turimas tiems reikalams skirtas lėšas, bet neviršijant nutarime nustatytos uniformos vertės normos, t. y. iki 80 procentų uniformos vertės. Šiuo įsakymu Policijos departamentas nebuvo įpareigotas mokėti piniginę kompensaciją, o buvo tiesiog įgaliotas spręsti klausimus dėl piniginės kompensacijos mokėjimo. Šiuos klausimus Policijos departamentas turėjo pareigą spręsti atsižvelgiant į turimas tiems reikalams skirtas lėšas, t. y. Policijos departamentas visų pirma turėjo atsižvelgti į turimas lėšas skirtas piniginių kompensacijų mokėjimui, ir tik tai šioms lėšoms esant, galėjo spręsti apie piniginės kompensacijos mokėjimo sąlygas, tvarką ir dydį. Todėl nepakankamas finansavimas ir lėšų trūkumas, šiuo atveju, yra teisiškai pagrįstas pagrindas atsisakyti piniginių kompensacijų mokėjimo vietoj uniformos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad lėšos piniginių kompensacijų mokėjimui nebuvo skiriamos. Finansavimas buvo nepakankamas. Už esamas lėšas tarnybine uniforma buvo aprūpinti tik viešosios policijos pareigūnai. Lietuvos policijos generalinis komisaras 2004-12-12 įsakymu Nr. V-606 patvirtino Piniginės kompensacijos už tarnybinę uniformą mokėjimo taisykles (toliau - Taisyklės). Šios taisyklės yra individualus teisės aktas, skirtas konkretiems asmenims konkrečiose situacijose. Dėl šios priežasties, bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 3 str. nuostatas, buvo nuspręsta šio teisės akto neskelbti oficialiame leidinyje. Pagal minėtas Taisykles, pirmoji sąlyga kompensacijai išmokėti yra fakto nustatymas, kad pareigūnas turi tvarkingą ir tinkamą dėvėti naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos komplektą. Antroji sąlyga neatsiejama nuo pirmosios - turimos ir tinkamos dėvėti uniformos ar jos dalių naudojimo terminas pasibaigė ir priklauso išduoti naują uniformą ar jos dalį. Esant šioms aplinkybėms pareigūnas turi kreiptis su prašymu dėl kompensacijos išmokėjimo į policijos įstaigos vadovą, kuris savo ruožtu priima sprendimą tenkinti ar netenkinti policijos pareigūno prašymą, o tuo atveju, jei prašymas yra patenkintas, parengia ir pateikia paraišką Lietuvos policijos logistikos centrui. Klaipėdos miesto vyriausiasis policijos komisariatas paraiškų dėl piniginės kompensacijos už tarnybines uniformas Lietuvos policijos logistikos centrui neteikė. Be to, piniginės kompensacijos už uniformą paskirtis yra daugiau materialinio skatinamojo pobūdžio, o ne patirtų išlaidų atlyginimo forma. Todėl pareiškėjas nepagrįstai prašo priteisti piniginę kompensaciją kaip atlyginimą už patirtą žalą dėl uniformos neišdavimo. Šios kompensacijos dydžio apskaičiavimo jis nepagrindžia jokiais rašytiniais duomenimis.

Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto vyriausiasis policijos komisariatas nesutinka su K. P. skundu (b. l. 27-28). Atsiliepime nurodo, kad paraiškos Lietuvos policijos logistikos centrui dėl piniginių kompensacijų už tarnybinę uniformą policijos pareigūnams nebuvo teikiamos, nes kompensacijos mokamos tik tiems pareigūnas, kurie turi tvarkingą ir tinkamą dėvėti naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos komplektą. Kriminalinės policijos pareigūnai naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos neturi, todėl teikdamas paraiškas Klaipėdos miesto vyriausiasis policijos komisariatas būtų pažeidęs Taisyklių 3 p. reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto 4 policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjas 2007–01–12 Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininkui pateikė tarnybinį pranešimą dėl duomenų pateikimo apie tai, kada jam paskutinį kartą buvo išduota tarnybinė uniforma ir kada paskutinį kartą jam buvo išmokėta piniginė kompensaciją už uniformos neišdavimą (b. l. 185). Klaipėdos miesto 4 policijos komisariatas 2007–01–15 raštu Nr. 34–S–355 šį K. P. tarnybinį pranešimą persiuntė nagrinėti Klaipėdos miesto vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – Klaipėdos miesto VPK) (b. l. 184). Atsakydamas į šį pranešimą, Klaipėdos miesto VPK 2007–07–25 raštu Nr. 30–S–7733 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją, kad tarnybinė uniforma jam paskutinį kartą buvo išduota 1998 m. liepos mėn., o lėšų piniginėms kompensacijoms už tarnybinę uniformą Klaipėdos miesto vyriausiajam policijos komisariatui nėra skirta (b. l. 186).

PD prie VRM laikotarpiu nuo 1999 m. iki 2006 m. policijos pareigūnams nemokėjo piniginių kompensacijų už tarnybinę uniformą (b. l. 13), o Lietuvos policijos Logistikos centro Tarnybinės uniformos skyrius paraiškų dėl piniginės kompensacijos už tarnybinę uniformą mokėjimo 2004–2006 m. negavo (b. l. 11). Klaipėdos miesto VPK Kriminalinės policijos pareigūnų Logistikos centras nėra aprūpinęs naujo pavyzdžio tarnybinėmis uniformomis (b. l. 20).

Lietuvos policijos logistikos centro viršininkas 2007-11-20 tarnybiniame pranešime Nr. 141–1L–263 „Dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo rašto Nr. I–2396–57/2007“ teismui nurodė, kad nuo 2000 m. PD prie VRM perėmė policijos pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma funkcijas, kurias iki tol vykdė VRM. VRM 1999 m. gruodžio 22 d. įsakyme Nr. 690 „Dėl piniginių kompensacijų vietoj uniformos mokėjimo tvarkos“ buvo nurodyta spręsti piniginių kompensacijų vietoj uniformos mokėjimo klausimus VRM struktūrinių padalinių vadovams – vyriausiems asignavimų valdytojams, atsižvelgiant į turimas tiems reikalams skirtas lėšas. Kadangi lėšos piniginių kompensacijų mokėjimui nebuvo skiriamos ir finansavimas buvo nepakankamas, už skirtas lėšas tarnybine uniforma buvo aprūpinami tik viešosios policijos pareigūnai ir jie aprūpinti tik 2000 m. – 36 %, 2001 m. – 27 %, 2002 m. – 30 %, 2003 m. – 42 %, 2004 m. – 42 %, 2005 m. – 65 % ir 2006 m. – 78 %. Tuo tarpu kriminalinės policijos pareigūnams finansavimas nebuvo skiriamas ir nebuvo nustatyta tvarka už tarnybinę uniformą jiems mokėta piniginė kompensacija, jiems tarnybinė uniforma pradedama išduoti tik šiais metais ir kompensacijos mokėjimas bus pradedamas vykdyti pagal skiriamą finansavimą ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakyme Nr. V-606 „Dėl piniginės kompensacijos už tarnybinę uniformą mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ nustatytą tvarką (b. l. 32). Šis centras 2008-03-26 pažyma Nr. 141–1L–90 „Dėl tarnybinės uniformos išdavimo“ pranešė, kad Klaipėdos m. VPK pareigūnams, pradedant 2007 metais, buvo išduoti kasdieninės uniformos komplektai, įskaitant ir pareiškėją (b. l. 104).

Teisės aktų, taikytinų sprendžiant ginčą, analizė bei išvados.

Dėl atsakovo prašymo taikyti trejų metų reikalavimo senatį pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis nustato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas šio Kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu šis Kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį, darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Minėta, kad atsakovas nagrinėjamoje administracinėje byloje prašo taikyti trejų metų senaties terminą. Pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi 2007-10-08 dieną (b. l. 5), tad skundo reikalavimų pagrįstumas bus vertinamas nuo ginčo teisinių santykių, buvusių tarp šalių nuo 2004-10-08 dienos.

Dėl skundo reikalavimų pagrįstumo.

Šios bylos ginčo esmė – ar pagrįstas pareiškėjo reikalavimas priteisti nurodomą sumą kaip kompensaciją vietoj neišduotos nuo 2001 m. iki 2007 m. tarnybinės uniformos pagal Vyriausybės 1994 m. sausio 31d. nutarimu Nr. 62 patvirtintas normas.

Statuto 46 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami tarnybine uniforma pagal vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytas normas, šio straipsnio 2 dalis nustato, kad pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo, dėvėjimo ir grąžinimo tvarką nustato vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai. Pagal Statuto 5 str. 2 dalį pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja Statutas, vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai.

Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 11 str. 2 dalis nustato, kad iki bus priimti ir įsigalios įstatymų patvirtinti statutinių valstybės tarnautojų statusą reglamentuojantys statutai, bet ne ilgiau kaip iki 2003 m. spalio 1 d., taikomi anksčiau priimti įstatymai, statutai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys statutinių valstybės tarnautojų statusą bei tarnybos ypatumus.

Vyriausybė 1994 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 62 „Dėl piniginės kompensacijos vietoj uniformos mokėjimo Vidaus reikalų ministerijos sistemos pareigūnams“ nustatė, kad kai kuriems VRM sistemos pareigūnams, atsižvelgiant į jų darbo specifiką, vietoj uniformos gali būti mokama iki 80 procentų uniformos vertės piniginė kompensacija. Kompensacijos mokėjimo sąlygas bei tvarką nustato VRM.

Paminėto Vyriausybės nutarimo pagrindu VRM 1994 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 157 „Dėl piniginės kompensacijos vietoj uniformos mokėjimo tvarkos“ patvirtino Piniginės kompensacijos vietoj uniformos mokėjimo Vidaus reikalų ministerijos sistemos pareigūnams instrukciją, o 1998 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 478 „Dėl Vidaus reikalų sistemos pareigūnų uniforminės aprangos išdavimo ir piniginės kompensacijos mokėjimo“ – jos pakeitimą, šie aktai panaikinti ministrui priėmus 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. 690 „Dėl piniginių kompensacijų vietoj uniformos mokėjimo tvarkos“, kurio 1 punktu buvo pavesta spręsti piniginių kompensacijų vietoj uniformos mokėjimo klausimus Vidaus reikalų ministerijos struktūrinių padalinių vadovams – vyriausiems asignavimų valdytojams (tarp jų – ir PD prie VRM) atsižvelgiant į turimas tiems reikalams skirtas lėšas, bet neviršijant Vyriausybės 1994 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 62 „Dėl piniginės kompensacijos vietoj uniformos mokėjimo Vidaus reikalų ministerijos sistemos pareigūnams" nustatytos vertės normos.

Vyriausybė 2004 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 748 „Dėl pareigūnų tarnybinių uniformų ir skiriamųjų ženklų pavyzdžių patvirtinimo“ 1.1 punktu patvirtino Lietuvos Respublikos policijos pareigūnų tarnybinės uniformos ir skiriamųjų ženklų aprašymą, 2.2 punktu nustatė, kad policijos pareigūnai, iki nustatytąja tvarka bus išduota šiuo nutarimu patvirtinto pavyzdžio uniforma, dėvi Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 319 „Dėl policijos pareigūnų uniformos ir skiriamųjų ženklų pavyzdžių patvirtinimo“ patvirtintų pavyzdžių uniformas.

Piniginių kompensacijų už tarnybinę uniformą mokėjimo tvarką ir sąlygas PD prie VRM pavaldžiose įstaigose reglamentuoja Piniginės kompensacijos už tarnybinę uniformą mokėjimo taisyklės (toliau - Taisyklės), patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-606 „Dėl Piniginės kompensacijos už tarnybinę uniformą mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (b. l. 32, 41). Taisyklių 2 punktas nustato, kad piniginės kompensacijos už tarnybinę uniformą mokamos teritorinių policijos įstaigų (kriminalinės policijos), Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Lietuvos policijos liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos tarnybos, Lietuvos policijos operatyvinės veiklos tarnybos, Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ (toliau – policijos įstaigos) pareigūnams; šių taisyklių 3 punktas nustato, kad policijos įstaigų pareigūnams, turintiems tvarkingą ir tinkamą dėvėti naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos komplektą ir kuriems pagal tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti visą uniformą ar atskiras tarnybinės uniformos dalis, gali būti išmokama iki 80 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformas vertės piniginė kompensacija, kuri apskaičiuojama pagal piniginės kompensacijos apskaičiavimo metu esančias kainas (paskutinė pirkimo kaina). Policijos įstaigos vieną kartą per metus, iki rugsėjo 1 dienos, teikia paraiškas Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centrui dėl piniginių kompensacijų už tarnybinę uniformą, kuris suskaičiuoja kompensacijų už tarnybinę uniformą policijos įstaigų pareigūnams, kurie gali gauti šią kompensaciją, lėšų poreikį ir apibendrintą paraišką iki gruodžio 1 dienos teikia Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Finansų valdybai (Taisyklių 4 p.). Taisyklių 6 punktas nustato, kad, tvirtinant PD ateinančių metų biudžetą, įvertinus viešosios policijos aprūpinimą tarnybine uniforma bei apskaičiuotą lėšų poreikį piniginėms kompensacijoms mokėti, iš asignavimų tarnybinei uniformai įsigyti numatomos lėšos piniginėms kompensacijoms mokėti. Policijos įstaigos pareigūnas, kuriam pagal policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 19 d. įsakyme Nr. V-354 „Dėl Lietuvos policijos pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo normų ir taisyklių patvirtinimo“ nustatytas normas turi būti išduota tarnybinė uniforma, gali su tarnybiniu prašymu kreiptis į policijos įstaigos vadovą dėl kompensacijos už tarnybinę uniformą išmokėjimo (Taisyklių 12 p.); tarnybinis prašymas policijos įstaigos vadovui pateikiamas su tiesioginio vadovo viza apie tarpininkavimą, kad policijos pareigūnui būtų išmokėta kompensacija už tarnybinę uniformą, kuris tarnybinį prašymą vizuoja su pastaba, kad policijos pareigūno tarnybinė uniforma sukomplektuota, tvarkinga ir tinkama dėvėti (Taisyklių 13,14 p.). Vadovaujantis Taisyklių 15 ir 16 punktų nuostatomis, policijos įstaigos vadovas, gavęs vizuotą policijos pareigūno tarnybinį prašymą, įvertina policijos pareigūno tarnybiniame prašyme išdėstytus motyvus, vizuojant išdėstytus siūlymus, o priėmęs sprendimą tenkinti policijos pareigūno prašymą dėl kompensacijos už tarnybinę uniformą, parengia paraišką Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centrui.

Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2005 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 5-V-648 „Dėl Lietuvos policijos logistikos centro nuostatų ir struktūros schemos patvirtinimo“ pagrindu nuo 2006 m. sausio 1 d. vietoj specializuotos policijos įstaigos Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centro veikia Lietuvos policijos logistikos centras. Pagal Lietuvos policijos logistikos centro nuostatų, patvirtintų minėtu Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu, 7.1 punktą vienas iš Lietuvos policijos logistikos centro uždavinių - centralizuotai aprūpinti materialinėmis priemonėmis bei teikti aprūpinimo paslaugas policijos įstaigoms, o pagal šių nuostatų 8.5.2 punktą policijos įstaigų pareigūnus tarnybine uniforma aprūpina Lietuvos policijos logistikos centro Tarnybinės uniformos skyrius.

Remiantis tuo, kas buvo pasakyta šiame teismo sprendime, teismas daro tokias bylos išsprendimui reikšmingas išvadas: 1) pareiškėjas su tarnybiniu pranešimu išmokėti kompensaciją už 2001–2007 metais neišduotą uniformą kreipėsi tik 2007 m. sausį, tad jo nagrinėjimui turėjo būti taikomas kreipimosi metu galiojęs šio teisinio santykio reglamentavimas, t. y., Vyriausybės 1994 m. sausio 31 d. nutarimas Nr. 62, nustatęs, kad a) vietoj uniformos gali būti (ne privalo) mokama iki 80 procentų uniformos vertės piniginė kompensacija; b) kai kuriems VRM sistemos pareigūnams, atsižvelgiant į jų darbo specifiką; ir c) kompensacijos mokėjimo sąlygas bei tvarką nustato VRM; VRM 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. 690, nustatęs, kad a) piniginių kompensacijų vietoj uniformos mokėjimo klausimus sprendžia Vidaus reikalų ministerijos struktūrinių padalinių vadovai - vyriausieji asignavimų valdytojai (tarp jų – ir PD prie VRM); b) turi būti atsižvelgta į turimas tiems reikalams skirtas lėšas, neviršijant Vyriausybės 1994 m. sausio 31d. nutarimu Nr. 62 nustatytos vertės normos; Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. gruodžio 12 d. įsakymas Nr. V-606; taigi, iš esmės pareiškėjas praleido terminą pagal iki 2004–12–12 galiojusį reglamentavimą kreiptis į darbdavį kompensacijos, nors tokią teisę pagal sudėvėjimo normas įgijo 2003–2004 m. kovą, o dėl atskirų uniformos dalių dar ir anksčiau; be to, viena iš būtinų sąlygų mokėti kompensaciją yra nustatytina aplinkybė, kad uniforma, už kurią prašoma kompensuoti, yra tinkama dėvėjimui (t. y. bus dėvima ir toliau), gi seno pavyzdžio uniformos šiuo metu tokia laikyti negalima, nes nuo 2004 m. išduodamos naujo pavyzdžio uniformos;

2) pagal cituotas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. V-606 teisės normas po 2004–12–12 dienos galima prašyti kompensuoti tik už naujo pavyzdžio uniformą, pasibaigus viso komplekto ar atskirų jo dalių dėvėjimo terminams, pareiškėjo atveju – pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006–12–12 įsakymu Nr.5–V–767 nustatytus dėvėjimo terminus;

3) pagal minėtą reglamentavimą atsakovui – PD prie VRM – tokia prievolė, kokia suformuluota skundo reikalavime „išmokėti 1969,60 Lt piniginę kompensaciją vietoj neišduotos nuo 2001 m. iki 2007 m. tarnybinės uniformos pagal Vyriausybės 1994-01-31 nutarimu Nr. 62 patvirtintas normas“ iš viso nėra nustatyta, ši prievolė, esant tam tikroms sąlygoms, kurios aprašytos aukščiau, bei atsakovui atlikus nurodytas procedūras, teisės aktais nustatyta pareiškėjo darbdaviui, t. y. Klaipėdos miesto.VPK. Jei pareiškėjas mano, kad kompensacija visgi jam turi būti skaičiuojama ir išmokama, privalėjo pirma nuginčyti darbdavio – Klaipėdos miesto VPK neveikimą, t. y. nesikreipimą su paraiška ir prašymu skirti kompensacijoms reikalingas lėšas į teisės aktais nustatytas institucijas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-02-20 sprendime pažymėjo, kad kompensacijos paskirtis yra daugiau materialinio skatinamojo pobūdžio priemonė pareigūnams, kurie tinkamai prižiūri ir rūpinasi tarnybine uniforma bei atskiromis jos dalimis ir dėvi ją taip, kad ji tinkama dėvėjimui tarnyboje netgi pasibaigus nustatytam dėvėjimo terminui, o ne kaip sudėtinė dalis darbo užmokesčio ar patirtų išlaidų tarnybinei uniformai (atskiroms jos dalims) prižiūrėti atlyginimo forma (LVAT 2008-02-20 sprendimas, adm b. Nr. A556 – 111/2008).

Nagrinėjamu atveju netaikytinos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios civilinės atsakomybės taikymą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. 1 d., žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, viešojo administravimo subjekto asmeniui padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala gali būti atlyginama tik tais atvejais, kai tokia žala padaroma neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais ar neveikimu.

Taigi, siekiant pripažinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika ir priežastinis ryšys. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog dėl uniformos neišdavimo būtų patyrusi žalą, nepateikė jos dydį patvirtinančių dokumentų. Nesant visų įstatyme numatytų sąlygų civilinė atsakomybė nekyla.

Išnagrinėjus bei įvertinus visus byloje esančius įrodymus ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, konstatuotina, jog K. P. skundo reikalavimas įpareigoti Policijos departamentą išmokėti piniginę kompensaciją vietoj neišduotos tarnybinės uniformos, yra nepagristas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjo K. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjas Audrius Bakaveckas