Kauno apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą - Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. M. S. skundą dėl Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo J. N. nutarimo Nr. 65-ANR_N-1253-2018 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 18090007214), panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo gautas G. M. S. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą Nr. 65-ANR_N-1253-2018 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 18090007214) dalyje dėl 2000 eurų žalos atlyginimo I. G. ir klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Taip pat sustabdyti veiksmus antstolės R. S. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0106/18/01146 dėl žalos išieškojimo.

Skunde taip pat teigiama, kad pareiškėjas dalyvavo nagrinėjant bylą, jis buvo informuotas, kad I. G. teigimu dėl nukirptų augalų šakų padaryta 2000 eurų turtinė žala, tačiau nesutiko su pareiškėjos nurodytos žalos dydžiu, kadangi ji nepateikė jokių žalos dydį pagrindžiančių įrodymų. Pareigūnas, tyręs administracinį nusižengimą, taip pat nerinko jokių žalos dydį pagrindžiančių įrodymų. Nesant jokių įrodymų (išskyrus pačios I. G. žodžius) apie padarytą žalą, pareigūnas priėmė sprendimą dėl žalos atlyginimo, kuris yra nepagrįstas išsamiu ir nešališku bylos išnagrinėjimu. Institucija, įpareigojusi pareiškėją atlyginti 2000 Eurų žalą, viršijo jai suteiktos kompetencijos ribas iš esmės, netinkamai taikė įstatymą, pažeidė lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso principus, suteikdama išskirtinę teisę I. G. neteikti įrodymų dėl žalos padarymo ir jos dydžio, suteikė pranašumą prieš pareiškėją, o pareiškėjui buvo perkelta įrodinėjimo pareiga. Pareiškėjas su priteistu žalos atlyginimu nesutinka. Prašoma panaikinti Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo dalį dėl 2000 eurų žalos atlyginimo I. G. ir klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka bei sustabdyti veiksmus antstolės R. S. kontoroje vykdomoje byloje Nr. 0106/18/01146 dėl žalos išieškojimo.

Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo G. M. S. ir jo atstovė advokatė D. P. skundą palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė teismo jį tenkinti. Nurodė, kad paskirtą baudą sumokėjo, tačiau nesutinka dėl 2000 eurų žalos atlyginimo I. G.. Dėl šios nutarimo dalies ir nesutinka, neįrodytas I. G. padarytos žalos faktas bei nepateikta įrodymų apie žalos dydį.

Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo G. M. S. paaiškino, kad jis yra sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, esančio Lapių seniūnijoje, pirmininkas. Kiekvienais metais sodų bendrijoje yra organizuojamos talkos ir gyventojai jose dalyvauja. Kas nedalyvauja susimoka atitinkamai nustatytą mokestį. Pamatęs sodo savininką jis pasakė, kad nusikirptų nuo tvoros augalus, kad nusikirptų gyvatvorę ir atidengtų tvoros tinklą. Savininkas jam pasakė, kad išvažiuoja atostogauti, bet grįžus sutvarkys. Tvora buvo apaugusi vinvyčiu ir lietuviška vynuoge, kurie įaugę į tvorą, todėl tvoros negalima nei remontuoti, dažyti. Nusikirpti liepė gal kokius 30 metrų. Ten yra valstybinės reikšmės kelias. Ten trukdoma ir eismui, matomumui, įsukant į bendrijos teritoriją. Po to jie patys dalį apkirpo. Jis pats apkirpo apie 2,50 - 3 metrus tos gyvatvorės, ją pašalino nuo vartų ir tas atliekas suvertė į G. sklypą. Po savaitės laiko jam paskambino G. ir pasiteiravo, ar tai jis padarė. Jis pripažino ir pasakė, kad jiems buvo liepęs susitvarkyti tvorą, bet jie nesutvarkė, todėl jis tai padarė. Tuo pokalbis su G. baigėsi. Po trijų savaičių gavo pranešimą vykti į policiją. Policijoje jam buvo paaiškinta, kad jis viršijo savo įgaliojimus ir tai jis pripažino. Jam buvo pasakyta, kad padaryta ir žala, kuri bus perduota prokuratūrai. Vėliau buvo surašytas nutarimas su kuriuo jis sutiko, pripažino, kad yra kaltas. Su 16 eurų dydžio bauda jis sutiko. Jam buvo pasakyta, kad I. G. pareiškusi 2000 eurų ieškinį, bet jam buvo paaiškinta, kad tai vyks teismine tvarka. 16 eurų baudą sumokėjo, laukė, kol bus kviečiamas į teismą dėl žalos. G. civilinio ieškinio nematė. Paskui gavo iš antstolių pranešimą ir tik iš ten sužinojo, kad iš jo išieškoma tokia suma. Be vynuogių nukapotų jis daugiau nieko nedarė, jis pats Gražiams liepė apsikarpyti tvoros vartus, nes jie kasmet apauga. Tvoros pats nesulaužė, kaip tik ją saugo. Iš gatvės pusės kitų augalų nebuvo. Iš gavės pusės tik apipjovė šakas, kad atsidarinėtų vartai ir tas atliekas suvertė į jų pusę. Gražių teritorijoje nebuvo įėjęs. Jis dirbo tik iš gatvės pusės, į Gražių teritoriją nebuvo įėjęs. Tvora priklauso sodininkų bendrijai, ji buvo aptverta iš sodininkų bendrijos pinigų. Tvora yra bendrijos. Tvora iš vielos tinklo. Tuos augalus sodino ne sodininkų bendrija, o patys savininkai. Vinvyčiai ir vynuogės buvo pasodinti Gražių teritorijoje, bet augalai augdami išeina į kitą teritoriją. Vartai priklauso sodininkų bendrijai. Su priimtu nutarimu sutinka, nesutinka tik dėl 2000 eurų žalos.

Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji I. G. paaiškino, kad S. pažįsta. Ji atvažiavo į sodą po metų laiko. Į sodą visada važiuodavo vyras ir tvarkydavo. Nuotraukose matosi sutvarkytas sodas, jų sode nėra jokio šabakštyno, viskas yra sutvarkyta, vynuogės yra pasodintos jų privačioje teritorijoje. Tvora tik pavadinimas. Tai yra vielos tinklas. Kai pirko sodą, tai ta vynuogė jau augo, ją prižiūrėjo. Į sodą ji atvažiavo ilsėtis. Atvažiavusi ji patyrė šoką, nes atvažiavo ilsėtis po abiejų tėvų netekčių, o visa vynuogė buvo suniokota, nukapota ir užversta ant jos gėlių. Nebuvo daroma jokio susirinkimo. Buvo padaryta 2000 eurų žala, tai žino, nes domisi augalais, žino jų kainas. Kaip S. galėjo įvertinti, kad jos vynuogė yra niekinė. Dokumentų, pagrįsti žalą, neturi. Keliose vietose prašė sudaryti sąmatą, bet nesudarė. Dėl civilinio ieškinio policijai, tai dėl to jai niekas nesakė. Sodų bendrijos susirinkimuose ji nedalyvavo, nes negalėjo, nes slaugė savo sergančius tėvus. Vyras dalyvaudavo sodininkų bendrijos susirinkimuose. Nebuvo vyro pokalbio su S.. Dokumentų, patvirtinančių 2000 eurų žalą, neturi, tai įvertina savo moralinę būseną po padaryto nusikaltimo. Vartai yra 3 metrų pločio ir visi puikiai įvažiuoja. Nežino kam priklauso tvora, pirko sodą su tvora ir su vynuogėmis. Nesidomėjo kam priklauso tvora, ją gali ir šiandien susivynioti ir išsivežti. Vynuogės nesodino, bet ji nešė derlių, iš jos spausdavo sultis. Tai yra jos turtas. Nežino kurioje pusėje vynuogė pasodinta, neįdomu kurioje pusėje pasodinta. Iš gatvės pusės vynuogę visada apkarpydavo vyras. Vyras pastoviai karpydavo vynuogę, o S. nekirpo, atėjo ir nukapojo jiems nesant. Jos vyras vynuogės šakas apkarpo, o S. neapkirpo, o apkapojo. Viskas yra užfiksuota nuotraukose. Jie skambino į apželdinimo įstaigas. Vasarą nukapotos vynuogės neatauga. S. viską nuo šaknų nukapojo.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. S. parodė, kad jos vyras G. M. S.. Žino, kad G. nusipirkę sodą. G. matė tik antrą kartą. G. ją užsipuolė, ar jos tai vyras tai padarė. Ji pripažino, kad jos vyras tai padarė, nes trukdė išvažiavimui. Prieš tai visą laiką bendravo su G. vyrus. Girdėjo, kai jos vyras sakė G. vyrui susitvarkyti tvorą, nes augalai slėgė tvorą. Jos vyras, pasiėmęs karpymui skirtas žirkles, nuėjės iš gatvės pusės nukirpo vynuogės šaką. Nupjovė šaką – 2, gal 2,50 metų. Jos vyras nieko nekapojo, dirbo tik iš gatvės pusės. Vieni gyventojai skundėsi, kad atidarinėjant vartus nuo apaugusių augalų, lyjant lietui, sušlampa. Todėl tai turbūt jos vyras to paskatintas ir nuėjo sutvarkyti. G. vyras buvo pažadėjęs vyrui sutvarkyti, ji pati tai girdėjo. G. buvo atėjęs vienas.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. G. parodė, kad S. pažįsta, pykčių neturi. Datos neprisimena, buvo 2018 m. vasara, gali būti 2018 m. liepos 19 diena. Pirko sodą su ta tvora ir augančiomis vynuogėmis. Tos vynuogės augo 10 metų ir niekam netrukdė. Vieną dieną žmona pasakė, kad nukapotos vynuogės ir sumestos į jų teritoriją ant gėlių. Dėl ko jos nukapotos ir sumestos, niekas nepaaiškino. Tvora gal 15 metrų ilgio. Tvora sodų bendrijos. Jie atsakingi už tvoros priežiūrą. Tą gyvatvorę jis visada apkarpydavo. Sodų bendrijos pirmininkas niekados jam pretenzijų dėl tvoros ir jos priežiūros jam nereiškė. S. telefoną jam žmona davė. Sodininkų bendrijos susirinkimuose buvęs. Susirinkime sodininkų bendrijos dalyvavo gal prieš tris metus. Paskutinis susirinkimas buvo be sodo pirmininko. S. niekada nei žodžiu, niekaip nėra sakęs susitvarkyti, kad ten nėra ką tvarkyti. Buvo pasakyta, kad pasižiūrėti teritoriją. Kokiu būdu buvo įvertinta patirta žala, nežino. Ta kaina yra subrendusios vynuogės. Atsodinti reikėtų pradėti nuo sodinuko. Tai 10 metų augusios vynuogės kaina. Pasodinus vynuogių sodinukus vaisai bus tik po kokių trijų metų. Šiuo metu nėra kitos tvoros, nauji augalai neatsodinti. Vynuogė nukapota vasarą. Vasarą negalima jos genėti, nes ji nuvyto. Nebūtina vynuogių šaknis kapoti. Ne visa nuvytusi. Medis augo kampe, jis trukdė pravažiavimui, ant medžio buvo užaugę ir vynuogės ūsai. Tą medį nupjovė prie 3 metus. Apkarpė ir vynuogės ūsus. S. neprašė jokių vynuogių apkarpyti. Prieš tai, iki S., jau viskas buvo sutvarkyta. S. nieko netvarkė, o nukapojo. Nukapojo pagrindines šakas, o ne ūsus. Šakos augo šalia tvoros, iš jo pusės. Nežino, ar S. buvo įėjęs į jų sodą. S. pripažino, kad nukapojo. Kokiu būdu nukapojo, nežino. Vynuogės buvo nukapotos ir suverstos į jo teritoriją ant gėlyno. Iš kurios pusės S. kapojo vynuoges, nežino. Jis nukarpė tik vynuogės ūglius. Paskutinį kartą buvo karpyta prie 3-4 dienas, t. y. 2018 m. liepos pradžioje. Po incidento jis daugiau nieko netvarkė. Vynuogė augo šalia tvoros. Taip, augalai atlieka daug funkcijų, ir nuo triukšmo ir dulkių. Vaisius duodavo, spaudavo sultis. Dabar tik tvora, anksčiau vaizdą užstodavo.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja M. D. parodė, kad S. pažįsta, pykčių neturi. Tai sodo pirmininkas. Konfliktas iškilęs dėl vynuogės nukirtimo. Vynuogė augo ant valdiškos tvoros, bet pati vynuogė augo I. G. sodo sklype. Ta vynuogė visą laiką augo ant tos tvoros, buvo graži aplinka. Ji buvo kaip ir apsauga, kaip puošmena. Buvo nukirstos viena ar dvi šalis ir pamačiusi išvydo tuštumą. Tai buvo labai negražu ir nemalonu. Kuomet apžiūrėjo, tai ta vynuogė buvo nukirsta sodo sklype. Vynuogė augo ne iš išorės, o iš vidinės pusės. Pirmininkas kažkaip tai turėjo ten patekti. Ar trukdė įvažiavimui, nežino, nes pro ten ji nevažinėja. Matomumui vynuogė netrukdė. Tvora niekada nebuvo dažoma. Tvora iš tinklo. Šioje vietoje buvo nesusikalbėjimas. Gal reikėjo pirmininkui tai daryti, kai kuris nors vienas buvo iš G.. Vartų atidarymui gal ir trukdė, bet galėjo ją numesti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas.

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 22 d. G. M. S. surašyto administracinio nusižengimo protokolo Nr. 65-ANR_P-1555-2018 pagrindu Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 2-ojo Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas J. N. išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ir 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 65-ANR_N-1253-2018 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 18090007214 G. M. S. pripažino padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje ir paskyrė 16 Eur dydžio baudą už tai, kad G. M. S. 2018 m. liepos 19 d., apie 14.00 val. Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), savavališkai apkapojo I. G. priklausančias vynuoges, augusias ant tvoros, tuo I. G. padarė 2000 eurų turtinę žalą. Nutarime nurodoma, kad tokia veika G. M. S. pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnį.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.

Įrodinėjimo našta pagal analogiją baudžiamojo proceso teisei administracinių nusižengimų tyrimo procese tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinių nusižengimų tyrimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinių nusižengimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio nusižengimo bylą. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Pažymėtina, kad ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 3 d. (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; <...> teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą; ATPK įtvirtintas teisinis reguliavimas, inter alia (duomenys neskelbtini) straipsnis, įpareigoja administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančius asmenis „laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes“. Taigi akivaizdu, jog administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai.

Iš teismui pateiktos medžiagos bei skundo nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas G. M. S. neginčija paties pažeidimo padarymo pagal ANK 518 straipsnį, o ginčija nutarimo dalį dėl 2000 eurų žalos atlyginimo I. G.. Nagrinėjamu atveju tyrimą atlikę pareigūnai nesiaiškino ir nevertino skundą padavusio asmens G. M. S. nurodytų aplinkybių, konkrečiai nesiaiškino ir galimai padarytos žalos dydžio. Nustatyta, kad tyrimas dėl I. G. pareiškimo buvo atliktas nesurinkus visapusiškos informacijos. Iš esmės kilo ginčas dėl padarytos žalos atlyginimo. Posėdžio metu apklaustas pareiškėjas nurodė, kad augančią vynuogę apkarpė iš išorinės tvoros pusės, tą nurodė ir liudytoja apklausta jo sutuoktinė S.. Tuo tarpu nukentėjusioji I. G. bei liudytoju apklaustas jos sutuoktinis V. G. teigė, kad vynuogė buvo nukapota. Liudytoja M. D. nurodė, kad vynuogė augo ant „valdiškos“ tvoros ir buvo nukapotos viena ar dvi vynuogės šakos. Taigi šiuo atveju iškilęs ginčas dėl galimai nukentėjusiajai I. G. padarytos žalos įvertinimo ir jos atlyginimo. Tyrimo metu turėjo būti nustatytas žalos pobūdis ir mastas, ar padaryta esminė žala. Administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime užfiksuota, kad nukentėjusiajai padaryta 2000 eurų dydžio žala, tačiau tyrimo metu nukentėjusioji nebuvo pripažinta civiline ieškove, nebuvo pareikštas civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo, nebuvo surinkti jokie, žalos dydį pagrindžiantys įrodymai dėl galimai suniokotų augalų vertės, kainų, t. y. jų atsodinimo ar kt.

Pažymėtina tai, kad šis ginčas pilnai gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka nukentėjusiajai pareiškiant ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad ieškovas, pareiškęs ieškinį CK 1.138 str. pagrindu, gali reikalauti ne tik išieškoti iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę žalą (nuostolius), bet ir užkirsti kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams, atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį.

Nagrinėjamu atveju skundžiamą nutarimą priėmusi institucija – Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK nebuvo pakankamai aktyvi, jos pareigūnai nerinko būtinų įrodymų (dėl žalos masto, jis dydžio nustatymo), nesiaiškino tyrimui svarbių aplinkybių. Teismas sprendžia, kad G. M. S. buvo pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs ANK 518 straipsnyje numatytą teisės pažeidimą, jam paskirta tinkama – 16 Eur bauda, tačiau nėra pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiajai I. G. buvo padaryta nutarime nurodyta 2000 eurų dydžio žala. Todėl šioje dalyje panaikintinas Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo J. N. nutarimas Nr. 65-ANR_N-1253-2018 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 18090007214), nurodant, kad I. G. buvo padaryta nenustatyto dydžio žala.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjo G. M. S. atstovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, t. y. 250 eurų už skundo surašymą ir 60 eurų už dalyvavimą teismo posėdyje. Kartu pateiktas pinigų priėmimo kvitas Nr. 909120, kuriame nurodyta, kad G. M. S. sumokėjęs 310 Eurų.

ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba. Tačiau nuostatų dėl administracinių nusižengimų procese atsiradusių išlaidų advokatui atlyginimo įstatymų leidėjas neįtvirtino.

Pagal ANK 666 straipsnį, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) nuostatos. Vertinant šią teisės normą lingvistiškai, akivaizdu, kad komentuojamas ANK 666 straipsnis yra susijęs tik su ta BPK dalimi, kuri reglamentuoja proceso išlaidų priteisimą, t. y. BPK 103-106 straipsniais. BPK 105 straipsnio 6 dalis numato galimybę išteisintajam, jei byla pradėta tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, prisiteisti visas proceso išlaidas ar jų dalį iš asmens, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas.

Svarbu įvertinti tai, kad BPK 105 straipsnio 6 dalyje numatyta išteisintojo teisė baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, atgauti proceso išlaidas ar jų dalį iš asmens, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas, nėra taikoma visoms nusikalstamoms veikos, o tik itin siauram jų ratui, numatytam BPK 167 straipsnio 1 dalyje. Tai yra ne bendra taisykle visiems baudžiamojo persekiojimo atvejams, o išimtis, kada baudžiamasis persekiojimas yra pradedamas ir vykdomas tik dėl valinio asmens sprendimo. Administracinių nusižengimų kodekse nėra numatyti tokie administraciniai nusižengimai, kurie būtų pradedami ir vykdomi tik esant asmens pranešimui ar pareiškimui t. y. nepriklausomai kokiu būdu yra sužinoma apie padarytą administracinį nusižengimą, visuomet atsakinga institucija turi pradėti administracinio nusižengimo teiseną, nebent egzistuoja pagrindai dėl kurių ši teisena negali būti pradėta. Šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui G. M. S. nepriteistinos, kadangi institucijos nutarimas nėra naikintinas visa apimtimi, G. M. S. pripažintas padaręs ANK 518 straipsnyje numatytą veiką, baudos neginčijo, ją sumokėjęs, naikintina nutarimo dalis dėl 2000 eurų padarytos turinės žalos. Šiuo metu dėl teisminio nagrinėjimo nelaikytina, kad G. M. S. buvo išteisintas, todėl bylinėjimosi išlaidos G. M. S. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi,

nutaria:

G. M. S. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 2-jo Veiklos skyrius vyriausiojo tyrėjo J. N. nutarimo Nr. 65-ANR_N-1253-2018 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 18090007214), dalį dėl 2000 eurų padarytos turtinės žalos I. G..

Išaiškinti I. G. jos teisę dėl turtinės žalos atlyginimo kreiptis civilinio proceso tvarka.

Skubiai sustabdyti veiksmus antstolės R. S. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0106/18/01146 dėl žalos išieškojimo, šioje nutarimo dalyje jo vykdymo nestabdo apeliacinis procesas (skundo padavimas).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.