Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Jurgita Grigonienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovams R. N. ir B. K. dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai atlyginti, trečiasis asmuo V. M., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti jam solidariai iš atsakovų 1203,75 Lt padarytai žalai atlyginti, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovo pareigūnas nustatė, kad V. M. priklausančiame žemės sklype, neturint išduoto leidimo, R. N. nukirto 4 klevus ir 1 liepą. R. N. paaiškinime nurodyta, kad saugotini želdiniai buvo nukirsti B. K. pavedimu, kuriam buvo išduotas leidimas kirsti pažeistus ir menkaverčius krūmus. Ieškovas pažymėjo, kad B. K. buvo sklypo savininkės V. M. įgaliotas asmuo atstovauti ją savivaldybėje, seniūnijoje, gauti leidimus, todėl jis įgijo pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai, jis turėjo kontroliuoti R. N. darbą, tačiau savo pareigos neatliko, V. M. priklausančiame žemės sklype neteisėtai buvo išpjauti žali medžiai, padaryta žala įvertinta 1203,75 Lt. Nukirtus saugotinus želdinius buvo pažeista Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. DI-87 patvirtinto „Saugotinų medžių, krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo“ 9 p. reikalavimai. Žala aplinkai skaičiuojama vadovaujantis Aplinkos apsaugos ministerijos 1995-12-14 įsakymu Nr. 198 patvirtinta „Nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika (nauja redakcija 1998-03-13 įsak. Nr. 45 su aktualiais pakeitimais).Ieškovas nurodė, kad atsakomybė už minėtą neteisėtą veiką numatyta ATPK 78 str. 1 d., pagal šį straipsnį R. N. buvo nubaustas administracine tvarka, nutarimo jis neskundė.

Trečiasis asmuo V. M. atsiliepimo į ieškinį taip pat nepateikė, jai procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad reikalavimas yra pagrįstas (Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Vertinant byloje esančių įrodymų visumą nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Atsakovas R. N. 2013-03-27 nutarimu administracine tvarka buvo nubaustas už teisės pažeidimo, numatyto ATPK 78 straipsnio 1 dalyje, padarymą, nustatytos aplinkybės, kad 2013-03-13 apie 10.30 val. žemės sklype (kadastrinis Nr. 5558/0013:916), esančiame (duomenys neskelbtini), R. N. neteisėtai, be Klaipėdos rajono savivaldybės išduoto leidimo nupjovė saugotinus medžius – 4 klevus ir 1 liepą (b.l. 4, 5). Iš R. N. 2013-03-19 paaiškinimo matyti, kad jis saugotinus medžius iškirto B. K. pavedimu (b.l. 6). Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypas, kuriame buvo iškirsti saugotini medžiai, priklauso trečiajam asmeniui V. M. (b.l. 12-13). Byloje pateiktas įgaliojimas patvirtina, kad 2013-11-16 V. M. išdavė notariškai patvirtintą įgaliojimą B. K., įgaliojant atstovauti ją savivaldybėse, seniūnijose, kitose įstaigose, pateikti ir gauti reikiamus dokumentus, leidimus, pažymas ir kt. (b.l. 10-11). Iš aplinkai padarytos žalos skaičiavimo nustatyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995-12-14 įsakymu Nr. 198 patvirtinta „Nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika“ (nauja redakcija 1998-03-13 įsak. Nr. 45 su aktualiais pakeitimais), paskaičiuota žala yra 1203,75 Lt (b.l. 7).

Lietuvos Respublikos įstatymai reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, įtvirtina asmenų pareigą tausoti, saugoti aplinką bei gamtos išteklius, o neteisėta veikla padarius žalos aplinkai, pareigą padarytąją žalą atlyginti (LR Aplinkos apsaugos įstatymas). Asmeniui, padariusiam žalą gamtai, CK ir CPK nustatyta tvarka turi būti taikoma civilinė atsakomybė. Deliktinės civilinės atsakomybės taikymui privalo egzistuoti visos keturios CK 6.246 – 6.249 str. numatytos sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala. Ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos padarytos aplinkai atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Kadangi kaltė yra preziumuojama, tai atsakovas siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl žalos atsiradimo. Šios kategorijos žalos atlyginimo specifika yra ta, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs vadinamosios griežtosios atsakomybės principą, kai atsakomybė atsiranda nesant kaltės (Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis), tačiau toks atsakomybės principas neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodyti žalos padarymo faktą ir jos dydį, nes žalos atsiradimo faktas nepreziumuojamas.

Neteisėtais veiksmais pripažįstama įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas), arba veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, atlikimas (neteisėtas veikimas) arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Šioje byloje iš pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos nustatyta, kad 2013-03-13 apie 10.30 val. žemės sklype (kadastrinis Nr. 5558/0013:916), esančiame (duomenys neskelbtini), R. N. neteisėtai, be Klaipėdos rajono savivaldybės išduoto leidimo nupjovė saugotinus medžius – 4 klevus ir 1 liepą, tokie veiksmai pripažinti atitinkantys ATPK 78 straipsnio 1 dalies pažeidimo sudėtį, už padarytą pažeidimą R. N. skirta 210,00 Lt bauda. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad neteisėti veiksmai nustatyti ir kvalifikuoti administracinėje byloje, darytina išvada, kad R. N. neteisėtai nupjovė trečiajam asmeniui priklausančiame žemės sklype augusius medžius, padaryta žala yra tiesiogiai susijusi su R. N. veiksmais, t.y. atsiradusi žala yra atsakovo veiksmų rezultatas. Padaryta žala paskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995-12-14 įsakymu Nr. 198 patvirtinta „Nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika“ (nauja redakcija 1998-03-13 įsak. Nr. 45 su aktualiais pakeitimais).

Atsižvelgiant į aplinkybes, kad saugomus medžius R. N. išpjovė B. K., kuris veikė kaip trečiojo asmens įgaliotas asmuo, pavedimu, yra pagrindas pripažinti, jog žala buvo padaryta kelių asmenų (atsakovų) veiksmais, todėl žalą atlyginti ieškovui atsakovai privalo solidariai (Lietuvos Respublikos CK 2.136 straipsnio 1, 3 dalys, 6.6 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas, ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant ieškinį, 72,00 Lt žyminis mokestis priteistinas iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Be to, iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteistina 23,94 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų R. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) (gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini)), ir B. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) (gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini)), 1203,75 Lt (vieną tūkstantį du šimtus tris Lt 75 ct) turtinės žalos atlyginimo, nuo šios sumos 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos- 2013-05-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, įmonės kodas 190742333, buveinė adresu Birutės g. 16, Klaipėda, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), DnB Nord bankas, banko kodas 40100.

Priteisti iš atsakovo R. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) (gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini)), 48,00 Lt (keturiasdešimt aštuonis Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Informuoti atsakovą, kad priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei jis turi sumokėti į surenkamąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo B. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) (gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini)), 48,00 Lt (keturiasdešimt aštuonis Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Informuoti atsakovą, kad priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei jis turi sumokėti į surenkamąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.