Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-09-22 · Civilinė byla Nr. 2S-1983-611/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-22
Bylos Nr.
2S-1983-611/2014
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02041-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andžej Maciejevski
Ieškovas
J. L.
Atsakovas
D. L.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1983-611/2014Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02041-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 110.1; 121.17 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugsėjo 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui D. L. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, turto padalinimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką tarp ieškovės ir atsakovo, sūnaus D. L. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su motina – ieškove, sūnaus išlaikymui priteisti iš atsakovo 750 Lt išmokas kas mėnesį, pavesti ieškovei uzufrukto teise tvarkyti pinigus, kuriuos atsakovas sumokės išlaikymui, nustatyti jos siūlomą atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarką, po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę – Lozovskienė ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Be to, Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 3 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo dienos nepilnamečio vaiko D. L. (L.) gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, t.y. vaiko mama J. L..

Atsakovas pateikė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę - iki bus išnagrinėta civilinė byla nustatyti laikinąją nepilnamečio sūnaus D. L. ir jo tėvo D. L. bendravimo tvarką:

su atsakovu nepilnametis sūnus bendrauja su nakvyne kas antrą penktadienio vakarą nuo 17 val. iki sekmadienio vakaro 19 val.;su atsakovu nepilnametis sūnus bendrauja be nakvynės kiekvieną trečiadienį nuo 16 val. iki 20 valandos;atsakovas praleidžia su sūnumi 2 savaites kasmetinių vasaros atostogų metu, pranešęs apie kasmetinių atostogų pradžią atsakovei ne mažiau kaip prieš 10 dienų;atsakovas bendrauja su sūnumi valstybinių švenčių antrąją dieną;atsakovas bendrauja su sūnumi, bet kuriuo kitu metu, susitaręs su ieškove dėl tokio bendravimo.

Nurodė, kad ieškovė sudaro kliūtis ir neleidžia bendrauti su vaiku. Vaiko teisių apsaugos tarnyba patvirtina, kad atsakovas gali maksimaliai bendrauti su sūnumi.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 18 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies; iki teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo dienos nustatė laikiną nepilnamečio vaiko D. L. (L.) bei atsakovo D. L. (D. L.) bendravimo tvarką:

atsakovas su nepilnamečiu sūnumi D. L. bendrauja kas antrą savaitgalį, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 17.00 val. ir grąžinant šeštadienį 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą;atsakovas D. L. su nepilnamečiu sūnumi D. L. bendrauja kiekvieną trečiadienį, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 16.00 val. ir grąžinant 20.00 val. į jo gyvenamąją vietą;atsakovas D. L. bendrauja su sūnumi D. L. antrąją Šv. Kalėdų bei Šv. Velykų dieną;atsakovas D. L. bendrauja su sūnumi D. L. bet kuriuo kitu metu, susitaręs su ieškove dėl tokio bendravimo. Kitoje dalyje prašymą atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad šiuo metu teisme iškelta civilinė byla, kurioje dar tik sprendžiami šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimai, byloje nėra duomenų apie atsakovo netinkamą elgesį sūnaus atžvilgiu, ar kad atsakovo bendravimas su sūnumi galėtų pakenkti vaiko interesams. Be to, teismas atsižvelgęs į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą bei joje nurodytą aplinkybę, kad atsakovo bendravimas su sūnumi nebuvo ilgam nutrūkęs, į atsakovo prašyme esančius duomenis, kad ieškovė sudaro kliūtis ir neleidžia bendrauti su vaiku bei vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, padarė išvadą, kad šioje byloje tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir laikinai, t.y. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, nustatyti laikinąją vaiko ir atsakovo bendravimo tvarką. Teismas pažymėjo, kad įvertinus tai, kad šalių vaikui šiuo metu yra tik 1 metai ir 8 mėnesiai, jis su mama praleido daugiau laiko ir yra prie jos prisirišęs, todėl ilgalaikis (dviejų parų) vaiko išsiskyrimas su motina jam gali sukelti neigiamų emocijų bei psichologinę įtampą, todėl atsakovo prašymą tenkintino iš dalies, t.y. nurodant, kad savaitgaliais atsakovo bendravimas su vaiku, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos, trunka iki šeštadienio 19 val., netenkinant prašymo, kad atsakovas D. L. praleidžia su sūnumi D. 2 savaites kasmetinių vasaros atostogų metu. Be to, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nenurodė konkrečių švenčių, kurių antrą dieną prašo praleisti su nepilnamečiu sūnumi, taip pat į tai, jog ieškinyje bei D. L. atsiliepime minimos šventės yra Šv.Kalėdos ir Šv.Velykos, todėl teismas atsakovo nurodytą bendravimo tvarką tikslino, nurodant paminėtas šventes.

Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė atskiruoju skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti, iki teismo sprendimo (nutarties) civilinėje byloje Nr.2-436-341/2014 įsiteisėjimo dienos nustatyti tokią laikiną nepilnamečio vaiko D. L. (L.) ir atsakovo bendravimo tvarką:

atsakovas su nepilnamečiu sūnumi D. L. bendrauja kas antrą penktadienį ir šeštadienį vaiko gyvenamojoje vietoje nuo 17.00 val. iki 20.00 val. Šio atsakovo bendravimo su sūnumi metu dalyvauja vaiko motina – ieškovė. atsakovas D. L. su nepilnamečiu sūnumi D. L. bendrauja kiekvieną trečiadienį vaiko gyvenamojoje vietoj nuo 09.00 val. iki 13.00 val. Šio atsakovo bendravimo su sūnumi metu dalyvauja vaiko motina – ieškovė. atsakovas D. L. bendrauja su sūnumi D. L. antrąją Šv. Kalėdų bei Šv. Velykų dieną vaiko gyvenamojoje vietoje. Atsakovo bendravimo su sūnumi metu dalyvauja vaiko motina – ieškovė. atsakovas D. L. bendrauja su sūnumi D. L. bet kuriuo kitu metu, susitaręs su ieškove dėl tokio bendravimo,

Šalies argumentai

bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

atsakovas prašymą dėl laikino bendravimo su vaiku nustatymo pateikė tik kerštaudamas ieškovei, be to, ne sykį panaudojo fizinę jėgą prieš ieškovę. Atsakovas reikiamo dėmesio sūnui niekada neskyrė, tinkamai nesirūpina sūnaus auklėjimu, sąmoningai siekia sukurti konfliktines situacijas, atsakovo bendravimas su vaiku nėra pastovas, be to, atsakovas neturi reikiamų žinių ir įgūdžių vaikui prižiūrėti.Ieškovė niekada netrukdė ir netrukdo atsakovui matytis ir bendrauti su vaiku, jis bet kada gali atvykti pas ieškovę ir pasimatyti su sūnumi.Atsakovas šiuo metu gyvena pas savo tėvus, tačiau sūnus jų beveik nepažįsta, taigi vaikas atsakovo dabartinėje gyvenamojoje vietoje jausis nepatogiai, jaus nuolatinę emocinę ir psichologinę įtampą. Dabartinėje atsakovo gyvenamojoje vietoje vaikui nėra skirta atskira lovytė ar lova, dėl to teismo leidimas vaikui nakvoti pas atsakovą iš esmės pažeidžia vaiko prioritetinius interesus, prieštarauja Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d.Atsakovas dirba AB „Lesto“ naktinėse pamainose, taip pat ir savaitgaliais, todėl pačiam atsakovui nėra galimybės savaitgaliais leisti laiko su sūnumi. Be to, 16.00 val. darbo dienomis vaikas vis dar miega, todėl ieškovė, kaip motina, negali vaiko suruošti ir perduoti vaiko trečiadienį 16.00 val. Tokia tvarka prieštarauja vaiko interesams.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiomis aplinkybėmis:

tėvų teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnavertiškai vystytųsi. Nepilnoje šeimoje nėra adekvataus vyriško ir moteriško elgesio modelio, taigi tėvui neįmanoma dalyvauti vaiko auklėjime su vaiku nebendraujant. Ieškovė nesiekė susitaikyti, yra moteris, turinti mažametį vaiką, tačiau buvo uždaryta į areštinę, o tai rodo jos pykčio proveržius.Atsakovo gyvenamojoje vietoje lova vaikui yra, tą patvirtinta ir Vaikų teisių apsaugos skyriaus raštas. Be to, vaikas su tėvu gyveno nuo gimimo, todėl nepagrįsti teiginiai, neva vaikui reikia priprasti prie tėvo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teismas pasisako tik dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų.

Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl šalių santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos ir išlaikymo priteisimo. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartimi laikina gyvenamoji šalių nepilnamečio sūnaus Danieliaus gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, o ginčijama nutartimi nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka. Ieškovė atskiruoju skundu iš esmės nesutinka su ta nutarties dalimi, kuria nustatyta, kad atsakovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos, ir siekia, kad atsakovas bendrautų su vaiku tik jo gyvenamojoje vietoje pas ieškovę, jai dalyvaujant, be to, siekia, kad trečiadieniais vaikas su tėvu bendrautų ryte. Ieškovės teigimu, atsakovas neturi reikiamų žinių vaikui auklėti, jo gyvenamoji vieta nėra tinkama vaikui nakvoti, atsakovas su vaiku bendravo epizodiškai, todėl vaikas jausis nejaukiai, be to, jis neturi galimybės su vaiku leisti savaitgalių.

Pažymėtina, kad asmuo, prašantis taikyti ar pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti būtinybę taikyti/keisti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde išdėstyti atsakovės teiginiai yra nepagrįsti, o ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad skundžiama nutartimi nustatyta laikina atsakovo ir šalių sūnaus Danieliaus bendravimo tvarka kaip nors pažeidžia vaiko teises bei interesus, todėl sprendžia, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį.

Pažymėtina, kad tiek CPK 144 str., tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Be to, pagal CK 3.170 str. tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str.). Nors tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes jį auklėti, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (CK 3.170 str.). Taigi, laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaiko bei jo tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.

Atsakovas siekia bendrauti su nepilnamečiu vaiku, prisidėti prie jo auklėjimo ir priežiūros. Byloje nėra duomenų apie atsakovo netinkamą elgesį sūnaus atžvilgiu ar kad jo bendravimas su sūnumi gali pakenkti vaiko interesams, o ieškovė atskiruoju skundu šių aplinkybių nepaneigė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, priešingai nei nurodo apeliantė, atsakovo bendravimas su sūnumi nebuvo ilgam nutrūkęs, atsakovas nuo pat vaiko gimimo gyveno kartu su ieškove ir sūnumi ir tik neilgai gyvena atskirai (b.l. 154), todėl nustatytas laikinas bendravimas neturėtų sukelti neigiamų padarinių nepilnamečiam šalių vaikui. Be to, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius 2014-06-16 išvadoje konstatavo, kad duomenų, jog maksimalus tėvo ir vaiko bendravimas pažeidžia vaiko interesus nėra, tokių duomenų, dėl kurių negalėtų būti ginčijama nutartimi nurodyta atsakovo bendravimo tvarka byloje taip pat nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės siekiama nustatyti bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas bendrautų su vaiku jo ir ieškovės gyvenamoje vietoje, dalyvaujant ieškovei, įvertinus, kad bylos šalys tarpusavyje nesutaria, naudoja fizinį smurtą vienas kito atžvilgiu, galėtų sukelti dar didesnius konfliktus tarp šalių, o kartu ir papildomus neigiamus išgyvenimus nepilnamečiam šalių vaikui, iš esmės apsunkintų atsakovo teisę visapusiškai bendrauti su vaiku. Tokia tvarka sudarytų sąlygas pažeisti nepilnamečio šalių sūnaus D. teises ir neturtinius interesus, o taip pat ir atsakovo, kaip tėvo, teisę rūpintis ir auklėti savo vaiką. Pažymėtina ir tai, kad būtent atsakovas prašė nustatyti bendravimo tvarką su vaiku savaitgaliais, todėl jis, o ne ieškovė, geriausiai žino savo galimybes tokiu metu leisti laiką su vaiku. Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad ji neva negali vaiko suruošti trečiadieniais 16.00 val. laikytinos tik deklaratyviais teiginiais, o byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovo gyvenamoji vieta nėra tinkama vaikui prižiūrėti ar jam nakvoti.

Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, todėl atskirajame skunde bei atsiliepime į jį išdėstyti motyvai, susiję sutuoktinių tarpusavio smurtu, jų pareigomis vienas kitam, šiuo atveju nėra reikšmingi, todėl nėra vertinami.

Įvertinus nurodytas aplinkybes bei motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines bei materialinės teisės normas, įvertino byloje svarbias aplinkybes, būtinas apsaugoti šalių nepilnamečio sūnaus teises ir interesus bei priėmė pagrįstą ir teisingą nutartį. Dėl nurodytų motyvų ieškovo atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str., teismas

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Andžej Maciejevski