- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-07
- Bylos Nr.
- e2YT-3679-512/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mickevičius
- Pareiškėjas
- S. T.
- Suinteresuotas asmuo
- E. T., V. T., VĮ „Turto bankas“
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. T. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys E. T., V. T., VĮ „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, S. T., a. k. (duomenys neskelbtini), faktiškai priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios žmonos V. T., a. k. (duomenys neskelbtini), palikimą.
Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė V. T., a. k. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo santuoka su V. T. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Suinteresuoti asmenys E. T. ir V. T. yra jų sūnūs. Paveldimą turtą sudaro butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), garažas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), dvi transporto priemonės. Šias aplinkybes patvirtina pridedami išrašai iš nekilnojamojo turto registro, išrašai iš transporto priemonių registro, nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartys, techninės apskaitos bylos, priedai Nr. 10 – 13. Pareiškėjas nurodo, kad nurodytas turtas buvo įgytas santuokos metu ir priklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Po sutuoktinės mirties pareiškėjas iš karto atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir kaip įstatyminis įpėdinis faktiškai priėmė mirusios sutuoktinės V. T. palikimą, kadangi po sutuoktinės mirties, liko gyventi bute, mokėjo už buto išlaikymą komunalinius mokesčius, tvarkė ir valdė garažą bei automobilius.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis), tad ir šiuo atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjo prašymas būtų atmestas. Valstybės įmonė Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos V. T. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. T. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad S. T. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Kiti suinteresuoti asmenys nurodė, kad su pareiškimu sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė V. T., a. k. (duomenys neskelbtini). Suinteresuoti asmenys E. T. ir V. T. yra mirusiosios sūnūs. Pareiškėjo santuoka su V. T. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Paveldimą turtą sudaro butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), garažas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), dvi transporto priemonės. Iš byloje esančio pranešimo matyti, kad įpėdiniai dėl turto paveldėjimo į notaro biurą nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta.
Tiek galiojusiame SŠK, tiek ir galiojančiame Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus, įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas/įregistruotas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. CK 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu.
Pareiškėjas yra mirusios V. T. sutuoktinis. Remiantis CK 5.13 straipsniu palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.
Byloje duomenų, jog buvo sudarytas testamentas ar kad būtų užvesta paveldėjimo byla nėra. 1964 m. CK 587straipsnis numatė, kad laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą; nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šiuo metu galiojančiame CK numatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti (CK 5.50 straipsnio 5 dalis).
Pareiškėjas per įstatyme įtvirtintą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Tačiau pradėjo sąžiningai, teisėtai ir atvirai valdyti po žmonos mirties jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą - butą, garažą, automobilius. Tai, jog pareiškėjas pradėjo faktiškai valdyti turtą, juo rūpinasi ir jį išlaiko patvirtina ne tik pareiškime išdėstytos aplinkybės, bet ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (mokėjimo nurodymai, DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma ir kt.) (CPK 178 straipsnis).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei į tai, jog CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, teismas daro išvadą, jog pareiškėjas priėmė po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti.
CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Teismas konstatuoja, kad kitokia tvarka pareiškėjai nėra galimybės gauti palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų, duomenys, apie tai, ar asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnis), todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytinas konkretus paveldėtinas turtas, o paveldėto turto apimtį nustato notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą. Jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 straipsnio 1 dalis).
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo pareiškimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 442, 443, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. T., a. k. (duomenys neskelbtini), po (duomenys neskelbtini) žmonos V. T., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjui siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.