- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-31
- Bylos Nr.
- II-322-1058/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01947-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. 10ANN-105712860-17 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. B. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 10ANN-105712860-17 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 300 EUR bauda bei specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių. P. B. nubaustas už tai, kad 2017 m. balandžio 1 d. apie 1.53 val. būdamas neblaivus (nustatytas 0,59 promilės girtumas) vairavo automobilį „Škoda octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Nesutikdamas su aukščiau nurodytu nutarimu, P. B. pateikė teismui skundą, prašydamas jį panaikinti ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, priimti naują sprendimą. Nurodo, kad tyrimo metu nebuvo neginčijamai nustatyta, kad jis automobilį vairavo būdamas neblaivus. Teigia, kad 2017 m. balandžio 1 d. apie 1.57 val. įvykio vietoje patikrinus jo blaivumą alkotesteriu ALCOTEST 7510, NR. ARJK-0145, buvo nustatytas 0,59 promilės girtumas, tačiau Vilniaus priklausomybės ligų centre padarius kraujo tyrimą nustatyta, kad jis yra blaivus. Atkreipė dėmesį, jog išvadoje pažymėta, kad nesijaučia ir alkoholio kvapo, nežiūrint į tai, praėjus beveik mėnesiui laiko (2017 m. balandžio 28 d.), pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuo jo jautėsi lengvas alkoholio kvapas. Kritikuodamas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą P. B. teigia, jog įvykio vietoje tikrinant jo girtumo laipsnį, organizme vyko ne alkoholio eliminacijos, o absorbcijos procesas, kuomet alkoholio koncentracija bėgant laikui kraujyje dar kyla. Remiasi nepriklausomo teismo medicinos eksperto išvada, kad labiausiai tikėtina jog eismo įvykio metu jis buvo blaivus. Atkreipia dėmesį, jog anksčiau nebuvo baustas už tokio tipo ar už šiurkščius Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimus, yra neteistas, prižiūri neįgalią seserį, kurią reikia nuvežti į gydymo ir mokymosi įstaigas. Be to, pagal savo darbo pobūdį, jam nuolat reikia įmonės lengvuoju automobiliu vykti į susitikimus su partneriais tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse. Tiek darbovietėje, tiek ir visuomenėje yra vertinamas teigiamai, be to, ėmėsi kiek įmanoma daugiau priemonių nustatyti teisybę byloje, nors ir nesutinka su jam nustatytu nežymiai leistiną ribą viršijančiu alkoholio kiekiu kraujyje, mano, kad jo atžvilgiu yra galimybė taikyti ANK 34 straipsnyje numatytas išimtis skiriant švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius nurodė, kad P. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas teisėtai ir teisingai, todėl prašė jo skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Pažymėjo, kad P. B. padarė vieną pavojingiausių ir labai šiurkštų administracinį nusižengimą, tuo tarpu jo skunde nurodytos aplinkybės nepriskirtinos prie išskirtinių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje P. B. palaikė skunde nurodytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad eismo įvykio metu jautėsi blaivas, alkoholį vartojo max. 15 min. iki įvykio. Buvo išgėręs 2 bokalus alaus, apie 700 ml. Jo nuomone, kraujo tyrimas yra svaresnis įrodymas nei alkotesterio tyrimas, kuris buvo atliktas atmestinai. Jam nebuvo užduoti klausimai „kada gėrėte?“, „ar galite pūsti?“ tai buvo įrašyta tarnybiniame pranešime tik po mėnesio. Iš karto po įvykio policijos tarnybiniame pranešime nebuvo parašyta, kad nuo jo sklido alkoholio kvapas, kad elgėsi neadekvačiai, jam nebuvo duota pasirašyti jokio dokumento, kuriame jis būtų nurodęs kada gėrė. Medicinos įstaigos įrašuose, įvertinus jo būklę, buvo fiksuota, kad jis yra blaivas. Tačiau ir medicinos įstaigoje jo neklausė, kada gėrė. Nurodė, kad laikas po įvykio jam yra miglotas, sunku ką prisiminti, kadangi jis eismo įvykio metu patyrė stiprų smūgį, jam buvo šokas, sumušta galva, jo automobilis buvo nepataisomai sugadintas. Teigė, kad elektroniniame laiške A. Š. nurodė, jog per 2 val. nuo paskutinio gėrimo alkoholio koncentracija kraujyje turėjo pasiekti maksimumą, t. y., ji kilo. Laiške jis neturėjo omenyje, kad gėrė prieš 2 val. To nesakė ir policijos pareigūnui M. J.. Mano, kad tikrinant alkotesteriu buvo pažeista tikrinimo tvarka, jam nebuvo sudaryta galimybė pūsti antrą kartą, neperspėta, kad rūkymas prieš pat pūtimą gali iškreipti tyrimo rezultatus.
Teismo posėdyje nutarimą priėmusios institucijos atstovas nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas privalo individualizuoti asmeniui skiriamą bausmę taip, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai, o paskirta bausmė nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, t. y. nebūtų jam per griežta.
Šiuo atveju, apeliantas skundžiamu nutarimu yra nubaustas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo, t. y. už tai, kad vairavo neblaivus. Jo girtumas buvo nustatytas iš karto po įvykio – 2017 m. balandžio 1 d. apie 1.57 val. atlikus tyrimą alkotesterio ALCOTEST 7510 Nr. ARJK0145 pagalba (nustatytas 0,59 promilių girtumas) (b. l. 47). Šį tyrimą 2017 m. balandžio 1 d. 3 val. pakartojus Vilniaus priklausomybės ligų centre, kur Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 534 (toliau – ir Aktas) buvo užfiksuota, kad 3.15 val. alkotesteriu ALCOSENSOR Nr. 059836 patikrinus alkoholio kiekį iškvepiamame ore, buvo nustatytos 0,39 promilės (b. l. 50), ištyrus 03.05 val. paimtą apelianto kraują Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2017 m. balandžio 5 d. Specialisto išvadoje Nr. T-A 3121/2017(01) konstatuota, kad P. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,40 promilės etilo alkoholio (b. l. 49). Akte taip pat užfiksuota, kad tyrimą atlikusiai gydytojai S. Š. P. B. nurodė, jog paskutinį kartą alkoholį vartojo 2017 m. kovo 31 d. apie 23 val. – išgėrė 700 ml. 5 proc. stiprumo alaus. Šiame akte taip pat užfiksuota, kad asmuo buvo sąmoningas, pilnai orientuotas, atmintis gera, dėmesys koncentruotas, alkoholio kvapo nesijaučia. Išvada – blaivus.
Akte nurodytų duomenų tikrumą patvirtino teismo posėdyje liudytoja apklausta gydytoja S. Š.. Ji nurodė, kad į Vilniaus priklausomybės ligų centrą pacientai atvyksta arba vieni, arba kartu su pareigūnais, kaip buvo šiuo konkrečiu atveju, ji neprisiminė, tačiau pažymėjo, kad į apžiūros metu užduodamus klausimus atsako išimtinai patys pacientai, jiems yra užduodami klausimai apie suvartotą alkoholio kiekį ir jo rūšį, kada gėrė. Bendravimas vyksta tarp paciento ir gydytojo, atsakymus pateikia tik pacientas. Jos praktikoje nėra buvę, kad pareigūnai atsakinėtų į pacientui užduotus klausimus. Į aktą įrašomi duomenys, gauti iš paciento žodžių, taip buvo ir surašant Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą Nr. 534.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 3 kuopos vyr. patrulis M. J. 2017 m. balandžio 1 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2017 m. balandžio 1 d. apie 1.50 val. eismo įvykio Olandų g. metu automobilio „Škoda“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui P. B. buvo nustatytas 0,59 promilių girtumas (b. l. 11). 2017 m. balandžio 28 d. paaiškinime M. J. papildė 2017 m. balandžio 1 d. tarnybinį pranešimą ir nurodė, kad eismo įvykio vietoje bendraujant su P. B. nuo jo jautėsi lengvas alkoholio kvapas. Prieš tikrinant alkotesteriu buvo paklausta ar vartojo ir kada vartojo alkoholinius gėrimus. Atsakė, kad prieš 2 valandas išgėrė 2 bokalus alaus (b. l. 15).
Liudytoju apklaustas M. J. teismo posėdyje parodė, kad P. B. įvykio vietoje girtumas buvo nustatomas alkotesteriu. Jam nebuvo kilę įtarimų, kad pažeidėjas vartojo alkoholį, tačiau, kadangi buvo sukeltas autoįvykis, jo buvo paklausta, ar vartojo. Sakė, kad gėrė alaus ar vyno tą patį vakarą. Nurodė, kad vienas jo tarnybinis yra parašytas balandžio 1 d., o kitas balandžio 28 d. Taip įvyko, nes įvykio vietoje buvo chaosas, buvo atvykusi greitoji, žurnalistai, todėl pirmajame tarnybiniame pranešime tiesiog pamiršo paminėti, kad vairuotojas vartojo alkoholį, tai nurodė antrajame. Tą paaiškinimą davė, kai tyrėja to pasiteiravo. Savo tarnybiniuose pranešimuose jie (patruliai) privalo parašyti, ar buvo alkoholio kvapas, ar asmuo buvo gėręs. Ką prisiminė, tą papildė. Patvirtino balandžio 28 d. tarnybiniame pranešime nurodytą informaciją. Teigė, kad pažeidėjas pieš pūsdamas į alkotesterį nerūkė, bet labai daug gėrė mineralinio vandens, kurį atvežė draugai.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 2-o būrio vyriausiasis patrulis J. M. (J. M.) nurodė, kad 2017 m. balandžio 1 d. apie 2.20 val. buvo atvykęs į eismo įvykio vietą ir sužinojo, kad vienam iš eismo įvykio dalyvių –„Škoda“ automobilio vairuotojui buvo nustatytas 0,59 promilių girtumas (b. l. 12).
Liudytoju apklaustas J. M. teismo posėdyje parodė, kad kiek pamena įvykio metu P. B. elgėsi ramiai. Pagal bendrą tvarką jam buvo duota pūsti į alkotesterį. Neprisiminė, ar nuo jo jautėsi alkoholio kvapas. Teigė, kad visada prieš tikrinant alkotesteriu yra klausiama, ar asmuo vartojo alkoholį ir kiek, nes reikia paminėti tai tarnybiniame pranešime. Taip pat yra registracijos žurnalas, kuriame nurodomas alkotesterio kvito numeris, laikas, promilės, kurias žmogus pripūtė, bei žmogaus duomenys. Asmuo pasirašo, jei sugeba tai padaryti. Būna, kad atsisako pasirašyti. Po įvykio valandos bėgyje asmuo nuvežamas į ligoninę paimti kraujo. Paprastai visi (ir gydytojas, ir patrulis) būna vienoje patalpoje, kadangi ten didelis kabinetas. Gydytojas klausia atvežto asmens apie alkoholio vartojimą ir kitus faktus bei pildo dokumentaciją. Gydytojas pareigūnų tik paklausia iš kur tas žmogus atvyko, į kitus klausimus atsako pats asmuo. Nurodė, kad P. B. visą laiką buvo su pareigūnais. Negalėjo prisiminti ar jis rūkė prieš pūsdamas į alkotesterį, tačiau pažymėjo, kad nauji alkotesteriai į tą nereaguoja.
Liudytojas P. J. teismo posėdyje parodė, kad yra P. B. draugas. Tą vakarą buvo pas jį. Atvažiavo apie 24 val., o išvažiavo apie 1.30 -1.40 val. Abu vartojo alkoholį, turėjo 0,5 l talpos 3 skardines alaus. Gėrė kartu, neskaičiavo, kas daugiau išgėrė. Alus buvo tarp 4-6 proc. stiprumo, trečios skardinės nepabaigė. Mano, kad išgėrė panašiai. Kai išgėrė, parūkė po cigaretę ir išsiskirstė. Po 10 min paskambino P. B. ir pasakė, kad įvyko avarija. Kai jis atvyko į įvykio vietą, Paulius jau buvo pasodintas į policijos mašiną. Nematė, ar jis jau buvo patikrintas alkotesteriu.
Siekiant nustatyti alkoholio koncentraciją kraujyje tyrimo metu buvo pateiktos dvi specialistų išvados. Privataus specialisto P. P. 2017 m. gegužės 23 d. atlikto tyrimo metu buvo padaryta labiausiai tikėtina išvada, jog autoįvykio metu P. B. buvo blaivus. Specialisto nuomone, tyrimas alkotesteriu buvo per ankstyvas laiko atžvilgiu, t. y. buvo praėjęs per trumpas laiko tarpas tarp alkoholio vartojimo ir testavimo, todėl burnoje esantys alkoholio likučiai galėjo iškreipti parodymus. Be to, iš karto po eismo įvykio nebuvo fiksuoti kiti požymiai, kuriais galima įtarti asmenį esant neblaivų. Nurodyta, kad alkotesterio parodymai taip pat ženkliai pakinta jei išpūtimo metu patenka oro iš skrandžio. Remiamasi Kauno apskrities priklausomybės ligų centro gydytojos V. P. pranešimu, kad tik tuo atveju, kai alkotesteris rodo ne mažiau kaip 0,65 promilės, kraujyje yra didesnė kaip 0,4 l promilės alkoholio koncentracija (b. l. 36-42).
Teismo posėdyje ekspertas P. P. patvirtino, kad tyrimas buvo atliktas P. B. prašymu, tyrimą atliko iš jam pateiktų duomenų. Atkreipė dėmesį, jog 0,4 promilės gali būti tik išgėrus arba blaivėjant. Blaivėjimo stadija pradedama skaičiuoti po 2 val. nuo gėrimo. Priklausomai nuo tada, kada buvo vartotas alkoholis, galima vertinti maksimalią ribą, kiek asmuo galėjo pasiekti. Pagal tai, ką P. B. jam papasakojo, galėjo būti, kad jis buvo išgėręs prieš pat tikrinimą alkotesteriu eismo įvykio metu. Galima situacija, kad tokiu atveju į alkotesterį pripučiama daug, nors kraujyje alkoholio nėra. Taip yra dėl burnoje esančių alkoholio garų. Tikroji koncentracija yra kraujyje. Alkoholio mažėjimas kraujyje yra 0,15 promilės per valandą. Ką tik vartojęs alkoholio asmuo gali pripūsti daug, vėlesni alkotesterio parodymai yra panašūs į kraujo. Hipotetiškai, jei alkoholis vartotas 23 val., o 1.53 val. pripūsta 0,59 promilės, praėjus 3 val. remiantis vienu rodmeniu negalima pasakyti, ar tai mažėjanti ar didėjanti koncentracija. Ypač, jei tai buvo alkotesterio parodymai. Visada tiriamas kraujas ir šlapimas. Jei alkoholio koncentracija kraujyje didesnė, tai girtėjimo stadija, jei šlapime didesnė – tai blaivėjimo stadija. Šiuo atveju mes neturime tų duomenų. Turi būti praėję 2 val. po alkoholio vartojimo, tada daromi visi paskaičiavimai. Pagal P. B. fizinius duomenis didžiausia alkoholio koncentracija kraujyje išgėrus 1 litrą – būtų 0,48 promilės, o išgėrus 0,5 litro – 0,24 promilės.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertas J. M. P. 2017 m. birželio 15 d. specialisto išvadoje Nr. G 1650/2017(01) konstatavo, kad P. B. organizme (kraujyje) 2017 m. balandžio 1 d. 1.57 val., kai policijos pareigūnai atliko neblaivumo tikrinimą alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARJK0145, etilo alkoholio koncentracija galėjo būti tarp 0,51 promilių iki 1,68 promilių. Ekspertas ėmė domėn, kad paprastai per 1 valandą etilo alkoholio koncentracija žmogaus kraujyje gali sumažėti nuo 0,1 iki 0,25 promilės, todėl įvertinęs tai, kad pakartotinai tiriant alkotesteriu iškvepiamame ore 3.15 val. ir 3.05 val. paimtame kraujo mėginyje alkoholio koncentracija buvo mažesnė, nei prieš 68 min. buvo nustatę alkotesteriu policijos pareigūnai, kad, kaip nurodė pats P. B., alkoholinius gėrimus jis buvo gėręs prieš 2 val., priėjo išvadą, kad neblaivumas buvo pasiekęs alkoholio eliminacijos fazę, tai yra etilo alkoholio koncentracija kraujyje mažėjo. Atsižvelgiant į tai, įvertinęs alkoholio koncentracijos kraujyje mažėjimo apytiksles reikšmes, teigė, kad neblaivumo patikrinimo alkotesteriu metu 2017 m. balandžio 1 d. 1.57 val. alkoholio koncentracija P. B. kraujyje galėjo būti 0,11 - 0,28 promilių didesnė nei buvo nustatyta 3.15 val. paimtame kraujyje (0,40%o +(0,11 - 0,28) = 0,51 - 0,68%o) (b. l. 54-55).
Teismo posėdyje ekspertas M. P. nurodė, kad išvadą padarė įvertinęs jam pateiktus duomenis: kad 1.57 val. asmuo pripūtė 0,59 promilės, narkologiniame centre pūtė 3.15 val. ir pripūtė – 0,39 promilės, 3.05 val. kraujyje nustatyta 0,40 promilės; Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto įrašą, kad alkoholį gėrė 23 val. Teigė, kad objektyviausias yra kraujyje nustatytas kiekis. Per valandą alkoholis gali eliminuotis 0,1–0,25 promilės. Alkoholis rezorbuojasi per 2 val., bet gali ir greičiau, net per pusę valandos, jei skrandyje nėra maisto. Šiuo atveju buvo tiriama tai, kas objektyvu – alkoholio kiekis kraujyje. Prie nustatyto alkoholio kiekio kraujyje pridėjus eliminacijos paklaidas buvo gautas maksimalus ir minimalus koncentracijos dydis. Pažymėjo, kad P. B. negali pasakyti nei kokios koncentracijos alų gėrė, nei koks buvo tikslus alaus kiekis, tačiau net ir skaičiuojant, kad jis išgėrė 700 ml, 5 proc. stiprumo alaus, kraujyje nebūtų daugiau kaip 0,34 promilės, t. y. mažiau nei nustatyta. Išgėrus alkoholį ir daugiau nieko nevalgius, jis gali rezorbuotis per valandą, tačiau net ir alkoholio rezorbcijos atveju, to kiekio neužtenka, kad būtų tiek promilių, kiek buvo nustatyta kraujyje.
Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte neturi pagrindo ir sutinka su skundžiamame nutarime nurodyta kvalifikacija. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį atsako asmenys, vairavę transporto priemones būdami neblaivūs (kai jiems nustatytas daugiau nei 0,4 promilės, bet ne daugiau nei 1,5 promilės etilo alkoholio). Nors apeliacinį skundą padavęs asmuo teigia, kad byloje nėra neginčijamai jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, t. y. patvirtinančių, kad eismo įvykio metu jo kraujyje buvo daugiau nei 0,4 promilės etilo alkoholio, tačiau tokie argumentai yra paneigti byloje surinkta medžiaga. Pirmiausia – 2017 m. balandžio 1 d. 01.57 val. alkotesteriu Draeger Alcotest 7510 jam buvo nustatytas 0,59 promilių etilo alkoholio kiekis iškvepiamame ore (b. l. 47). Po 68 minučių (2017 m. balandžio 1 d. 3.05 val.) paimtame kraujo mėginyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija – 0,40 promilės etilo alkoholio, o 3.15 val. iškvepiamame ore alkotesteriu nustatytas 0,39 promilių etilo alkoholio koncentracija. Toks etilo alkoholio koncentracijos kiekio kitimas laiko atžvilgiu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017 m. birželio 6 d. specialisto išvadoje Nr. G. 1650/2017(01) buvo įvertintas kaip alkoholio eliminacijos fazė. Privataus eksperto P. P. specialisto išvadoje Nr. 0095/17 nurodyta, jog etilo alkoholio kiekis žmogaus organizme gali kisti priklausomai nuo to, kuomet paskutinį kartą buvo vartotas alkoholis. Praėjus mažiau nei 15 min. nuo alkoholio vartojimo, alkotesteriu gauti rezultatai gali būti iškreipti. Dėl alkoholio absorbcijos, maksimalią koncentraciją žmogaus organizme jis pasiekia vėliau, todėl būtent vairavimo metu dėl neseniai suvartoto alkoholio P. B. organizme alkoholio koncentracija galėjo būti mažesnė nei nustatyta po daugiau nei valandos jo kraujyje. Tokią galimybę patvirtino abu teismo posėdyje apklausti specialistai. Vadinasi, nagrinėjamoje byloje yra aktualu nustatyti, kuomet P. B. vartojo alkoholinius gėrimus prieš tikrinant jo blaivumą alkotesteriu įvykio vietoje. Pažymėtina, kad iš karto po eismo įvykio P. B. duotame paaiškinime (b. l. 30) nebuvo užsiminta apie tai, kada jis vartojo alkoholį. Teismo posėdyje apeliantas tvirtino, kad iki tikrinimo alkotesteriu nuo alkoholio vartojimo nebuvo praėję daugiau nei 15 min. Tai patvirtino ir liudytojas P. J.. Privataus eksperto P. P. pateiktoje specialisto išvadoje Nr. 0095/17, parengtoje P. B. užsakymu, taip pat esminė reikšmė buvo teikiama 2017 m. balandžio 24 d. apelianto paaiškinimuose nurodytai aplinkybei, kad įvykio dieną jis gėrė alų ir išgėręs iš karto sėdo prie automobilio vairo (b. l. 37), t. y., iki tikrinimo alkotesteriu nebuvo praėję daugiau nei 15 min. Nežiūrint į tai, nurodytą aplinkybę paneigia pareigūno M. J. 2017 m. balandžio 28 d. paaiškinimas, Vilniaus priklausomybės ligų centro Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 534, kuriame iš P. B. žodžių užfiksuota, kad jis paskutinį kartą gėrė 2017 m. kovo 31 d. apie 23 val. (b. l. 50). Teismo posėdyje gydytoja S. Š. paliudijo, kad tokie įrašai visuomet daromi pagal paciento nurodytą informaciją. Gydytoja patvirtino, kad nėra pažįstama su P. B. ir jokie santykiai jų nesieja, todėl teismas neturi pagrindo manyti, jog S. Š. siekė apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, o tuo pačiu ir Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 534 užfiksuotos informacijos objektyvumu. Nustatyta, kad alkotesterio rodmenys eismo įvykio metu užfiksuoti 01.53 val. (b. l. 8), todėl darytina išvada, kad nuo P. B. alkoholio pavartojimo laiko (23 val.) iki jo tikrinimo alkotesteriu praėjo daugiau nei 15 min. laiko tarpas. Esant nurodytai aplinkybei, teismas nesivadovauja P. P. specialisto išvados rezultatais, kadangi jie neatitinka byloje nustatyto P. B. alkoholio vartojimo laiko. Teismas vertina kaip nepatikimus liudytojo P. J. parodymus, kad jie su P. B. vartojo alkoholį iki pat išsiskyrimo momento, po kurio praėjus 10 min. P. B. pateko į eismo įvykį ir buvo patikrintas alkotesteriu. P. J. yra P. B. draugas ir gali būti suinteresuotas jam padėti išvengti administracinės atsakomybės. Juo labiau, kad vien tai, jog P. B. paskambimo P. J. praėjus 10 min. nuo išsiskyrimo, dar nereiškia, kad tuo metu jis jau buvo patikrintas alkotesteriu. Be to, kaip nurodė liudytojas P. J., po alkoholio vartojimo, prieš išsiskirdami, jie dar buvo išėję parūkyti, kas taip pat truko kažkiek laiko. Taigi, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, teismas vadovaujasi Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1650/2017(01), kurioje atskaitos tašku laikoma objektyvi gydymo įstaigoje nustatyta alkoholio koncentracija kraujyje bei nuo eismo įvykio praėjęs laiko tarpas ir kurios rezultatai iš esmės atitinka įvykio metu alkotesteriu nustatytus rezultatus. Dėl tos pačios priežasties esminės reikšmės neturi ir P. B. argumentai dėl netinkamos alkotesterio patikros tvarkos ar pareigūno M. J. 2017 m. balandžio 28 d. paaiškinime nurodytos informacijos teisingumo. Pažymėtina, kad asmens blaivumas yra nustatomas ne pagal nuo asmens sklindantį kvapą ar jo koordinaciją, klausimų apie vartotą alkoholį uždavimą ar neuždavimą. Šie požymiai tik leidžia įtarti asmenį esant neblaivų. Tuo tarpu objektyviais blaivumo nustatymo būdais laikytini kraujo, šlapimo ar iškvepiamo oro tyrimai. Pareigūnas M. J. teismo posėdyje paaiškino aplinkybes, kuriomis buvo surašytas 2017 m. balandžio 28 d. paaiškinimas. Abu teismo posėdyje apklausti pareigūnai patvirtino, kad eismo įvykio dalyviams visuomet yra užduodamas klausimas apie alkoholio vartojimą, taip buvo ir šiuo atveju, tiesiog, dėl sumaišties M. J. pamiršo tai įrašyti savo 2017 m. balandžio 1 d. tarnybiniame pranešime. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais liudytojo parodymais.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad praėjus 68 min. nuo eismo įvykio P. B. kraujyje buvo rasta 0,40 promilių etilo alkoholio. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1650/2017(01), įvertinus alkoholio eliminacijos paklaidas, nustatytas minimalus ir maksimalus etilo alkoholio koncentracijos P. B. organizme kiekis vairavimo metu (tarp 0,51 ir 0,68 promilių). Specialisto J. M. P. gautus duomenis vertindamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, teismas laiko, kad 2017 m. balandžio 1 d. 1.57 val. eismo įvykio metu P. B. kraujyje buvo 0,51 promilės etilo alkoholio, t. y. jis transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kas atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.
Už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs sankciją – nuo 300 EUR iki 450 EUR, taip pat to paties straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad už šio administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 m. iki 1 m. 6 mėn. Skundžiamu nutarimu P. B. buvo paskirta 300 EUR bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėn. Nuobauda apeliantui paskirta įvertinus administracinio nusižengimo sunkumą ir pobūdį, tai, kad nėra administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikant tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai galisi arba padėjo jį išaiškinti (b. l. 9). Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas nesutinka su lengvinančios aplinkybės konstatavimu, kadangi iš P. B. 2017 m. balandžio 25 d. prašymo dėl papildomų dokumentų prijungimo prie administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr. 17066725742 ir bylos nutraukimo matyti, kad apeliantas nesutiko su jam surašytu administracinio nusižengimo protokolu ir prašė administracinio nusižengimo bylą nutraukti (b. l. 31). Atsižvelgiant į tai, skundžiamame nutarime lengvinanti aplinkybė nustatyta nepagrįstai. Pažymėtina, kad savo kaltę P. B. neigė ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Dėl tos pačios priežasties teismas taip pat neturi pagrindo konstatuoti, kad P. B. padėjo išaiškinti administracinį nusižengimą. Kita vertus, tai, kad P. B. yra ne kartą baustas už administracinius nusižengimus (daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus), šio administracinio nusižengimo padarymo metu turėjo net 5 galiojančias administracines nuobaudas, taip pat už KET pažeidimus, rodo atsainų jo požiūrį į savo, kaip vairuotojo, pareigas. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga pasirūpinti neįgalia seserimi bei vykdant darbines funkcijas, apeliantas žinojo ir administracinio nusižengimo darymo metu, todėl, būdamas pakankamai rūpestingas, turėjo galimybę išvengti įstatyme numatytų sunkių pasekmių. Be to, apeliantas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių jo skundo teiginius, kad transporto priemonės vairavimas yra neatsiejamas nuo jo tarnybinių pareigų, kad jis yra teigiamai vertinamas visuomenėje ir darbovietėje ar turi neįgalią seserį, kuri be jo pagalbos neturi galimybės kitais būdais nuvykti į gydymo ar mokymosi įstaigas. Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam yra vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, kadangi kelia pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl vien nežymus leistinos alkoholio koncentracijos viršijimas negali būti pateisinama priežastimi skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta sankcija. P. B. padarytas administracinis nusižengimas yra tyčinis, atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra linkęs daryti KET pažeidimus, jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą skirti švelnesnę bausmę nei įstatymo nustatytoji, apeliantas nenurodė, skundžiamu nutarimu jam paskirta bausmė atitinka padaryto nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, todėl nelaikytina per griežta ir paliktina galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
P. B. skundą atmesti. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. 10ANN-105712860-17 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.