- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-01
- Bylos Nr.
- e2-740-445/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Pareiškėjas
- M. S.
- Suinteresuotas asmuo
- L. A.
- Advokatai
- Algis Lukoševičius
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant pareiškėjai M. S., jos atstovui advokatui Algiui Lukoševičiui, suinteresuotam asmeniui L. A., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po brolio B. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Pareiškėja nurodo, kad jos brolis B. B. mirė 2001-07-2(duomenys neskelbtini)9. Po palikėjo mirties 2002 m. pareiškėjos motinai – M. B., jos broliams J. B., J. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininkės A. B. turėtą 6.350 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0.90 ha žemės sklypo plotą, atkuriant nuosavybės teises kartu su bendrasavininkais: B. B. – 0.920 ha plotą, J. B. – 2.88 ha plotą, J. B. – 0.89 ha plotą, M. B. – 0.78 ha plotą.
B. B. mirė (duomenys neskelbtini), o nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą buvo atkurtos 2002-12-24 ir nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2003-12-19, t.y. po palikėjo mirties.
Pareiškėja rūpinosi palikėjo B. B. palikimu, naudojosi šiuo žemės sklypu, prižiūrėjo ir tvarkė, kaip savo turtą.
Palikėjas testamento nebuvo sudaręs. Duomenų apie palikėjo pirmos eilės įpėdinius – vaikus, nėra. Trečios eilės įpėdinių nėra. Pareiškėja būdama palikėjo ketvirtos eilės įpėdine jo palikimą priėmė įstatymo nustatyta tvarka, t.y. faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad į notarų biurą dėl brolio palikimo priėmimo ir turto paveldėjimo per įstatymo nustatytą 3 mėn. terminą nesikreipė dėl to, kad palikimas atsirado jau po palikėjo mirties, o palikimą pareiškėja priėmė faktiškia pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjos pareiškimui neprieštaraus, jeigu pareiškėja teismui pateiks tai patvirtinančius įrodymus, o teismas juos pripažins pagrįstais ir išsamiais.
Šalies argumentai
Pareiškėja ir jo atstovas palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti, pareiškime nurodytais pagrindais ir motyvais.
Suinteresuotas asmuo L. A. neprieštaravo dėl pareiškimo tenkinimo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Palikėjas B. B. mirė (duomenys neskelbtini) ir tai patvirtina jo mirties liudijimo įrašai.
Pagal pareiškėjos gimimo liudijimo duomenis B. M., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas yra B. P., o motina M. B..
Pareiškėja M. S. sudarė santuoką su J. S. ir pakeitė pavardę iš B. į S..
Pareiškėjos motina M. B. mirė (duomenys neskelbtini), o tėvas P. B. – (duomenys neskelbtini).
2002-12-24 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą buvusiam savininkui A. B..
Pagal Šalčininkų rajono antrojo notaro biuro notarės pažymą paveldėjimo byla po B. B. mirties vesta nebuvo.
Pagal Gyventojų registro duomenis B. B., miręs (duomenys neskelbtini), mirė išsituokęs. Duomenų apie vaikus nėra.
Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis B. B. vardu įregistruotos daiktinės teisės į 90/635 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
L. A. yra suinteresuoto asmens J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), įstatyminė įpėdinė, todėl byloje įtraukta suinteresuotu asmeniu.
Civilinis kodeksas įsigaliojo nuo 2001-07-01, o palikimas po palikėjo mirties atsirado palikėjo mirties momentu ((duomenys neskelbtini)), t.y. galiojant šiam civiliniam kodeksui, todėl šiems civiliniams teisiniams santykiams dėl palikimo priėmimo taikytinos naujo kodekso nuostatos (LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d.).
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą (CK 5.1 str.1 d.). Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamas turtas). Palikimas atsiranda palikėjui mirus. Paveldima pagal įstatymą arba testamentą. Kadangi palikėjas testamento nebuvo sudaręs, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą (CK 5.2 str., 5.3 str., 5.13 str.).
Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. Pareiškėja nurodo, kad po palikėjo mirties, paveldėjimas į jo turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (CK 5.50-5.51 str.), t. y. priėmus palikėjo turtą, jį tvarkant, naudojantis, prižiūrint ir rūpinantis nekilnojamu daiktu.
Pareiškėja priėmė palikėjo turtą visa apimtimi, koks jis yra paliktas. Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą, laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 str.). Palikimą priėmė po palikėjo mirties per nustatytą trijų mėnesių terminą, nes po palikėjo mirties faktiškai jo turėtu turtu disponavo.
CK 5.11 str. 1 d. numato, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra:
1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;
2) antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai.
Byloje nustatytos aplinkybės, kad nėra palikėjo vaikų, o palikėjo tėvai yra mirę.
Nenustatyti palikėjo trečios eilės įpėdiniai – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai.
Pareiškėja yra ketvirtos eilės įpėdinė - palikėjo sesuo ( CK 5.11 str. 1 d. 5 p.).
CK 5.11 str. 2 d. numato, kad antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.
Byloje yra tik ketvirtos eilės įpėdinė, todėl ji ir paveldi po palikėjo B. B. mirties.
Juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas palikėjo mirties liudijimu, pareiškėjos giminystės ryšį įrodančiais dokumentais, notaro pažyma, gyventojų registro pažyma, nekilnojamojo turto registro duomenimis.
Ginčo dėl nagrinėjamo dalyko nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259, 270, 293 str.1 d., 294 str.1 d., 444 str. 2 d. 8 p., 445, 448 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po brolio B. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.