Kauno apygardos teismo nutartis

2016-06-21 · Civilinė byla Nr. e2A-1180-343/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-21
Bylos Nr.
e2A-1180-343/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-19683-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Ieškovas
UAB ,,Būsto valda“
Atsakovas
N. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1180-343/2016Teisminio proceso Nr.2-69-3-19683-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.9.1; 2.5.1.5; 3.3.1.18; 3.3.1.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovės UAB ,,Būsto valda“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-570-945/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Būsto valda“ ieškinį atsakovui N. S. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė, sutikslinusi ieškinio reikalavimus, pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovo 405,12 Eur skolą, 5% dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad administruoja daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) kuriame esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovui, bendrojo naudojimo objektus. Atsakovo įsiskolinimas už paslaugas, kurį prašo priteisti, yra susidaręs laikotarpiui iki 2015 m. rugpjūčio mėn. Stogo remonto darbai atlikti 2015 04 23 aktu konstatavus avarinę stogo būklę, todėl gyventojų sutikimai darbams atlikti nebuvo būtini. Už stogo remontą atsakovui apskaičiuota 409,10 Eur, gauta bendrą išlaidų sumą 10 538,59 Eur padalinus 4 ir 5 laiptinių gyventojams, kadangi buvo remontuojama tik stogo dalis virš šių laiptinių, kitose laiptinėse esančių patalpų savininkai stogą remontavo savo lėšomis.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, kadangi prašoma priteisti skola yra už stogo remonto darbus, kuriems atlikti jis nedavė sutikimo. Kadangi bendra darbų kaina sudaro 10,538,59 Eur, atsakovui tenkanti kainos dalis neproporcinga jo daliai bendrojoje nuosavybėje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovo 133,05 Eur skolą, 5% dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 10 05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 29,31 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad ieškovė administruoja daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektus. Šiame name atsakovui nuosavybės teise priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas bylos duomenimis nustatė, jog ieškovės prašomas priteisti patikslintas 405,12 Eur įsiskolinimas susidarė atsakovui nesutinkant apmokėti į 2015 m. gegužės mėn. sąskaitą įtrauktos 406,64 Eur išlaidų stogo remontui sumos. Dėl kitų įmokų skaičiavimo ir mokėjimo pagrįstumo ginčo tarp šalių nekilo. Stogo remonto darbai atlikti po to, kai į ieškovę 2014 m. lapkričio mėn. kreipėsi 4 ir 5 laiptinių viršutinio namo aukšto gyventojai pranešdami, kad stogas yra nesandarus, teka vanduo, drėksta lubos, sienos. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, laikė ieškovės įrodytu, kad daugiabučio namo stogo būklė neatitiko teisės aktų reikalavimų ir dėl to jam buvo būtinas remontas, kurio atlikimui administratoriui nebuvo būtinas patalpų savininkų sutikimas, todėl atsakovo argumentus, susijusius su 2015 05 13 Daugiabučio namo butų savininkų susirinkime priimtų sprendimų dėl stogo remonto teisine galia vertino formaliai, kaip neturinčius reikšmės pareikšto reikalavimo pagrįstumui. Tačiau teismas sutiko su atsakovu, kad ieškovė, paskirstydama gyventojams stogo remonto išlaidas, nesilaikė proporcingumo principo. Ieškovė stogo remonto išlaidas paskirstė patalpų, esančių dviejose laiptinėse, virš kurių esanti stogo dalis buvo remontuojama, savininkams. Teismas nurodė, kad tokia galimybė išlaidas skirstyti dalies patalpų savininkams numatyta CK 4.85 straipsnio 3, 5 dalyse, tačiau esmine tokios išimties taikymo sąlyga pripažintina būtinybė, kad atitinkamas objektas pagal bendrojo naudojimo objektų aprašą būtų pripažintas naudojamu tenkinti ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius. Joks aprašas, kuriame stogo dalys būtų priskirtos atskirose laiptinėse esančių patalpų savininkams, nebuvo sudarytas. Todėl teismas vertino, kad nepriklausomai nuo to, kas naudojasi bendrojo naudojimo objektu ar jo dalimi, nesant sprendimo dėl objekto priskyrimo konkretiems butams, atsakovui negalėjo būti priskirta didesnė, nei įstatyme įtvirtinta proporcija, su stogo remontu susijusių išlaidų dalis, t. y. ieškovė neįrodė reikalavimo dalies dėl sumos, viršijančios nurodytą proporciją, priteisimo iš atsakovo pagrįstumo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės administruojamo namo bendras naudingasis plotas 3.960,20 kv. m., o atsakovui priklausančio buto plotas - 50,57 kv. m, apskaičiavo atsakovui tenkančią remonto išlaidų dalį: 10.538,59 Eur / 3.960,20 kv. m x 50,57 kv. m = 134,57 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti visiškai. Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino aplinkybes, aiškino bei taikė CK 4.84 straipsnio 9 dalies nuostatas. Nurodo šiuos skundo argumentus:

Teismas neįvertino aplinkybės, kad kitų laiptinių gyventojai savarankiškai savo lėšomis anksčiau atliko virš jų laiptinių esančios stogo dalies remonto darbus. Stogo danga virš 1,2 ir puse 3 laiptinių kainavo 1656,62 Eur, virš 6 laiptinės 2601 Eur. Virš 4 ir 5 laiptinių esančios stogo dalies remonto darbų kaina sudarė 10538,59 Eur, todėl šių laiptinių gyventojams stogo remonto išlaidos buvo apskaičiuotos šią sumą padalinus iš abiejų laiptinių bendro ploto ir padauginus iš atsakovo buto ploto. CK 4.84 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad išlaidas savininkai turi mokėti proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad visų kitų namo laiptinių gyventojai virš jų laiptinių esančią stogo dalį suremontavo savo lėšomis ir dėl to taip pat patyrė išlaidų, kurių atsakovas nepatyrė, todėl atsakovui, kaip namo bendrasavininkui kyla pareiga prisidėti prie išlaidų namui išsaugoti ir išlaikyti. Tokiu būdu, už 4 ir 5 laiptinėms tenkančios stogo dalies remonto darbus apmokestinus ir kitų laiptinių gyventojus, jau prisidėjusius prie stogo remonto darbų, jie turėtų teisę reikalauti, kad visi namo gyventojai proporcingai prisidėtų prie jų patirtų išlaidų.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsakovui už stogo remonto darbus tenkančią išlaidų dalį apskaičiuodamas pagal atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto ploto ir bendro gyvenamojo namo ploto santykį, teisingai taikė CK 4.82 straipsnio nuostatas. Ieškovė nėra sudariusi bendrojo naudojimo objektų, skirtų nepriklausomos, atskiros pastato dalies funkcionavimui ir jos naudotojų poreikiams tenkinti, aprašo (CK 4.85 str. 3 d.), todėl stogo remonto išlaidas nepagrįstai paskirstė tik butų, esančių dviejose laiptinėse, virš kurių esanti stogo dalis buvo remontuojama, savininkams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos apmokėti namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir išlaikymo išlaidų apimties.

CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 11 27 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, konstatavo, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo dalies, esančios virš šio namo 4 ir 5 laiptinių, remonto darbai, už kuriuos prašoma priteisti skolą, yra atlikti ieškovo ir jie atlikti esant būtinumui, šių aplinkybių atsakovas neginčija. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo skolą už stogo remonto darbus, ją apskaičiavęs taip: visą darbų kainą padalinant iš abiejų laiptinių bendro ploto ir padauginant iš atsakovo buto ploto. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su tokiu skolos dydžio apskaičiavimu ir sprendė, kad atsakovui tenkančios išlaidos apskaičiuotos nesilaikant CK 4.82 straipsnyje nustatyto proporcingumo, kadangi namo stogo dalis virš 4 ir 5 laiptinių nepripažintina savarankišku objektu, skirtu dalies patalpų savininkų poreikiams tenkinti, nes joks aprašas, kuriame stogo dalys būtų priskirtos atskirose laiptinėse esančių patalpų savininkams, nebuvo sudarytas. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 01 08 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-378/2016 pateiktu išaiškinimu, kad nepriklausomai nuo to, kas naudojasi bendrojo naudojimo objektu ar jo dalimi, nesant sprendimo dėl objekto priskyrimo konkretiems butams, atsakovui negalėjo būti priskirta didesnė, nei CK 4.82 straipsnyje įtvirtinta proporcija, su stogo remontu susijusių išlaidų daliai apskaičiuoti. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas aukščiau nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pateiktu išaiškinimu sprendžiant šalių ginčą šioje byloje vadovavosi nepagrįstai, kadangi kasacinio teismo išnagrinėtos ir šios bylos faktinės aplinkybės nesutampa. Kasacinis teismas nurodytoje byloje spręsdamas, ar daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkai, gyvenantys tose laiptinėse, kuriose nėra įrengti liftai, turi apmokėti kitose laiptinėse esančių liftų remonto išlaidas, išaiškino, kad išimtis iš bendros taisyklės, jog išlaidas bendram turui išlaikyti, išsaugoti ir atnaujinti turi proporcingai apmokėti visi bendrojo objekto bendraturčiai, galima tik tuomet, kai šis bendrojo naudojimo objektas sprendimu įtrauktas į bendrojo naudojimo objektų, skirtų nepriklausomos, atskiros pastato dalies funkcionavimui ir jos naudotojų poreikiams tenkinti, aprašą. Nagrinėjamu atveju, toks aprašas, kuriame stogo dalys būtų priskirtos atskirose laiptinėse esančių patalpų savininkams, nebuvo sudarytas, todėl pirmosios instancijos teismas vertino, kad stogo virš 4 ir 5 laiptinių remonto išlaidos paskirstytinos visiems daugiabučio namo gyventojams. Tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, jog dalį bendro naudojimo stogo suremontavo kiti butų savininkai ir atsakovas prie šių išlaidų nėra niekaip prisidėjęs. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kitų likusių laiptinių gyventojai nesikreipdami į administratorių, o patys savarankiškai savo lėšomis anksčiau atliko virš jų laiptinių esančios stogo dalies remonto darbus ir dėl to taip pat patyrė išlaidų, kurių atsakovas nepatyrė, sprendžia, kad apmokestinimas ir kitų laiptinių gyventojų, jau prisidėjusių prie stogo remonto darbų, neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Byloje duomenų, kad atsakovas prisidėjo prie stogo, esančio virš kitų laiptinių, remonto darbų nėra, todėl laikytina, kad kitų laiptinių gyventojams tarpusavio susitarimu atlikus virš jų laiptinių esančios stogo dalies remonto darbus ir išsprendus apmokėjimo už juos klausimus, išlaidos už stogo virš 4 ir 5 laiptinių remontą pagrįstai paskirstytos tik šių laiptinių gyventojams. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, esant tokioms bylos aplinkybėms, nukrypimas nuo CK 4.89 straipsnio 9 dalyje įtvirtino proporcingumo principo pateisinamas ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas ieškovės apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia ir ieškovės ieškinį tenkina pilnai (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovės apeliacinį skundą tenkinus, pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Bylos duomenimis, ieškovė turėjo 72,60 Eur ieškinio rengimo išlaidų, žyminis mokestis už patenkintą ieškinio reikalavimą (405,12 Eur) sudaro 20,43 Eur, žyminis mokestis už apeliacinį skundą sudaro 20 Eur. Sprendimas yra priimtas apeliantės (ieškovės) naudai, todėl šios apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos, priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Priteisti ieškovei UAB „Būsto valda“, juridinio asmens kodas 132125543, iš atsakovo N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 405,12 Eur (keturių šimtų penkių Eur ir 12 ct) skolą, 5% dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. spalio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 93,03 Eur (devyniasdešimt trijų Eur ir 3 ct ) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti ieškovei UAB „Būsto valda“, juridinio asmens kodas 132125543, iš atsakovo N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20 Eur (dvidešimt eurų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Palubinskaitė