Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės, Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T.Ž. skundą atsakovėms – Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R.V., Lietuvos advokatūrai dėl įpareigojimo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą priimti sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą pagal 2011-05-31 prašymą, 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja T.Ž., tinkamai informuota apie teismo posėdžio vietą ir laiką (b.l. 107), į teismo posėdį neatvyko. Pareiškėjos prašymas, pavadintas protestu (b.l. 83-84), dėl teisėjų kolegijos nušalinimo ir administracinės bylos sustabdymo iki bus išspręstas klausimas dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam administraciniam teismui netenkintas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartimi (b.l. 113-114).

Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius R.V., tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l.108), į teismo posėdį neatvyko, negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, atsiliepimas į skundą nepateiktas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama proceso šalims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

Byloje nagrinėjamas pareiškėjos skundas dėl įpareigojimo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – ir Klaipėdos tarnyba) suteikti antrinę teisinę pagalbą byloje pagal pareiškėjos 2011 m. gegužės 31 d. prašymą, 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų metinių palūkanų priteisimo.

Dėl Klaipėdos tarnybos neveikimo

Pareiškėja 2011 m. gegužės 31 d. (prašymas tarnyboje užregistruotas 2011 m. gegužės 31 d., reg. Nr. ATP-1060) kreipėsi į Klaipėdos tarnybą, prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-00281-10, nurodydama, kad Klaipėdos miesto 1-me policijos komisariate 2011 m. gegužės 30 d. jai įteiktas pranešimas apie įtarimą, todėl skubiai reikalingas advokatas visam procesui – nuo ikiteisminio tyrimo iki tarptautinės instancijos teismo (b.l. 90-94). Kartu su šiuo prašymu pareiškėja pateikė Klaipėdos miesto 1-jo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos D.B. 2011 m. gegužės 30 d. pranešimą apie įtarimą (b.l. 95). bei nurodė, kad metinė gyventojo (šeimos) pajamų ir turto deklaracija (toliau – ir Turto deklaracija) buvo pateikta 2010 m. gruodžio 16 d. Pareiškėja prašė Klaipėdos tarnybos direktorių ir Teisės skyriaus vedėją nusišalinti nuo jos prašymo nagrinėjimo argumentuodama tuo, kad tarp jų yra nuolatinis interesų konfliktas, priimami neteisėti ir nemotyvuoti sprendimai, nuolat daroma turtinė ir neturtinė žalą, vilkinamos bylos.

Klaipėdos tarnyba 2011 m. birželio 6 d. raštu Nr. (1.7)-SR-2267 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ pareiškėjai pranešė apie 2011 m. gegužės 31 d. gautą prašymą (reg. Nr. ATP-1060) suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-60281 bei 2011 m. birželio 1 d. gautą pareiškėjos Turto deklaraciją. Minėtu raštu informavo pareiškėją, kad Klaipėdos tarnyba, vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 13 dalimi, paprašė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nustatyti, ar Klaipėdos tarnybai pateiktoje Turto deklaracijoje yra deklaruoti teisingi duomenys apie pareiškėjos turtą ir pajamas. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos tarnyba informavo pareiškėją, kad jos prašymas bus išnagrinėtas tik gavus atsakymą iš Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (b.l. 105).

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjai 2011 m. gegužės 30 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-00281-10 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 290 straipsnyje, t.y. kad T.Ž. įžeidė savo pareigas einančią valstybės tarnautoją – Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkę S.N.

Pareiškėjos teigimu, gynėjo dalyvavimas jos baudžiamojoje byloje būtinas, todėl Klaipėdos tarnyba advokatą turėjo paskirti nedelsiant. Iš šių veiksmų neatlikimo kildina neturtinę žalą.

Antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumus baudžiamosiose bylose reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Teisinės pagalbos įstatymas) 21 straipsnis. Minėtas straipsnis numato, jog kai būtiną gynėjo dalyvavimą nagrinėjant baudžiamąsias bylas nustato Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnis ir kitais įstatymų nustatytais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra privalomas, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas praneša tarnybai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas (21 straipsnio 1 dalis). Tarnyba ar jos nurodytas koordinatorius, gavę šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą, privalo nedelsdami parinkti antrinę teisinę pagalbą suteiksiantį advokatą ir pranešti apie tai ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui. Jeigu bylos, kurioje prašoma paskirti gynėją, ankstesnėje stadijoje (procesiniame veiksme) įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam jau buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, gynėju paprastai parenkamas advokatas, teikęs antrinę teisinę pagalbą šiam įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam (21 straipsnio 2 dalis). Aptartas reglamentavimas leidžia daryti išvadą, jog antrinę teisinę pagalbą teiksiantis advokatas turi būti parinktas nedelsiant, esant šioms dviems sąlygoms: 1) gynėjo dalyvavimas būtinas pagal Baudžiamojo kodekso 51 straipsnį; 2) apie privalomą gynėjo dalyvavimą tarnybai praneša ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas. Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad būtinas gynėjo dalyvavimas: 1) nagrinėjant bylas dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis; 2) nagrinėjant bylas asmenų, negalinčių dėl fizinių ar psichinių trūkumų pasinaudoti savo teise į gynybą; 3) nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas; 4) kai yra įtariamųjų ar kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją; 5) nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos; 6) šio kodekso XXXII skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjant bylą kaltinamajam nedalyvaujant; 7) įtariant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas; 8) kai sprendžiama dėl asmens išdavimo <...>; 9) nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka. Minėto straipsnio 2 dalis suteikia teisę ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir prokurorui motyvuota nutartimi pripažinti gynėjo dalyvavimą būtinu ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai apginti, o minėto straipsnio 3 dalis įpareigoja minėtus pareigūnus pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai apie būtiną gynėjo paskyrimą, jeigu gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nenagrinėjama ir nevertinama aplinkybė, ar teisėtai ir pagrįstai ikiteisminį tyrimą atliekanti Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato pareigūnė, atsižvelgdama į bylos aplinkybes (įtariamoji neturi teisinio išsilavinimo, o nukentėjusioji yra teisėja) ir su tuo susijusias galimybes veiksmingai gintis, nepriėmė motyvuoto nutarimo dėl būtino gynėjo dalyvavimo ir nepasiuntė jo Klaipėdos tarnybai.

Taigi, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad pareiškėjos atžvilgiu turėtų būti taikomos Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies nuostatos, taip pat nenustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas motyvuota nutartimi būtų pripažinęs gynėjo dalyvavimą būtinu, todėl Klaipėdos tarnyba neprivalėjo vadovautis Teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatytu įpareigojimu skirti antrinę teisinę pagalbą teiksiantį advokatą nedelsiant, nes minėtas reikalavimas taikomas tik tais atvejais, kai apie privalomą gynėjo dalyvavimą tarnybai praneša ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas. Todėl nėra pagrindo išvadai dėl Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio bei Teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimo.

Pagal Teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnio 6 dalį, kai gynėjo prašo įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis ir gynėjo dalyvavimas nėra būtinas ar privalomas kitais įstatymų numatytais atvejais, sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju dėl gynėjo paskyrimo kreipėsi pati T.Ž., bylos medžiaga nėra nustatyta, kad gynėjo dalyvavimas būtų privalomas pagal Baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 1 dalies nuostatas arba minėto straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymą dėl gynėjo suteikimo pareiškėjai (įtariamajai baudžiamojoje byloje) Klaipėdos tarnyba pagrįstai svarstė vadovaudamasi Teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnio 6 dalies nuostatomis.

Teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą. Pagal minėto įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, pareiškėjas privalo pateikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją. Šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Teisinės pagalbos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo metinė gyventojų (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta.

Atsiliepimu į skundą nustatyta, kad pareiškėjos prašyme minima ir Klaipėdos tarnybos žinioje esanti pareiškėjos Turto deklaracija, pateikta 2010 m. gruodžio 16 d. (b.l. 96-99), kurios ataskaitinis laikotarpis buvo nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d., nebuvo tinkamas dokumentas, įrodantis pareiškėjos teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalis numato, kad gyventojai, pageidaujantys gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, deklaruoja mėnesio, einančio prieš mėnesį, kuriuo pateikiamas prašymas gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, paskutinę dieną turimą turtą ir gautas pajamas už vienerius metus (12 paskutinių mėnesių) iki prašymo gauti antrinę teisinę pagalbą pateikimo dienos.

2011 m. birželio 1 d. Klaipėdos tarnyboje buvo gauta pareiškėjos 2011 m. gegužės 17 d. Turto deklaracija už ataskaitinį laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. (b.l. 30, 100-101), kurioje pareiškėja deklaravo nekilnojamąjį turtą už 75 000 Lt bei nurodė negavusi metinių pajamų. Ši Turto deklaracija atitiko Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus.

Atsakovės atsiliepimu nustatyta, kad palyginus pareiškėjos Turto deklaracijos už ataskaitinį laikotarpį 2009 m. gruodžio 1 d. – 2010 m. lapkričio 30 d. duomenis su Turto deklaracijos už ataskaitinį laikotarpį 2010 m. gegužės 1 d. – 2011 m. balandžio 30 d. duomenimis, Klaipėdos tarnyba nustatė, kad abejose deklaracijose pateikti duomenys apie pareiškėjos 2010 m. birželio-spalio mėnesių pajamas skiriasi, nors turėtų sutapti. Atsakovės teigimu, abejones Turto deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumu sustiprino ir ta aplinkybė, kad pareiškėja praeityje yra tarnybai pateikusi Turto deklaracijas su neteisingais duomenimis apie turtą ir pajamas, o apie pareiškėjos neteisingai deklaruotą turtą ir pajamas Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija tarnybai buvo pranešusi 2010 m. liepos 22 d. raštu Nr. (18.32)-L2-5676 bei 2010 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. (18.32)-L2-6114 (b.l. 103, 104).

Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad tarnyba turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. Šios institucijos ir asmenys prašomą informaciją turi pateikti tarnybai ne vėliau kaip per 7 dienas nuo prašymo gavimo dienos.

Klaipėdos tarnyba, turėdama objektyvų pagrindą abejoti pareiškėjos 2011 m. birželio 1 d. pateiktoje Turto deklaracijoje nurodytos informacijos apie turtą ir pajamas teisingumu, 2011 m. birželio 6 d. raštu Nr. (1.22)-SR-2266 kreipėsi į Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, prašydama nustatyti, ar minėtoje Turto deklaracijoje pareiškėja deklaruoja teisingus duomenis apie savo turtą ir pajamas (b.l. 105).

Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis numato, kad sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipėsi. Jeigu nėra galimybės priimti sprendimą iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų arba šio straipsnio 13 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos.

Taigi, pateikdama aukščiau paminėtą prašymą, Klaipėdos tarnyba realizavo jai įstatyme numatytą teisę gauti informaciją tam, kad nustatyti, ar pareiškėjos Turto deklaracijoje, pildytoje 2011 m. gegužės 17 d. už ataskaitinį laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. pateikti duomenys yra teisingi. Atsakovės atsiliepimu į skundą nustatyta, kad atsakymas iš Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos dar nėra gautas, todėl pareiškėjos prašymas dar nėra išnagrinėtas ir sprendimas nepriimtas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Klaipėdos tarnyba prašymo nagrinėjimo nevilkina, t.y. nepažeidė prašymo nagrinėjimo terminų, nustatytų Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje.

Pareiškėja skundą grindžia Konstitucijos ir tarptautinių teisės aktų pažeidimu. Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įtariamojo, kaltinamojo teisė į gynybą nuo pat baudžiamosios bylos proceso pradžios. Gynyba – tai subjektyvi asmens teisė gintis nuo įtarimo, kad jis yra padaręs nusikaltimą, ar nuo pareikšto kaltinimo. Garantuojant konstitucinę teisę į gynybą baudžiamajame procese, nacionalinėje teisės sistemoje, atsižvelgiant į atitinkamus tarptautinius standartus, yra įtvirtintas gynybos institutas. Teisė į gynybą per visą bylos procesą gali būti įgyvendinama pačiam ginantis, tačiau galima pasinaudoti ir kvalifikuoto teisininko – advokato pagalba. Gynėjo kvietimas ir paskyrimas, būtinas gynėjo dalyvavimas reglamentuotas Baudžiamojo proceso kodekso 50-51 straipsniuose, o antrinės teisinės pagalbos teikimas – Teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnyje. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalis apibrėžia kaltinamo nusikaltimo padarymu asmens teises, tarp jų teisę gintis pačiam arba padedamam savo paties pasirinkto gynėjo ar, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atlyginti ir kai to reikalauja teisingumo interesai, jis turi gauti teisinę advokato pagalbą nemokamai. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmenys, neturintys pakankamai lėšų, turi gauti nemokamą teisinę pagalbą, jei tai reikalinga užtikrinant teisę ir veiksmingą teisingumą. Nėra pagrindo išvadai dėl Konstitucijos ar tarptautinių teisės aktų pažeidimo, nes Klaipėdos tarnyba nėra priėmusi neigiamo sprendimo, o siekia išsiaiškinti, ar pareiškėja turi teisę gauti nemokamą teisinę pagalbą.

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu pareiškėjos prašymas įpareigoti Klaipėdos tarnybą priimti sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą pagal 2011 m. gegužės 31 d. prašymą nepagrįstas.

Pareiškėjos skundas argumentuojamas ir tuo, jog Klaipėdos tarnybos direktorius ir Teisės skyriaus vedėja nepagrįstai nenusišalino nuo jos prašymo nagrinėjimo, nes tarp minėtų asmenų ir jos yra interesų konfliktas.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 4 dalis interesų konfliktą apibrėžia kaip situaciją, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, kurie susiję su jo privačiais interesais. Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnis nustato viešojo administravimo subjekto nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje pagrindus ir tvarką. Šio straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato valstybės tarnautojo ir darbuotojo nušalinimo pagrindą, jeigu tarnautojo ar darbuotojo nešališkumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors kitų priežasčių (nei 1 ir 2 punktuose numatytų giminystės ryšių ar pavaldumo santykių), galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimą dėl valstybės tarnautojo ar darbuotojo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima viešojo administravimo subjekto vadovas. Sprendimą dėl viešojo administravimo subjekto vadovo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima jis pats arba jį į pareigas paskyręs viešojo administravimo subjekto vadovas, arba kolegialus viešojo administravimo subjekto vadovas.

Viešojoje teisėje veikiantis įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės normomis. Taigi, nesant reikalavimo nusišalinimo atsisakymą įforminti atskiru sprendimu, darytina išvada, jog minėtas prašymas gali būti išspręstas ir priimant sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą (arba atsisakyti ją suteikti), nurodant konkrečius argumentus dėl nusišalinimo arba nenusišalinimo nuo pareiškėjos prašymo nagrinėjimo.

Dėl neturtinės 500 000 litų žalos atlyginimo bei reikalavimo priteisti 5 procentų metines palūkanas

Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Šios sąlygos yra: 1) neteisėti veiksmai ar neveikimas (CK 246 straipsnis); 2) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 straipsnis). Taigi, įstatymas reikalauja trijų esminių sąlygų, kurioms esant galimas žalos atlyginimas. Speciali valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Tai reiškia, kad žala atlyginama institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti visus elementus, lemiančius pastarosios žalos atlyginimą: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis); priežastinį ryšį tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis); teisės pažeidimu padarytą žalą (CK 6.249 straipsnis). Šie elementai žalos atsiradimo kontekste vienas be kito negali egzistuoti. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Pareiškėja skunde teigia, kad dėl Klaipėdos tarnybos neteisėtų veiksmų, vilkinant priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo pagal 2011 m. gegužės 31 d. prašymą, patyrė pažeminimą, nuolatinius išgyvenimus ir stresą, smarkiai pablogėjo jos sveikata, yra prislėgta dėl bylos rezultatų, buvo pažeistos konstitucinės teisės turėti advokatą, todėl byloje būtina nustatyti, ar Klaipėdos tarnyba nevykdo įstatyme nustatytos pareigos priimti sprendimą, t.y. vilkina jo priėmimą.

Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi, o jeigu nėra galimybės sprendimą priimti iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų pateikimo.

Jau sprendime buvo aptarta, kad Klaipėdos tarnybai kilo pagrįstų įtarimų dėl pareiškėjos 2011 m. gegužės 17 d. pildytoje (Klaipėdos tarnybai pateiktoje 2011 m. birželio 1 d.) Turto deklaracijoje nurodyto turto ir pajamų teisingumo, todėl Klaipėdos tarnyba 2011 m. birželio 6 d. raštu kreipėsi į Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją dėl informacijos pateikimo ir šios informacijos nėra gavusi. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjos prašymas Klaipėdos tarnyboje gautas 2011 m. gegužės 31 d. (antradienį), Turto deklaracija gauta 2011 m. birželio 1 d. (trečiadienį), tarnyba į Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją dėl informacijos gavimo kreipėsi 2011 m. birželio 6 d. (pirmadienį). Nėra pagrindo išvadai, kad Klaipėdos tarnyba neveikia taip, kaip pagal įstatymus privalo veikti, nes prašymo nagrinėjimo terminas, nustatytas teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje, nepažeistas. Pažymėtina, kad pareiškėjos teiginiai apie patirtą 500 000 Lt neturtinę žalą nepagrįsti jokiais įrodymais. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, kai nustatomas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto.

Nenustačius deliktinės atsakomybės kilimo sąlygų, pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

Pareiškėja skundu prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo datos.

Civilinio kodekso 1.136 straipsnis reglamentuoja civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus. Pagal minėto straipsnio 1 dalį, civilinės teisės ir pareigos atsiranda šio kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat iš fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, civilinės teisės ir pareigos atsiranda inter alia ir dėl žalos padarymo (1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Civilinio kodekso 6.37 straipsnis reglamentuoja palūkanų pagal prievoles mokėjimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas ir už laikotarpį nuo civilinė bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taigi ši norma numato vadinamąsias „procesines“ palūkanas, kurios atlieka kompensavimo, o ne mokėjimo funkciją. Ši norma reikšminga esant nesutartinėms prievolėms, t.y. ir prievolėms dėl žalos atlyginimo. Palūkanų dydis šiuo atveju nustatytas Civilinio kodekso 6.210 straipsnyje – 5 procentų dydžio metinės palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nenustačius, kad dėl Klaipėdos tarnybos veiksmų ar neveikimo pareiškėjai būtų atsiradusi neturtinė žala, reikalavimas dėl palūkanų priteisimo netenkintinas.

Dėl prašymo kreiptis į prokuratūrą ir bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja skundu prašo už piktnaudžiavimą savo tarnybinėmis teisėmis, sąmoningą vilkinimą, visišką neveikimą, kreiptis į prokuratūrą, pranešant apie jos teisių pažeidimus.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 109 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies ar kito asmens veiksmuose nusikaltimo požymių, tai apie tai praneša prokurorui arba iškelia baudžiamąją bylą.

Sprendimo motyvuose nurodyta, jog nenustatyta, kad Klaipėdos tarnyba (jos darbuotojai) pažeidė Teisinės pagalbos įstatymą. Nėra pagrindo nustatyti, kad šios proceso šalies veiksmuose yra nusikaltimo požymių, todėl prašymas pranešti prokurorui netenkintinas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtą žyminį mokestį, išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo, išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu, transporto išlaidas bei kitas išlaidas, numatytas šioje straipsnio dalyje. Nors pareiškėja skundo prašomosios dalies 5 punktu prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nenurodė jų dydžio, taip pat nenurodė, kokias konkrečias bylinėjimosi išlaidas ji patyrė šioje byloje ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu

nusprendžia:

pareiškėjos T.Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.