Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-09-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-371-1020/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-07
Bylos Nr.
AN2-371-1020/2018
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ernestas Rimšelis
Kategorijos
Byla Nr. AN2-371-1020/2018
Proceso Nr.: 4-45-3-00220-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6.; 21.1.7. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. G. skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. liepos 19 d. nutarties, kuria paliktas galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Skyrius) 2018 m. gegužės 29 d. nutarimas dėl A. G. pripažinimo kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje ir pastarosios nubaudimo 300 eurų bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių (toliau – nutarimas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nutarimu A. G. nubausta už tai, kad 2018 m. kovo 17 d. apie 19.15 val. Švenčionių r., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivi, kai nustatytas lengvas 0,51 prom. girtumo laipsnis.

Minėtą nutarimą A. G. apskundė Vilniaus regiono apylinkės teismui. 2018 m. liepos 19 d nutartimi teismas skundo netenkino ir paliko galioti skundžiamą nutarimą, darydamas išvadą, jog įvykio metu A. G. neblaivumo laipsnis viršijo leistiną ir ji pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį bei jai paskirta nuobauda negali būti laikoma per griežta.

A. G. skundu apygardos teismui prašo panaikinti minėtą apylinkės teismo nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti. Pasak apeliantės, teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, teismas nagrinėdamas bylą pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, nutartyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, ji paremta prielaidomis, neįvertinus rašytinių įrodymų, iš kurių akivaizdu, kad policijos pateiktos žinios neatitinka tikrovės. Pasak apeliantės, patrulis netinkamai naudojo alkotesterį tikrindamas jos neblaivumą: ji po pirmo patikrinimo alkotesteriu prašė pakarotinai ją patikrinti, tačiau tai buvo atsisakyta padaryti; pareigūnas neįsitikino ar ji bent 15-20 minučių nieko nevalgė ir negėrė, nevartojo vaistų, nes nuo šių medžiagų alkotesterio parodymai galėjo būti netikslūs, visgi šių instrukcijų nebuvo laikytasi. Dėl to, įvertinus, jog specialisto išvadoje A. G. buvo nustatytas 0,30 promilių girtumo laipsnis, tokie prieštaravimai ir abejonės turėtų būti vertinami išimtinai jos naudai. Apeliantė teigia, jog ji į medicinos įstaigą kraujo mėginiui paimti nuvyko per trumpiausią galimą laiką, todėl šiuo duomenys yra aktualūs. Tokių prieštaravimų teismas neįvertino, nors patikrinimo alkotesteriu metu užfiksuoti duomenys nėra vienintelis ar neginčijamas įrodymas, jie turi būti vertinami kartu su kitais bylos įrodymais. Anot A. G., Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 27 punkte nenustatytas terminas, per kurį asmuo turėtų kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, todėl vien aplinkybė, kad asmuo kreipėsi praėjus daugiau nei valandai nuo pirmojo neblaivumo patikrinimo, savaime nepaneigia medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti rezultatų. Šiuo atveju, esant alkotesterio ir išvados rodiklių prieštaravimams, apeliantės įsitikinimu, turėjo būti teismo psichiatrijos ekspertizė, kad būtų nustatyta, ar per tam tikrą laiką iš asmens organizmo galėjo pasišalinti atitinkamas alkoholio kiekis. A. G. skunde tvirtina, jog nerašydama paaiškinimo, žodžiu policijos pareigūnams ji nurodė, kad su pažeidimu nesutinka, išgėrė keletą gurkšnių alaus, o ne 0.7 l; tokias aplinkybes tvirtino ir pareigūnams vėliau policijos komisariate. Ji nepamena ar jos pareigūnai klausė ar ji yra vartojusi alkoholio, nes menstruaciniu periodu buvo susijaudinusi. Remdamasi viešomis publikacijomis, apeliantė teigia, kad alkotesterių rodmenys kartais netikslūs, todėl jų duomenimis reiktų remtis atsargiai. Skunde taip pat nurodoma, kad Valstybės teismo medicinos tarnybos (toliau – Tarnyba) direktoriaus pavaduotojo ekspertizėms R. L. 2018 m. balandžio 30 d. raštas apie tai, jog A. G. kraujyje 2018 m. kovo 17 d. 19.15 val. buvo nuo 0,42 iki 0,59 promilių etilo alkoholio koncentracijos, yra niekinis, nes Tarnybos administratorius tam nekompetentingas, be to, jis nenurodė jokių tyrimo metodų ir metodikų, neturėjo duomenų apie apeliantę, bet darė tokio pobūdžio kategoriškas išvadas. Reziumuodama A. G. mano, jog policija šioje byloje neapteikė objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galima vienareikšmiškai konstatuoti, jog ji automobilį vairavo būdama neblaivi. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

A. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Apygardos teismo vertinimu, Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis iš esmės yra pagrįsta ir teisėta – A. G. pagrįstai pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, o už šios veikos padarymą jai skirtas minimalus sankcijoje numatytos baudos ir teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo dydis yra visiškai adekvatus.

Pasak apeliantės, apylinkės teismas, konstatuodamas, jog ji padarė aptariamą administracinį nusižengimą, neįvertino byloje esančių duomenų visumos ir dėl to buvo padaryta abejotina išvada dėl A. G. kaltumo. Su tokia išvada teismas nesutinka ir konstatuoja, jog byloje esantys įrodymai leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad 2018 m. kovo 17 d. 19.15 val. ji vairavo automobilį neblaivi, kai jai nustatytas 0,51 promilių girtumo laipsnis.

Apeliantės manymu, negalima daryti išvados, jog ji buvo neblaivi įvykio metu, nes specialisto išvadoje Nr. T-A 2702/2018(01) (toliau – specialisto išvada) buvo konstatuota, jog 2018 m. kovo 17 d. jos kraujyje nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija buvo 0,30 promilės. Teismas su tokia šios išvados interpretacija nesutinka, nes šis tyrimas ir atitinkama išvada buvo atlikta praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo įvykio.

Apygardos teismas pabrėžia, jog Taisyklių 9 punkte yra nurodyta, kad policijos pareigūnai nedelsdami, bet ne vėliau kaip per valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio vietos apžiūros protokolo, laikino sulaikymo protokolo ar administracinio sulaikymo protokolo surašymo, išrašo Taisyklių 3, 4 ir 8 punktuose nurodytiems asmenims (tarp jų ir įtariamą neblaivumu transporto priemonės vairuotoją) siuntimą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros ir pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Atitinkamai Taisyklių 29 punkte nurodyta, kad jeigu asmuo atsisako tikrintis arba medicininės apžiūros ar nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą.

Įvertinęs minėtas Taisyklių nuostatas, teismas pažymi, jog skunde išreiškiama A. G. nuomonė, jog Taisyklės nenumato per kokį laiką asmuo turi kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą ir, kad vien ta aplinkybė, jog asmuo kreipėsi praėjus daugiau kaip valandai nuo pirminio patikrinimo, nepaneigia specialisto išvados rezultatų (b. l. 42), nėra objektyvi ir pagrįsta.

Iš bylos duomenų matyti, kad A. G. nuo transporto priemonės vairavimo buvo nušalinta 2018 m. kovo 17 d. 19.15 val. (tokiu pat metu buvo patikrintas ir jo neblaivumas alkotesteriu) (b. l. 5). Atitinkamai iš jau aptartos specialisto išvados matyti, kad Tarnyboje A. G. kraujas tyrimui buvo paimtas praėjus 1 valandai ir 10 minučių nuo tikrinimo alkotesteriu, t. y. 20.25 val. (b. l. 8) (šios aplinkybės neneigia ir apeliantė (b. l. 42)). Taigi apygardos teismas daro išvadą, jog tarp A. G. patikrinimo alkotesteriu ir kraujo tyrimui paėmimo praėjo daugiau nei 1 valandos tarpas, kas, atsižvelgiant į byloje kilusį ginčą, yra itin svarbi aplinkybė. Teismo vertinimu, vien Taisyklių nuostatos išraiška „nedelsdami, ne vėliau kaip per 1 valandą“, leidžia daryti išvadą, jog po patikrinimo alkotesteriu asmuo turi būti nedelsiant pristatytas arba pats atvykti į sveikatos įstaigą ir šis laikas neturi viršyti vienos valandos, t. y. šis laikas yra nustatyta riba, po kurios asmens ankstesnė neblaivumo patikra alkotesteriu paprastai negali būti ginčijama, nes po ilgesnio laiko tarpo asmens neblaivumo lygis objektyviai pakinta ir sumažėja. Taigi šioje situacijoje apylinkės teismas, spręsdamas klausimą ar automobilio vairavimo metu A. G. buvo neblaivi bei nustatydamas jos neblaivumo laipsnį, pagrįstai vadovavosi būtent alkotesterio duomenimis.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, skirtingai nei teigia apeliantė, apylinkės teismas pagrįstai įrodomąją reikšmę suteikė ir kitiems bylos duomenims bei savo išvadas grindė nešališka ir išsamia jų analize. A. G. kritikuoja tai, kad teismas rėmėsi ir Tarnybos direktoriaus pavaduotojo ekspertizės R. L. raštu, kuriame jis nurodė, kad galima teigti, jog įvykio dieną 19.15 val. A. G. kraujyje etilo alkoholio koncentracija buvo nuo 0,42 iki 0,59 promilių. Visgi skundą nagrinėjantis teismas neįžvelgia pagrindo abejoti šio rašto patikimumu ir tuo labiau R. L. kompetencija daryti šią nekategorišką išvadą.

Pirmiausia priešingai nei teigia apeliantė, matyti, jog R. L. Tarnyboje yra ne tik administracines pareigas atliekantis asmuo, tačiau jis taip pat yra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą (jo specializacija – mirusių žmonių kūnų ir jų dalių, gyvų asmenų ekspertizė, jo, kaip teismo eksperto, kvalifikacijos pažymėjimas galioja iki 2018 m. rugsėjo 25 d. (http://www.tm.lt/dok/2018%2001%2008%20TEISMO%20EKSPERTU%20SARASAS.pdf)). Kita vertus, kaip matyti iš alkotesterio duomenų, kurių patikimumu objektyvaus pagrindo abejoti nėra, A. G. šiuo prietaisu konstatuotas neblaivumo laipsnis pateko į R. L. nurodytą galimą neblaivumo amplitudę. Dėl šių priežasčių, minėtas R. L. raštas yra tik dar vienu iš įrodymų, nors ir netiesioginių, kurie patvirtina tai, kad įvykio metu A. G. neblaivumo laipsnis viršijo leistiną, t. y. buvo didesnis nei 0,40 promilės.

Minėtų argumentų ir duomenų visuma apygardos teismui taip pat leidžia atmesti A. G. gynybinę poziciją dėl to, jog pastaroji pareigūnams žodžiu, skirtingai nei administracinio nusižengimo protokole, nurodė, kad ji išgėrė ne 0,7 l alaus, o tik keletą gurkšnių šio gėrimo. Tokias versijas paneigia ne tik liudytojų policijos pareigūnų parodymai, tačiau net ir po 1 valandos ir 10 minučių nuo tikrinimo alkotesteriu A. G. kraujyje išlikęs pakankamai aukštas 0,30 promilių neblaivumas. Apygardos teismas taip pat kaip nepagrįstus atmeta apeliantės argumentus, jog jai prašant nebuvo leista pakartotinai pasitikrinti alkotesteriu, nes jie pagrįsti tik jos pačios pozicija, kuri yra paneigta liudytojų – policijos pareigūnų parodymais (pvz. A. T. parodymai duoti apylinkės teismui).

Nors apeliaciniame skunde nepasisakoma dėl A. G. skirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės dydžio, apygardos teismas pažymi, jog apeliantei už minėtos veikos padarymą buvo skirta tiek minimali bauda, tiek minimaliam laikotarpiui atimta teisė vairuoti transporto priemones. Jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų svarstyti švelnesnės nei įstatyme numatytos nuobaudos paskyrimą teismas neįžvelgia, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis, kuria paliktas galioti Skyriaus 2018 m. gegužės 29 d. nutarimas dėl A. G. pripažinimo kalta padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jai skirta 300 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, yra pagrįsta ir teisėta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

netenkinti A. G. apeliacinio skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. liepos 19 d. nutartį.

Teisėjas Ernestas Rimšelis