- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-29
- Bylos Nr.
- 2S-1469-467/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Rasa Gudžiūnienė, Algirdas Auruškevičius
- Skolininkas
- S. J.
- Kreditorius
- J. A.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo skolininkės S. J. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal kreditorės J. A. pareiškimą skolininkei S. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Kreditorė J. A. 2010-05-05 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti iš skolininkės S. J. 20000 Lt skolos, 2828,93 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 571 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismo įsakymo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininkės kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų bei piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių skolininkei ir esančių pas ją arba trečiuosius asmenis, areštą.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 6 d. teismo įsakymu priteisė kreditorei J. A. iš skolininkės S. J. 20000 Lt skolą, 2828,93 Lt palūkanas ir 571 Lt bylinėjimosi išlaidas. Tos pačios dienos nutartimi teismas netenkino prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgęs į CPK 148 straipsnio 4 dalies 7 punktą, Turto arešto aktų registro įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą, į tai, kad kreditorė nenurodė skolininkės asmens kodo, teismas konstatavo, jog byloje nesant duomenų apie skolininkės asmens kodą, priimti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkės atžvilgiu nėra pagrindo. Teismas padarė išvadą, kad a priori tokios nutarties pagrindu skolininkės turto, piniginių lėšų bei turtinių teisių areštas turto arešto registre nebus įregistruotas.
Šalies argumentai
Kreditorė J. A. 2010-05-26 atskiru prašymu teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias skolininkei ir esančius pas ją arba trečiuosius asmenis. Nurodė, kad po nutarties priėmimo kreipėsi į Gyventojų registro tarnybą su prašymu suteikti informaciją apie skolininkės asmens kodą. Atsižvelgiant į tai, kad jau yra žinomas skolininkės asmens kodas, skolos suma yra didelė, neaiški skolininkės finansinė padėtis ir ji nereaguoja į raginimus atsiskaityti bei ilgą laiką delsia, todėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 27 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo skolininkės S. J. pinigines lėšas, kilnojamuosius daiktus, priklausančias skolininkei ir esančius pas skolininkę arba pas trečiuosius asmenis, o jų nesant – skolininkei priklausančius nekilnojamuosius daiktus ir turtines teises, iš esmės neviršijant 23399,93 Lt reikalavimo sumos kreditorės reikalavimų užtikrinimui. Teismas konstatavo, kad pareiškimo suma yra didelė, todėl, kol bus išspręsta byla, yra būtina taikyti prašomas priemones, nes yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Tos pačios dienos nutartimi teismas papildomu teismo įsakymu priteisė kreditorei J. A. iš skolininkės S. J. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2010-05-06 iki Trakų rajono apylinkės teismo 2010-05-06 teismo įsakymo visiško įvykdymo.
Skolininkė S. J. 2010-06-02 pareiškė prieštaravimus ir Trakų rajono apylinkės teismas 2010-06-14 juos priėmė bei apie tai 2010-06-14 pranešė kreditorei J. A. , nurodė, kad ji turi teisę per 14 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos pateikti ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus, ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkė S. J. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2010-05-27 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad kreditorė 20000 Lt dydžio paskolą suteikė UAB „CosMedService“ ir skolininkė nėra paskolos gavėja, todėl kreditorė nepagrįstai reiškia reikalavimus netinkamam atsakovui. Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nemotyvuota ir priimta pažeidžiant CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Teismas nutartyje neišdėstė ir nenurodė faktinių argumentų, aplinkybių, kurios bent iš dalies pagrįstų būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą ar konkrečius skolininkės mėginimus paslėpti ar perleisti turtą kitiems asmenims. Teismas taip pat nevertino skolininkės padėties, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės konkrečiu atveju neatitinka ekonomiškumo, proporcingumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų ir paties instituto paskirties. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neanalizavo kreditorės reikalavimo pagrįstumo, bet paskyrė maksimalias kreditorės prašomas priemones, o tai prieštarauja formuojamai teismų praktikai. Objektyvių duomenų, kad skolininkė vengs vykdyti teismo sprendimą, duomenų apie skolininkės turtą (CPK 433 str. 1 d. 5 p.), kreditorė taip pat nepateikė. Didelės vertės skolininkės piniginių lėšų areštas iš esmės užkerta kelią tenkinti jai savo fiziologinius bei kitus gyvybiškai svarbius poreikius. Nutartimi pritaikius skolininkės piniginių lėšų areštą nebuvo atsižvelgta į skolininkės šeimyninę bei finansinę padėtį. Teismas, pirmiausia areštuodamas skolininkės pinigines lėšas, nustatė nepagrįstą laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo tvarką, prieštaraujančią susiklosčiusiai teismų praktikai. Teismas, nepranešdamas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą skolininkei, pažeidė CPK 148 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė J. A. prašo skundą atmesti, nutartį palikti galioti. Nurodo, kad 20000 Lt dydžio paskola suteikta asmeniškai skolininkei, ką patvirtina 2008-12-16 banko mokėjimo nurodymas Nr. 431. Siekdama atgauti paskolintus pinigus, kreditorė ne kartą kreipėsi į skolininkę dėl skolos grąžinimo, tačiau nesulaukė jokio atsakymo ir kreipėsi į teismą. Norėdama apsiginti nuo skolininkės nemokumo, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi skolos suma yra didelė, skolininkės finansinė padėtis neaiški, skolininkė nereaguoja į raginimus atsiskaityti ir ilgą laiką negrąžina skolos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.
Kreditorė J. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIII skyriaus nustatyta tvarka. Sutinkamai su CPK 432 straipsniu, jeigu šiame skyriuje tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas nereglamentuojamas, taikomos bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisyklės. Viena iš tokių taisyklių yra CPK XI skyriaus 5 skirsnyje numatytas laikinųjų apsaugos priemonių reglamentavimas.
CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl jos turi atitikti ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tačiau teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, bet jam pakanka įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima ir kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.
Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju kreditorės nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, yra pagrįsta tuo požiūriu, jog pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką jau vien tai, kad prašoma išieškoti suma yra didelė, laikytina, jog yra reali grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, jei nebus taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Kreditorės J. A. reikalavimas yra turtinio pobūdžio, jo suma yra 22828,93 Lt. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į šią aplinkybę (CPK 144 str. 1 d.), kadangi byloje skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo pakankamų įrodymų apie skolininkės (apeliantės) finansinę padėtį. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju kreditorės nurodytos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str.).
Skolininkės atskirojo skundo argumentas, kad nutartis yra nepagrįsta, nes kreditorė nepateikė jokių objektyvių duomenų, o teismas nepagrindė realios grėsmės, jog skolininkė vengs vykdyti teismo sprendimą, atmestinas kaip nepagrįstas. Kreditorė, pateikdama pareiškimą dėl skolos išieškojimo, savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvavo tuo, jog skola yra didelė, neaiški skolininkės finansinė padėtis, skolininkė nereaguoja į raginimus atlyginti skolą ir ilgą laiką delsia atsiskaityti su kreditore. Šios aplinkybės nėra paneigtos ir yra pakankamos šioje proceso stadijoje tam, kad konstatuoti, jog yra reali grėsmė, kad teismo sprendimo (teismo įsakymo) įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes atsižvelgė ir jas tinkamai įvertino. Be to apeliantė jokių neginčijamų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių jos atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes apie turtinę-finansinę, šeimyninę padėtį, negalimumą tenkinti fiziologinius ir kitus gyvybiškai svarbius poreikius, nepateikė (CPK 178 str. 1 d.), kas tik sustiprina tikimybę, jog kreditorei galimai palankų sprendimą būtų pakankamai sudėtinga įvykdyti. Taigi, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių konkrečiu atveju, galimo kreditorei palankaus teismo įsakymo įvykdymas akivaizdžiai gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Dėl to teisėjų kolegija pritaria teismo išvadai, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra būtinas.
Apeliantės motyvai, kad teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo priimta apie tai jai nepranešus, t.y. pažeidžiant CPK taisykles, atmestini, kadangi prevencinė laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis lemia tai, kad jos turi būti taikomos operatyviai. CPK 148 straipsnio 1 dalis leidžia teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešus skolininkei išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Taigi įstatymų leidėjas suteikė diskrecijos teisę pačiam teismui, įvertinus bylos aplinkybes, spręsti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą konkrečiu atveju tikslingiau nagrinėti pranešant atsakovui, ar jam nepranešus. Dėl to teismas apeliantės minimų teisės normų nepažeidė.
Apeliantė atskirajame skunde nepagrįstai tvirtina, jog pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones konkrečiu atveju teismas neužtikrino proporcingumo, ekonomiškumo principų. Nagrinėjamoje byloje teismas laikėsi ekonomiškumo principo ir nepritaikė laikinųjų apsaugos priemonių dėl didesnės, nei nurodyta prašyme, piniginės sumos (CPK 145 str. 2 d.), laikėsi areštuojamo turto eiliškumo. Tokiu būdu laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinus tik tokią pinigų sumą, kuria būtų patenkintas kreditorės J. A. reikalavimas, teismui priėmus jam palankų sprendimą, yra išlaikyta ir šalių interesų pusiausvyra.
Apeliantė skunde kelia klausimus, kurie iš esmės yra susiję su pareikšto ieškinio pagrįstumu, pavyzdžiui, kad paskola suteikta ne apeliantei, o UAB „CosMedService“, kad teismas neanalizavo kreditorės reikalavimo pagrįstumo. Tokie ir panašūs apeliantės motyvai nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti (CPK 320, 338 str.), kadangi priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo netikrina (CPK 144-145 str.). Todėl ir teisėjų kolegija dėl minėtų apeliantės argumentų nepasisako, nes šioje proceso stadijoje tokie klausimai nėra sprendžiami.
Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis nėra pakankamai motyvuota, tačiau toks teismo argumentacijos trūkumas nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, kadangi nutartyje yra įvardinti esminiai prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentai, todėl kreditoriaus prašymas pagrįstai buvo patenkintas, o nutartis vien tik formaliais pagrindais negali būti panaikinta (CPK 328, 338 str.).
Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu netaikyti CPK numatytų laikinųjų apsaugos priemonių, apeliantė nenurodė ir kolegija nenustatė, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti, kadangi CPK I dalies XI skyriaus 5 skirsnio nuostatos pritaikytos teisingai.
Atmetus atskirąjį skundą, iš skolininkės valstybei priteistinos 6,95 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš skolininkės S. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 6 (šešis) litus 95centus pašto išlaidų.