Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėjant atsakovo M. Z. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui M. Z., trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl pažeistų teisių gynimo ir atsakovo M. Z. priešieškinį ieškovei L. V., trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo M. Z. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti.

Civilinės bylos duomenys tvirtina, kad ieškovei L. V. ir atsakovui M. Z. bendrosios dalinės nuosavybė teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) Ieškovei L. V. priklauso 48/00 dalis minėto gyvenamojo namo, o atsakovui M. Z. – 52/100 (b.l. 19-21, I t.). Ieškovei priklauso patalpos, techninės apskaitos byloje pažymėtos indeksais: R-l (2,04 m² ); ½ dalis R-2 (2,50 m²); R-3 (6,23 m²); R-4 (8,17 ²); R-7 (8,89 m²); R-8 (4,56 m²); 1-1 (3,55 m²); 1-6 (4,26 m²); 1-7 (6,22 m²); 1-8 (6,60 m²); 1-9 ( 14,50 m²); 1-10 (18,03 m²); 1-11 (12,62 m²), iš viso 98,17 m² bendro ploto, o atsakovui - R-6 (36,15 m²); R-5 (6,44 m²); ½ dalis R-2 (2,50 m²); 1-5 (32,89 m²); 1-2 (10,46 m²); 1-3 (2,21 m²); 1-4 (14,55 m²), iš viso 105,20 m² (b.l. 6-9, I t.). Ieškovė savavališkai rekonstravo namo dalį, įrengdama pastogės patalpas (išgriauta pertvara, įrengtos pastogės patalpos ir laiptai) (b.l. 10, 84-85, I t.), dėl ko jai buvo įsakyta iki 2007-06-31 parengti projektinę dokumentaciją, gauti statybos leidimą (b.l. 11, I t.). Ieškovė kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administracijos architektūros skyrių su prašymu parengti projektavimo sąlygų sąvadą bei specialiąsias projektavimo sąlygas statinio architektūrai formuoti ir sklypui tvarkyti (b.l. 14, I t.). Ieškovės pareiškimas dėl projektavimo sąlygų išdavimo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimui, mansardos įrengimui, išnagrinėtas ir ieškovė buvo įpareigota papildomai pateikti bendraturčio (atsakovo) M. Z. notaro patvirtintą sutikimą raštu (b.l. 17, I t.). Ieškovė kreipėsi į atsakovą, prašydama duoti jai sutikimą palėpės rekonstrukcijai, mansardos joje įrengimo, tačiau atsakovas ieškovei sutikimo neduoda (b.l. 15, 22, I t.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovės įrengta pastogėje mansarda yra įrengta laikantis teisės normose nustatytų taisyklių, o atsakovo atsisakymas duoti sutikimą ieškovei mansardos įrengimui yra nepagrįstas, pažeidžiantis ieškovės, kaip bendraturčio, teisę naudotis bendrąja daline nuosavybe (CK 4.75 str. 1 d.). Atsakovas su tokiomis teismo išvadomis nesutinka apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, tačiau teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad sprendimo motyvuose nurodoma, jog prieš pradedant atlikti bendro turto kapitalinio remonto darbus būtina gauti kito bendraturčio sutikimą, tačiau nepagrįstai pripažino ieškovės teisę tokius darbus atlikti. Šis apelianto teiginys nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą. Bylos medžiaga tvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartimi paliko nepakeistą Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą, kuriuo buvo tenkintas ieškovo M. Z. ieškinys ir nustatyta naudojimosi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) palėpe tvarka. Iš minėtos nutarties motyvų matyti, jog atsakovė palėpę įrengė manydama, jog ji jai priklauso nuosavybės teise, tačiau Vilniaus apygardos teismas spręsdamas gyvenamojo namo palėpės priklausomybės vienai iš bylos šalių klausimą, konstatavo, jog gyvenamojo namo palėpė yra antraeilis daiktas viso gyvenamojo namo, o ne tik jo antrojo aukšto, kuris priklauso nuosavybės teise atsakovei, atžvilgiu. Esant situacijai, kai kito bendraturčio sutikimo klausimas iškilo jau atlikus namo pastogės rekonstrukcijos darbus, savaime neeliminuoja kito bendraturčio teisės įgyvendinti savo teisę disponuoti jam priklausančia nuosavybės teise, laikydamasis teisės aktuose nustatytų taisyklių, atitinkamai kreipiantis į atitinkamas institucijas dėl statybos leidimo rekonstrukcijos darbams atlikti suteikimo ir su tuo susijusių leidimų suderinimo, kito bendraturčio sutikimo gavimo ar kreipimosi į teismą dėl šios teisės pažeidimo. Pažymėtina, kad jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog teismas neįvertino, jog ieškovė savavališkai rekonstruodama palėpę veikė savarankiškai, nebendradarbiavo su atsakovu ir tokie veiksmai neatitinka CK 1.5 straipsnio ir 4.75 straipsnio nuostatų. Bendraturtis turi teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruodamas bendrai valdomą daiktą (CK 4.77 straipsnis), bet šią teisę jis gali įgyvendinti, laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių. Bylos duomenys tvirtina, jog gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies kapitalinis remontas - palėpės įrengimas - atitinka statybos normas ir techninius reikalavimus, jam pritarė visų institucijų, privalančių pateikti nuomonę, atstovai (b.l. 40-42, t. 1), šią aplinkybę patvirtina liudytojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyr. specialisto V. P. paaiškinimai, todėl konstatuotina, kad ieškovės įrengta mansarda pastogėje (palėpė) yra įrengta laikantis teisės normose nustatytų taisyklių, ką teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas.

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. ir kt. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-96/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje šalys yra gyvenamojo namo palėpės bendraturčiai, ieškovė, neturėdama bendraturčio (atsakovo) rašytinio sutikimo, rekonstravo palėpę – išgriovė pertvarą, įrengė pastogės patalpas ir laiptus. Teisėjų kolegija nurodo, kad bendraturčio teisė būti statytoju yra vienas iš statinio ir žemės sklypo savininko nuosavybės teisės įgyvendinimo aspektų ir ši teisė turi būti įgyvendinama Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose nustatyta tvarka: parengtas statybos projektas ir gautas statybos leidimas. Statybos proceso dalyvių teises ir pareigas, statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos statybos procese principines nuostatas nustato Statybos įstatymas (Statybos įstatymo 1, 4–6 str.). Statybos įstatymo 2 straipsnio 92 punkte ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakyme Nr. D1-826 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo“ 33 punkte nurodyti reikalavimai statybą leidžiančiam dokumentui: būtinas rašytinis (rašytiniai) žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininko (savininkų) ar valdytojo (valdytojų) sutikimas (sutikimai) dėl statybos. Šios normos yra imperatyvaus pobūdžio.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad, priešingai nei nurodo atsakovas, ieškovė siūlė išspręsti tarpusavio ginčus, siūlydama sprendimo būdus bei prašydama suderinti namo palėpės rekonstrukcijos darbus, o būtent: 2007-01-15 ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl sutikimo pasirašyti paraišką dėl namo palėpės rekonstrukcijos projekto rengimo ir patvirtinti sutikimą, 2007-07-05 su siūlymais dėl tarpusavio nesutarimų išsprendimo (b.l. 15,16 I t.). Iš ieškovės 2008-04-21 atsakymo – pasiūlymo į 2008-03-31 atsakovo raštą, matyti, jog ieškovė sutiko geruoju nustatyti palėpės naudojimosi tvarką (b.l. 22, I t.). Tuo tarpu atsakovas atsakydamas į ieškovės pasiūlymus taikiai išspręsti kilusį ginčą, sutikimo palėpės rekonstrukcijai nedavė, teikė raštus Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos, prašydamas įpareigoti nugriauti įrengtas patalpas (b.l. 80, 86,87, 90-95,101-103, I t.). Statinys turi būti rekonstruotas taip, kad ne tik atitiktų esminius statinio reikalavimus, kurie nustatyti Statybos įstatyme, bet taip pat statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygas, kurias jie turėjo iki statybos veiklos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas (Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalis), t. y. pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė naudotis inžineriniais tinklais, patekti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų lemiami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kt. (Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai). Teisės aktuose įtvirtintas imperatyvus reikalavimas pateikti rašytinį bendraturčio sutikimą rekonstruoti statinį suteikia teisę bendraturčiui išreikšti savo valią dėl rekonstrukcijos, taip atsisakant teisės aktų įtvirtintos su statyba susijusių jo interesų apsaugos, taip pat išreiškiant poziciją dėl bendro daikto padidėjimo ar nuosavybės dalių pakitimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jokios grėsmės namo laikančiosioms konstrukcijoms dėl ieškovės atliktos pastogės rekonstrukcijos nėra, ką patvirtino ir pats atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Be to atsakovas nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teismui specialistų išvadų ar kitokių įrodymų, patvirtinančių, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis bendraturčių gyvenimo ir veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip negu nustatyta statybos techniniuose reglamentuose, teisės normose, reglamentuojančiuose statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, nepateikė. Atsakovas neneigė, jog niekada negalėjo patekti į palėpę, kadangi įėjimas buvo antrame aukšte, kuris priklauso ieškovei, be to, nuo 1999 metų nesiėmė jokių aktyvių veiksmų pastogės įrengimui ar pasidalinimui, dėl ko nėra pagrįsto pagrindo daryti išvadą, jog atsakovo atsisakymas duoti sutikimą nėra pagrįstas realia jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos darbų, o ieškovė įrengdama pastogės patalpą, pažeidė jo kaip bendrasavininko teises, kitaip apsunkino naudojimąsi jam priklausančia gyvenamojo namo dalimi, todėl sudarant galimybę ieškovei įteisinti savavališką statybą, nebus pažeisti ir gyvybiškai svarbūs atsakovo interesai, kadangi taip bus išnaudotos visos galimybės kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp bendrasavininkų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovo atsisakymas duoti sutikimą ieškovei palėpės įrengimui yra nemotyvuotas, kitam bendraturčiui trukdantis įgyvendinti teisę į statybą, ir toks atsakovo atsisakymas pažeidžia ieškovės, kaip bendraturčio, teisę naudotis bendrąja daline nuosavybe (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), dėl ko pagrįstai laikė, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovė, savavališkai įrengdama pastogės patalpą, pažeidžia atsakovo kaip bendraturčio teises ir CK 4.103 straipsnio nuostatos pagal esamą padėtį nagrinėjamoje byloje negali būti taikomos.

Atsakovo apeliacinio skundo argumentus, jog ieškovė bendradarbiavimą su atsakovu pradėjo tik tuomet, kai buvo surašytas savavališkos palėpės rekonstravimo aktas, paneigia jo paties paaiškinimai pirmosios instancijos teisme, kuriais atsakovas nurodė, jog jau vykstant namo stogo apšildymo darbams buvo kalbama apie palėpę, jos pasidalinimą (b.l.29,30, t. 2).

Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkinamas, atsakovui nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, kadangi ieškovė nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų (CPK 88 str., 93 str., 98 str.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.