Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-03-04 · Civilinė byla Nr. e2VP-4201-1052/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-04
Bylos Nr.
e2VP-4201-1052/2019
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-24495-2009-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Bundonė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“
Suinteresuotas asmuo
K. B., A. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2VP-4201-1052/2019Teisminio proceso Nr. 2-05-3-24495-2009-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1; 3.5.21.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. kovo 4 d.KaunasKauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Bundonė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys K. B., A. B., antstolė A. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja pareiškimu prašo teismo nustatyti, kad skolininkui K. B. priklauso puse turto dalies, esančios bendra nuosavybe su sutuoktine I. R., t. y. jam priklauso 50 procentų sutuoktinės darbo užmokesčio, bei 50 procentų kitų pajamų ar kitokių išmokų, gaunamų dabar ir/ar mokamų ateityje, iš kurių būtų galima išieškoti skolą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“.

Pareiškėja nurodo, kad Antstolės A. A. kontoroje UAB „Intrum Lietuva“ naudai yra vykdoma vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo iš skolininko K. B., pagal vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra išduotas Kauno apylinkės teismo 2010 m. kovo 26 d. Antstolė A. A., vykdydama vykdomąją bylą nustatė, jog skolininko sutuoktinė A. B. dirba UAB „RENT-TEX“ ir gauna darbo užmokestį, taip pat gauna nuolatinę išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2-ojo poskyrio. Skolininko sutuoktinės vardu VĮ „Regitra“ duomenimis nėra registruotų transporto priemonių. Patvarkymu antstolė A. A. pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnio, kuriame numatyta, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tais atvejais, kai sprendimas nevykdomas, asmenys, kurių naudai priimtas sprendimas, gali prašyti sprendimą įvykdyti priverstinai. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu sprendimas realizuojamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius.

CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

CPK 667 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos.

Iš kartu su pareiškimu pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolės kontoroje vykdomas išieškojimas pagal Kauno apylinkės teismo 2010 m. kovo 26 d. sprendimą už akių Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 8 322,29 Lt (2 410,30 Eur) skolos, 1 310,88 Lt (379,66 Eur) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (9 633,17 Lt (2 789,96 Eur)), 289,00 Lt (83,70 Eur) žyminio mokesčio.

Iš vykdomosios bylos nustatyta, kad valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenimis skolininko K. B. vardu nėra registruoto turto. VĮ „Regitra“ duomenimis skolininko K. B. nuosavybės teise nėra priklausančių transporto priemonių. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis skolininkas negauna pajamų. Nepavykus skolos išieškoti iš skolininko, vykdymo eigoje buvo gauta informacija, jog K. B. nuo 2011 m. rugsėjo 27 d. yra sudaręs santuoką su A. B.. Skolininko K. B. ir jo sutuoktinės sudarytų vedybines ar povedybinių sutarčių nėra, duomenų apie santuokos nutraukimą taip pat nėra, turto padalijimo faktų nėra nustatyta. Antstolė A. A., vykdydama vykdomąją bylą nustatė, jog skolininko sutuoktinė A. B. dirba UAB „RENT-TEX“ ir gauna darbo užmokestį, taip pat gauna nuolatinę išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2-ojo poskyrio. Skolininko K. B. sutuoktinės vardu VĮ „Regitra“ duomenimis nėra registruotų transporto priemonių. 2018 m. gruodžio 10 d. priimtas patvarkymas dėl skolininkas sutuoktiniui priklausančių išmokų nustatymo, kuriuo pasiūlyta skolininkui per 30 dienų nuo patvarkymo įteikimo dienos pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe, 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

Remiantis ankščiau paminėtomis įstatymo nuostatomis, šis turtas laikomas bendrąja skolininko ir jo sutuoktinės nuosavybe, nes pajamos gaunamos po santuokos sudarymo. Be to, teismas nenustatė, kad sutuoktiniai santuokoje įgytą turtą būtų pasidalinę arba kitaip nustatę jo teisinį režimą. Iš Teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nenustatyta, kad santuoka yra nutraukta ar nustatyta separacija. Taigi, konstatuotina, kad skolininko ir jo sutuoktinės po santuokos sudarymo gautos pajamos yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnis).

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį.

Skolininkui neturint turto ir pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti priverstinį skolos išieškojimą, atsižvelgiant į CK 3.88 straipsnio 1–2 dalių, 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatas bei į tai, kad byloje nepaneigta įstatymo nustatyta prezumpcija dėl sutuoktinių bendro turto dalių, pareiškimas tenkintinas, nustatytina, kad skolininkui priklauso ½ dalis jos sutuoktinės gaunamų pajamų, t. y. iš šios dalies galimas priteistos skolos išieškojimas (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 667 straipsniu,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui K. B. priklauso sutuoktinės A. B. 50 procentų gaunamo darbo užmokesčio, bei 50 procentų kitų pajamų ar kitokių išmokų, gaunamų dabar ir/ar mokamų ateityje.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Bundonė