- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-10-05
- Bylos Nr.
- N-62-844-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Ričardas Piličiauskas
susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pirmininko),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal J. Ž. (J. Ž. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 25 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos 2005 m, gruodžio 9 d. nutarimu J. Ž. UAB „Kilikija" (Vilnius, Didlaukio g. 61) direktorius nubaustas 500 litų bauda už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41 straipsnio l dalyje padarymą. Nutarime nurodyta, kad 2005 m. rugpjūčio 11 d., apie 9 val. 35 min., Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyr. darbo inspektoriai V. Ž. ir D. Č. patikrino UAB „Kilikija" priklausančią kepyklą dėl darbo ir poilsio režimo laikymosi bei darbo išeiginėmis ir švenčių dienomis. Patikrinimo dieną buvo surašytas patikrinimo aktas, pagal kurį buvo apklausti 8 įmonės darbuotojai, kurie paaiškino kad dirba 4 val., per dieną (pvz. J. A. , Ž. G. , J. G. ir kiti). Patikrinimo metu nustatyta, kad kepykloje nebuvo viešai informaciniame stende paskelbto darbuotojų, priimtų dirbti ne pilnai darbo dienai 2005 m, rugpjūčio mėnesio darbo grafiko, todėl tuo pažeisti Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (DK) 147 straipsnio l dalies ir 3 dalies reikalavimai. Buvo iškabintas tik 2005 m. liepos mėn. darbo grafikas. Taip pat, darbo sutartyse nėra apsprendžiama darbuotojų (J. G. , J. A. , ir kitų) darbo laiko trukmė, tai yra, nėra konkretizuota, ar darbuotojai priimti dirbti keturias ar aštuonias valandas, todėl tuo pažeisti Darbo kodekso 144 - 146 straipsnių reikalavimai.
II.
J. Ž. kaip pareiškėjas kreipėsi į apygardos administracinį teismą ir prašė nutarimą panaikinti bei motyvavo tuo, jog Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 147 straipsnio l dalies ir 3 dalies pažeidimai nėra grubūs, už kuriuos reikėtų taikyti administracinę atsakomybę. Paaiškino, kad atvykus į UAB „Kilikija" priklausančią kepyklą Valstybinės darbo inspekcijos atstovams buvo paaiškinta, kad tai yra techninė klaida, o už savalaikį darbo grafikų paskelbimą įmonėje atsakinga kepyklos vedėja, tačiau esant padidėjusiam darbo krūviui, ji užmiršo grafiką pakeisti. Dėl Darbo kodekso 144 - 146 straipsnių pažeidimų teigė, kad darbo sutartyse, kuriose nustatyta ne visas darbo dienos laikas, t. y. sutrumpinta darbo diena, buvo nurodyta, kad „darbuotojas dirba nuo keturių iki aštuonių valandų per dieną, pagal darbo grafiką", todėl mano, kad ši nuostata nepažeidžia Darbo kodekso, nes nėra viršijama maksimali darbo dienos trukmė. Be to, valstybinės darbo inspekcijos atstovai deramai negalėjo paaiškinti, kokias tiksliai Darbo kodekso nuostatas jis pažeidė.
Žemesnės instancijos teismas
Apygardos administracinis teismas išnagrinėjęs pareiškėjo skundą pripažino, kad šis atmestinas. Byloje įrodyta, kad vadovaujamoje bendrovėje patikrinimo metu nebuvo viešoje vietoje iškabinti 2005 m. rugpjūčio mėn. darbo grafikai, o darbo sutarčių su Ž. G. , J. A. ir J. G. penktoje skiltyje įrašyta, kad darbo dienos trukmė yra nuo keturių iki aštuonių valandų pagal darbo grafiką. DK 144 straipsnio l dalyje nustatyta, jog darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę, 2 minėto straipsnio dalis reikalauja, kad kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų, o 3 dalis nustato, kad maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų. DK 146 straipsnio l dalyje nustatyta, jog ne visas darbo dienos arba darbo savaitės darbo laikas nustatomas darbuotojo ir darbdavio susitarimu. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu kitaip nenustatyta sveikatos priežiūros įstaigos išvadoje, susitarus ne visas darbo laikas gali būti nustatomas sumažinant savaitės darbo dienų skaičių arba sutrumpinant darbo dieną (pamainą), arba darant ir viena, ir kita. Ne visas darbo laikas darbo dieną gali būti suskaidomas dalimis. Kitas su ne viso darbo laiko nustatymo tvarka susijusias sąlygas nustato Vyriausybė. Vyriausybės nustatytos sąlygos gali būti netaikomos, kai dėl to susitariama kolektyvinėje sutartyje. DK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Darbo grafikai paskelbiami viešai įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo. Darbdavys privalo užtikrinti tolygų pamainų keitimąsi. Atlikus paminėtų teisės normų analizę akivaizdu, kad šioje srityje darbdavio pareigos:
1. ne tik užtikrinti, kad labai atidžiai ir atsakingai būtų apskaičiuotas kiekvieno darbuotojo dirbtas darbo laikas, o tam sudarant su jais darbo sutartis, jose jis privalo tiksliai nurodyti, be kitų būtinų darbo sutarties sąlygų ir tai, ar priimtas darbuotojas dirba sutrumpintą darbo dieną, ar visą darbo dieną.
2. siekiant išvengti nelegalaus darbo ar niekur neužfiksuotų išdirbtų viršvalandžių atvejų, darbdavys privalo užtikrinti, jog visiems matomoje vietoje, t. y. viešai, iš anksto būtų paskelbti darbo grafikai.
Įvertinęs šias pareigas teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas, kaip vadovas, nepriklausomai nuo to, kad darbo grafikus pagal UAB „Kilikija" vidaus tvarką turėjo iškabinti kepyklos vedėja, privalėjo kontroliuoti šios darbą ir tinkamai neatliko šios savo pareigos, o taip pat, su darbuotojais sudarydamas ydingas darbo sutartis pažeidė darbo įstatymus. ATPK 41 straipsnio l dalyje numatyta administracinė atsakomybė už darbo įstatymų pažeidimą, todėl pareiškėjas yra nubaustas pagrįstai, o parinktas minimalus nuobaudos dydis atitinka ATPK 30, 30 ² str. nuostatas.
III.
J. Ž. apeliaciniame skunde prašoma panaikinti apygardos administracinio teismo nutartį ir patenkinti skundą - panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2005 m. gruodžio 9 d. nutarimą. Nesutinkama su apygardos administracinio teismo nutartyje padarytomis išvadomis dėl Darbo kodekso 144 - 146 straipsnių pažeidimo. Nurodo, kad tiek teismas, priimdamas nutartį, tiek darbo inspekcija nutarime tiksliai nenurodė kokie Darbo kodekso straipsniai buvo pažeisti sudarant darbo sutartis su UAB „Kilikija" darbuotojais. Mano, kad apygardos administracinis teismas priimdamas nutartį turėjo tiksliai įvardinti kokias Darbo kodekso nuostatas jis kaip darbdavys pažeidė sudarydamas darbo sutartis su darbuotojais. Jo nuomone, jis Darbo kodekso nuostatų nepažeidė. Teigė, kad apygardos administracinis teismas nagrinėdamas Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos nustatytą Lietuvos Respublikos Darbo kodekso pažeidimą dėl laiku nepaskelbtų darbo grafikų įmonėje padarė išvadą, kad nepriklausomai nuo to, kad darbo grafikus pagal UAB „Kilikija" vidaus tvarką turėjo iškabinti kepyklos vedėjas, tačiau jis pagal pareigas privalėdamas kontroliuoti pavaldinio darbą, tinkamai neatliko šios savo pareigos. Su šia išvada nesutinka, nes įmonėje tarp darbuotojų yra tiek pareigų, tiek atsakomybės pasiskirstymas, kurį tiek Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atstovai tiek teismas traktuoja kaip atsakomybės vengimą (UAB „Kilikija" kepyklos vedėjo pareigybiniai nuostatai). Be to, nemano, kad savalaikis darbo grafikų nepaskelbimas yra grubus Darbo kodekso nuostatų pažeidimas, už kurį būtų taikoma administracinė atsakomybė.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, kad Lietuvos Respublikos Valstybinė darbo inspekcija sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo priimta nutartimi, nes:
1. Darbdavys turi užtikrinti, kad būtų atsakingai apskaičiuotas kiekvieno darbuotojo dirbtas darbo laikas, o tam sudarant su jais darbo sutartis, jose jis privalo tiksliai nurodyti, be kirų būtinų darbo sutarties sąlygų ir tai, ar priimtas darbuotojas dirbs sutrumpintą darbo dieną, ar visą darbo dieną.
2. Sudarydamas tokias darbo sutarties sąlygas, kurios numatytos UAB „Kilikija" darbo sutartyse, darbdavys pablogina darbuotojų padėtį įmonėje, nes dirbantieji negali planuoti savo darbo dienos, kadangi visiškai neaiškus numatomas dirbti, tam tikrą dieną, laikas. Ypač tai akivaizdu, kuomet nėra sudaromų ir viešai iškabintų grafikų. Taip pat dirbdami pagal šias darbo sutarties sąlygas, darbuotojai nėra užtikrinti ar jiems bus apmokėta už visą darbo dieną ar tik pusę darbo dienos. Neaišku kaip laikas, dirbtas ilgiau nei keturias valandas, yra traktuojamas, ar kaip viršvalandiniai darbai ar ne. Tai aktualu, nes už viršvalandinius darbus darbdavys privalo mokėti 1,5 karto (DK 193 str.). Nustatant tokias sąlygas sutartyje siekiama išvengti tokių viršvalandinių darbų apmokėjimo ir taip pabloginama darbuotojo padėtis darbdaviui piktnaudžiaujant savo teise, kas yra draudžiama (DK 35 str.).
3. DK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Darbo grafikai paskelbiami viešai įmonių ar jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo. Dėl to darbdavys privalo užtikrinti tolygų pamainų keitimąsi. Šiuo atveju tai nebuvo užtikrinta.
IV.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apygardos administracinio teismo nutartyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos 2005 m, gruodžio 9 d. nutarimu J. Ž. UAB „Kilikija" (Vilnius, Didlaukio g. 61) direktorius nubaustas 500 litų bauda už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41 straipsnio l dalyje padarymą. Byloje yra administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas, kuriuos, kaip nurodyta, surašė ir priėmė Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius V. Ž. . Šiuose dokumentuose nurodyta, kad patikrinimą atliko VDI Vilniaus skyriaus vyr. darbo inspektoriai V. Ž. ir D. Č. . J. Ž. kaip pareiškėjas ir apeliantas skundė Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos nutarimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad apygardos administraciniam teismui medžiagą atsiuntė Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius, kuris atsiuntė ir atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame kalbama Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos vardu. Iš kitos bylos, kuri atsiųsta kartu su šia byla, matyti, kad V. Ž. yra Vilniaus skyriaus vyresnysis inspektorius ir tada turėjo teisę teismuose atstovauti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekciją ir veikti jos vardu. Nurodytos aplinkybės sukelia neaiškumų dėl priimtųjų dokumentų ir pareigūnų veiksmų. Todėl būtina išsiaiškinti tikslias dokumentus priėmimo aplinkybes ir dokumentus priėmusių pareigūnų įgalinimus.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl administracinių nuobaudų paskyrimo (nepaskyrimo). Pagal to paties straipsnio 3 dalį žyminiu mokesčiu neapmokestinami ir apeliaciniai skundai dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų skundų. Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal įstatymą. J. Ž. apeliacinis skundas patenka į neapmokestinamų skundų kategoriją, todėl už jį sumokėtas 50 litų žyminis mokestis grąžintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 42, 80 straipsniais teisėjų kolegija
nutaria:
bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka atidėti. Įpareigoti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekciją ir Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrių pateikti duomenis apie Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos 2005 m. gruodžio 9 d. nutarimą dėl J. Ž. nubaudimo priėmusį pareigūną V. Ž. ir jo veikimo įgalinimus. Taip pat pateikti ir kitų veiksmų, susijusių su nutarimo priėmimu, pagrindimą. Įpareigojimą įvykdyti per dvi savaites nuo nutarties gavimo.
Grąžinti J. Ž. (J. Ž. ) 50 (penkiasdešimt) litų už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.
Nutartis neskundžiama.