- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-17
- Bylos Nr.
- 1S-648-327/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Preikšas, Darius Kantaravičius, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- D. S.
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas), Dariaus Kantaravičiaus ir Gyčio Večersko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo D. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2016 m. vasario 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam D. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. S. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2006 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 2 d., 260 str. 2 d., 260 str. 2 d., 260 str. 3 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos ir paskirta bausmė – 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 27 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Laivės atėmimo bausmės pradžia – 2006 m. kovo 2 d., pabaiga – 2018 m. kovo 2 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 7 dienos, skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio 2016 m. vasario 25 d.
Nuteistasis pateikė prašymą Komisijai lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisija įvertinusi socialinio tyrimo išvadą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų vykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką, nutarė taikyti D. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. vasario 29 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos D. S.. Teismas konstatavo, kad nuteistojo D. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažanga nėra pakankama, todėl šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos dar netaikytinas.
Šalies argumentai
D. S. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d., kurioje įsakmiai nurodyta – lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu. Nurodo, kad vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikęs prašymą paleisti jį iš pataisos įstaigos, pakartotinio nusikalstamumo rizika žema, nuteistojo elgesys sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų. D. S. nurodo, kad jau yra atlikęs 2/3 paskirtos bausmės. Skunde taip pat teigia, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti kaip rodiklis atmetant Komisijos nutarimą. Nuteistojo teigimu, teismo argumentas apie jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, pažeidžia BVK 157 str. 1 d., nes nuteistojo rizika ir taip yra žema, taip pat pirmosios instancijos teismas nutartyje pateikia aplinkybes, kurias pateikti draudžia įstatymas, t. y. informaciją apie asmens baustumus, kurie jau negalioja.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. S. skundas atmetamas.
BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą jį taikyti kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 str. 2 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad D. S. priklauso žemos rizikos grupei (40 balai), tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant dar nėra pakankamai įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
Nuteistasis per laisvės atėmimo bausmės laiką 12 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, iš jų 10 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis, 12 kartų skatintas. Atkreiptinas dėmesys, jog paskutinė nuobauda (nors šiuo metu ir negaliojanti) buvo paskirta praėjus beveik 10 metų nuo laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios, kuomet D. S. neabejotinai žinodamas bausmės atlikimo režimo reikalavimus, pažeidė nustatytą tvarką. Pažymėtina, kad iš Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. S. kartais užsiima veikla, kuri yra susijusi su jo nusikalstamumu, pataisos namuose vartojo psichotropines medžiagas, siekia tiesioginio atlygio, kuris dažnai priveda prie teisės pažeidimų. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti šie nuteistojo D. S. kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, ankstesni nusikaltimai; emocinė gerovė; mąstymas ir elgesys. Taigi, toks nuteistojo elgesys šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl švelninti laisvės atėmimo bausmės sąlygas taikant lygtinį paleidimą jau šiuo metu, nėra objektyvaus pagrindo. Aukštesniojo teismo manymu, toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui.
Priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, vertinti šių aplinkybių įstatymas nedraudžia. Kiekvienu atveju teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, privalo įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš dalies atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pakankama pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo D. S. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.