Kauno apygardos teismo nutartis

2016-05-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-648-327/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-17
Bylos Nr.
1S-648-327/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Viktoras Preikšas, Darius Kantaravičius, Gytis Večerskas
Nuteistasis
D. S.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1S-648-327/2016;
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; (S) 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vik­to­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Dariaus Kantaravičiaus ir Gyčio Večersko, rašy­ti­nio proceso tvarka iš­na­grinėjusi nuteistojo D. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apy­lin­kės teis­mo 2016 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ko­misijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus (toliau – Ko­misija) 2016 m. vasario 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam D. S. lygtinį pa­lei­dimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2006 m. liepos 4 d. nuos­pren­džiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 2 d., 260 str. 2 d., 260 str. 2 d., 260 str. 3 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos ir paskirta bausmė – 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė su­ben­drin­ta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 27 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Laivės atėmimo bausmės pradžia – 2006 m. kovo 2 d., pabaiga – 2018 m. kovo 2 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 7 dienos, skaičiuojant nuo Ko­misijos posėdžio 2016 m. vasario 25 d.

Nuteistasis pateikė prašymą Komisijai lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisija įver­ti­nusi socialinio tyrimo išvadą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės rea­bi­litacijos priemones ir jų vykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys me­to­diką, nutarė taikyti D. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. vasario 29 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos D. S.. Teismas konstatavo, kad nuteistojo D. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos ma­ži­nimo pažanga nėra pakankama, todėl šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos dar netaikytinas.

Šalies argumentai

D. S. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį ir tai­ky­ti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d., kurioje įsakmiai nurodyta – lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu. Nurodo, kad vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pa­tei­kęs prašymą paleisti jį iš pataisos įstaigos, pakartotinio nusikalstamumo rizika žema, nuteistojo elgesys sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų. D. S. nurodo, kad jau yra atlikęs 2/3 paskirtos bausmės. Skunde taip pat teigia, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti kaip rodiklis atmetant Komisijos nutarimą. Nuteistojo teigimu, teismo argumentas apie jo pa­žan­gą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, pažeidžia BVK 157 str. 1 d., nes nuteistojo rizika ir taip yra žema, taip pat pirmosios instancijos teismas nutartyje pateikia aplinkybes, kurias pateikti draudžia įstatymas, t. y. informaciją apie asmens baustumus, kurie jau negalioja.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. S. skundas atmetamas.

BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atė­mi­mo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabi­li­ta­cijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pra­šymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pa­žan­ga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenu­sikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpa­rei­go­ji­mą jį taikyti kiek­vienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabi­litacijos plane nu­ma­tytas prie­mones ir atlikusiam minimalią BVK 157 str. 2 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo baus­mės dalį, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukš­čiau nu­ro­dytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laiky­sis įstatymų ir nenu­si­kals.

BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nu­teistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos prie­mo­nes ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nu­ro­dy­tą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteis­ta­jam lyg­tinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio palei­di­mo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo spren­džian­tis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tin­kamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Res­pub­li­kos bau­džia­mojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. S. laisvės atėmi­mo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemo­nes, yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svar­s­tyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip mi­nė­ta, lygti­nio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusi­kals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nu­teistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad D. S. priklauso žemos rizikos grupei (40 balai), tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, nuteis­to­jo pažanga šią riziką mažinant dar nėra pakankamai įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gy­venimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Nuteistasis per laisvės atėmimo bausmės laiką 12 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, iš jų 10 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis, 12 kartų skatintas. Atkreip­ti­nas dėmesys, jog paskutinė nuobauda (nors šiuo metu ir negaliojanti) buvo paskirta praėjus beveik 10 metų nuo laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios, kuomet D. S. neabejotinai žino­da­mas bausmės atli­ki­mo režimo reikalavimus, pažeidė nustatytą tvarką. Pažymėtina, kad iš So­cia­li­nio tyrimo išvados ren­gi­mo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punk­te įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nus­tato­ma vertinant indi­vi­dua­liame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, da­ly­vavimą elgesio pa­tai­sos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo krimino­geni­niams veiksniams ir nu­sikalstamo elgesio rizikai.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. S. kartais užsiima veikla, kuri yra susijusi su jo nusikalstamumu, pataisos namuose vartojo psichotropines medžiagas, sie­kia tiesioginio atlygio, kuris dažnai priveda prie teisės pažeidimų. Socialinio tyrimo išvadoje nu­ro­dyti šie nuteistojo D. S. kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, ankstesni nusikaltimai; emocinė gerovė; mąstymas ir elgesys. Taigi, toks nuteistojo elgesys šiuo me­tu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl švel­ninti laisvės atėmimo bausmės sąlygas taikant lygtinį paleidimą jau šiuo metu, nėra objektyvaus pagrindo. Aukštesniojo teismo manymu, toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui.

Priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, vertinti šių aplinkybių įstatymas nedraudžia. Kiek­vienu atveju teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, privalo įvertinti nuteistojo el­ge­sį bausmės atlikimo metu ir jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš dalies atitinka faktines aplinkybes, tačiau nu­teistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pa­kan­kama pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pri­pa­žin­ti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutaria:

nuteistojo D. S. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apy­linkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Viktoras PreikšasDarius KantaravičiusGytis Večerskas