Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutarimo, N. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla N. S. atžvilgiu nutraukta, nesant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 3 dalyje ir 123 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties. N. S. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už tai, kad jis 2016 m. rugpjūčio 12 d. apie 12.15 val. (teismo posėdžio metu institucija patikslino teisės pažeidimo padarymo laiką nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. 22.30 val. iki 2016 m. rugpjūčio 12 d. 01.30 val.) (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę – automobilį Audi 100, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančią J. S., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis 2,02 promilės neblaivumo (girtumo) laipsnis, nepasirinko saugaus atstumo iš dešinės ir atsitrenkė į dešinėje pusėje kelkraštyje stovinčią transporto priemonę, ją apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pat transporto priemonei nėra atlikta valstybinė techninė apžiūra. Tokiais savo veiksmais N. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 101, 222, ir 226 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 3 dalyje ir 123 straipsnio 1 dalyje. Nesutikdamas su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. priimtu nutarimu, Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniu skundu prašo, skundžiamą nutarimą panaikinti ir paskirti N. S. nuobaudas ATPK 127 straipsnio 3 dalies, 130 straipsnio 1 dalies, 123 straipsnio 1 dalies sankcijų ribose.Apeliaciniame skunde nurodoma, jog skundžiamas nutarimas priimtas nepagrįstai bei netinkamai įvertinus bylos aplinkybes. Institucija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant bylą Marijampolės rajono apylinkės teisme, liudytoja I. D. nurodė, kad N. S. žino iš matymo. Matė, kad prie jos gyvenamo namo atvažiavusi policija, kuri kaip ji suprato, aiškinosi dėl kieme stovinčio apgadinto automobilio. Prisiminė, kad tos dienos išvakarėse, prie jos buto, esančio pirmame gyvenamo namo aukšte, balkono stovėjo automobilis, kuriame garsiai grojo muzika bei buvo spaudžiamas greičio pedalas, sukeliant triukšmą, kas trukdė miegoti. Matė, jog automobilyje vairuotojo vietoje tuo metu sėdėjo lieknas, smulkaus sudėjimo vyriškis, kitų asmenų automobilyje nebuvo. Liudytojas M. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad aiškinantis eismo įvykio aplinkybes prie jo ir jo kolegos priėjo moteris ir aiškino, kad išvakarėse matė automobilyje „Audi 100“ sėdintį žmogų, kuris automobilyje garsiai klausėsi muzikos. N. S. pradžioje aiškino, kad sėdėjo naktį automobilyje ir laukė draugo, vėliau aiškino, kad buvo su draugu, kurį įvardino „Š.“, nurodė, kad serga epilepsija. N. S. tiksliai įvardinti minėto draugo negalėjo. N. S. pasakė, kad galimai jam tuo metu buvo epilepsijos priepuolis, todėl negali pasakyti, ar jis vairavo automobilį, nuosekliai paaiškinti įvykių aplinkybių ir kaip susižalojo jis negalėjo, bet minėtame automobilyje sėdėjo, buvo įjungęs (užvedęs) variklį. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad N. S. draugas, pasak jo galimai vairavęs automobilį buvo R. K., kuris buvo vidutinio kūno sudėjimo.Institucijos teigimu, Marijampolės rajono apylinkės teismas nagrinėjant bylą rėmėsi suinteresuotų asmenų R. K. ir A. K. parodymais, kurios yra N. S. pažįstamos, ir neatmetama galimybė, kad jos visomis priemonėmis siekė padėti išvengti atsakomybės N. S..Atsiliepimu į apeliacinį Institucijos skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinis skundas atmetamas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodė Institucija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, jog N. S. veikoje nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 3 dalyje ir 123 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties, todėl administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukė (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Apeliaciniame Institucijos skunde nėra jokių pagrįstų argumentų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. N. I. apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamas teismo nutarimas priimtas pilnutinai neištyrus ir neįvertinus visų šiai bylai reikšmingų aplinkybių, taip pat neįvertinus liudytojų I. D., M. L. parodymų, tačiau su šiais skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir atmeta juos kaip nepagrįstus. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas padarydamas išvadą, jog nėra surinkta neginčijamų įrodymų, kad N. S. veikoje yra jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų sudėtis, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes bei įvertino byloje esančius įrodymus. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nutarime, nei vienas iš teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų nenurodė matę, kad automobilį vairuotų N. S.. Tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. D. nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. vėlai vakare, prie jos pirmame namo aukšte esančio buto balkono stovėjo automobilis, kuriame garsiai grojo muzika ir buvo spaudžiamas greičio pedalas, sukeliant triukšmą bei matėsi, jog automobilyje tuo metu, vairuotojo vietoje, sėdėjo lieknas vyriškis ir kitų asmenų automobilyje nebuvo, nepatvirtina tų aplinkybių, kad būtent N. S. vėliau vairavo automobilį, atsitrenkė į kelkraštyje stovinčią transporto priemonę, ją apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Liudytoja I. D. nurodė, jog buvo tamsu ir ji matė tik automobilio markę. Minėtas automobilis apie 23.00 val. jau buvo nuvažiavęs ir kas jį vairavo nematė (b. l. 77-78). Pažymėtina, jog tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme, tiek savo paaiškinime policijos pareigūnams, administracinėn atsakomybėn patrauktas N. S. pripažino tas aplinkybes, jog 2017 m. rugpjūčio 11 d. apie 22 val. 30 min. kartu su draugu R. K. atsisėdo į automobilį, kuris priklausė jo motinai, užkūrė mašinos variklį ir užleido muziką, tačiau kategoriškai neigė vairavęs automobilį. Teismo posėdžio metu N. S. nurodė, jog buvo išgėręs, automobilyje įjungė muziką, nenorėjo trukdyti namo gyventojų taikos ir ramybės, todėl pasiūlė blaivam R. K., nuvažiuoti automobiliu toliau nuo gyvenamojo namo į netoliese esančią aikštelę prie naftos bazės. R. K. nuvažiavo jo motinos automobiliu į tą aikštelę, ten prabuvo apie valandą ar pusantros. Po kurio laiko, jis išlipo pataisyti bagažinėje esančią muzikinę kolonėlę, o R. K. tuo metu sugalvojo patraukti automobilį ir pervažiavo jam koją. Kai grįžo namo, prie laiptinės stovėjo A. K. ir R. K., jos teiravosi, iš kur grįžo, dėl kojos patarė kreipti į medikus (b. l. 62). Netikėti šiais N. S. parodymais aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jie nepaneigti byloje surinktais duomenimis. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos R. K. ir A. K. patvirtino N. S. nurodytas aplinkybes, parodydamos, kad 2016 m. rugpjūčio 11 d., vakare apie 23:00-00:00 val., jos abi buvo išėję prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės. Matė kaip automobiliu “Audi 100” grįžo N. S. su R. K., pastarasis vairavo automobilį, o N. S. sėdėjo šalia. Automobilį jie pastatė kiemo gale. Automobilis skleidė didelį garsą. N. S. joms pasakė, kad R. K. jam pervažiavo koją (b.l. 89 – 90). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismui nekilo abejonių dėl liudytojų duotų parodymų objektyvumo, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jos yra suinteresuotos padėti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išvengti administracinės atsakomybės. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino liudytojų R. K. ir A. K. parodymus. Nors apeliaciniame Institucijos skunde teigiama, kad N. S. parodymai nebuvo nuoseklūs, kadangi jis pradžioje aiškino, kad sėdėjo naktį automobilyje ir laukė draugo, vėliau aiškino, kad buvo su draugu, kurio tiksliai įvardinti negalėjo, negalėjo pasakyti, ar jis vairavo automobilį, kadangi jam buvo epilepsijos priepuolis, nuosekliai paaiškinti įvykio aplinkybių ir kaip susižalojo negalėjo, tačiau aukštesniojo teismo pastebėjimu, kaip matyti iš byloje esančių duomenų (paaiškinimo b. l. 15; neblaivumo nustatymo kvito b. l. 8), N. S. pareigūnams davė paaiškinimus būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis(2.02 prom.), kas ir galėjo įtakoti duotų parodymų išsamumą bei nuoseklumą.Pažymėtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima numanyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-575-310/2012, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-575-718/2012, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-444-1254/2012 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant objektyvių duomenų apie tai, kad N. S. laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. 22.30 val. iki 2016 m. rugpjūčio 12 d. 01.30 val., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę – automobilį Audi 100, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančią J. S., kuriai neatlikta valstybinė techninė apžiūra, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis 2,02 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis, nepasirinko saugaus atstumo iš dešinės ir atsitrenkė į dešinėje pusėje kelkraštyje stovinčią transporto priemonę, ją apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog N. S. veikoje nepagrįstai nustatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 3 dalyje ir 123 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų sudėtis ir jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal šiuos straipsnius, todėl administracinio teisės pažeidimo bylą N. S. atžvilgiu nutraukė.Esant išdėstytoms aplinkybėms, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.