Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Vyto Miliaus (kolegijos primininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. P. atstovo atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. vasario 27 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-129-357/2009 pagal ieškovų S. L. , J. L. , A. A. L., J. S. ieškinį atsakovams Pakruojo rajono Žvirblonių žemės ūkio bendrovei, R. P. , trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Agrokoncernas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Teismas nutartyje nurodė, jog taikos sutartyje numatytas 50 procentų skolos sumokėjimas iki 2008 m. spalio 1 d., todėl teismas sprendė, kad sutarties šalys nustatė maždaug 3 mėnesių terminą sumokėti daliai skolos. Šių aplinkybių pagrindu tvirtinamoje taikos sutartyje teismas taip pat nustatė 3 mėnesių terminą nuo taikos sutarties patvirtinimo teisme dienos daliai skolos sumokėti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Civilinio proceso procedūra skirta konstatuoti, buvo ar ne konkrečiu atveju materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimas, ar tą pažeidimą padarė konkretus asmuo ir kaip nustatytas pažeidimas turėtų būti pašalintas. Ar konkrečiu atveju pažeista materialioji subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas, konstatuoja teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas sprendimą. Tačiau proceso šalys gali baigti bylą ir taikos sutartimi (CPK 140 str. 2 d.). Teisinės taikos tarp šalių atkūrimas reiškia, kad, priėmus byloje sprendimą ar patvirtinus taikos sutartį tarp šalių, teisiškai išsprendžiamas šalių konfliktas, išaiškinamos šalių tarpusavio teisės ir pareigos ir pakartotinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ateityje negalimas. Taikos sutartį iš kitų sutarčių rūšių išskiria sutarties sudarymo momentas ir tikslas – ji sudaroma kilus teisiniam ginčui, kurį siekiama išspręsti taikiai ir tokiu būdu apsisaugoti nuo galimų konfliktų išspręstais klausimais ateityje. Taikos sutarties samprata pateikta CK 6.983 straipsnio pirmojoje dalyje. Šia sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutarties sudarymas teisme reiškia šalių teisinės taikos pasiekimą ir civilinio proceso tikslų įgyvendinimą (CPK 2 str.). Taikos sutartį nutartimi turi patvirtinti teismas, kuris ex officio (pagal pareigas) vykdo šalių pasirašytos taikos sutarties turinio kontrolę. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas nepripažįsta visiškos proceso šalių laisvės susitarti dėl teismine tvarka nagrinėjamo ginčo išsprendimo sąlygų, o įpareigoja teismą prižiūrėti, kad civiliniame procese sudaromos taikos sutarties sąlygos būtų sąžiningos, nepažeistų teisės imperatyvų ir kitų asmenų teisių, neprieštarautų viešajai tvarkai (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-185/2009).

Tam, kad teismas patvirtintų taikos sutartį byloje, ji turi atitikti bendrąsias ir specialiąsias sandorių galiojimo sąlygas – sutarties šalys turi turėti teisnumą ir veiksnumą; sutarties turinys neturi prieštarauti įstatymų reikalavimams; ji turi būti sudaroma raštu; neturi būti nei vieno sutarties negaliojimo pagrindo, įtvirtinto bendrosiose sandorių pripažinimo negaliojančiais teisės normose (CK 1.80-1.91 str.) ir specialiosiose taikos sutarties ypatumus reglamentuojančiose normose (CK 6.984 str., 6.986 str. 1-5 d.); sutartis neturi pažeisti trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Nustatęs, kad egzistuoja bet kuris pagrindas, kuriam esant taikos sutartis laikoma niekine, teismas turi konstatuoti, jog taikos sutartis konkrečiu atveju apskritai negali būti sudaryta, nes tai draudžia teisės imperatyvas (CK 1.80 – 1.81 str., 1.86 – 1. 87 str., 6.984 str., 6.986 str. 2-5 d., CPK 42 str. 2 d.).

Teismas, atlikdamas šalių pateiktos tvirtinti taikos sutarties turinio teisinį tikrinimą, taip pat turi atsižvelgti į visas bylai reikšmingas aplinkybes, atsižvelgti į šalių valią, t.y. tai dėl ko šalys susitarė, taip pat į teisingumo principą, kuris reikalauja, kad asmenys, įgyvendinami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Taigi bylos šalys pačios sprendžia dėl taikos sutarties sąlygų, tuo tarpu teismas, tvirtindamas taiko sutartį, įvertina, tik tai, ar ji sudaryta laisva valia, ar jos sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, ar nepažeidžia viešojo intereso.

Iš bylos medžiagos matyti, jog proceso šalys kreipėsi į teismą prašydamos patvirtinti 2008 m. liepos 14 d. taikos sutartį, pagal kurią atsakovai tam tikrais terminais įsipareigojo solidariai atsiskaityti su ieškovais. Pirmosios instancijos teismas, patikrinęs ar pateikta tvirtinti taikos sutartis neprieštarauja imperatyvios įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, ją patvirtino. Tačiau teismas, tvirtindamas taikos sutartį, nepagrįstai transformavo šalių valią, ir vietoje solidariųjų skolininkų, kurie pagal taikos sutartį įsipareigojo atlikti tam tikrus veiksmus, t.y. padengti skolą ir sumokėti netesybas, nurodė tik vieną atsakovą – R. P. . Tokiu būdu, kaip teisingai nurodo apeliantas, teismas nepagrįstai iškreipė taikos sutartyje šalių nustatytą valią, šalių siekiamus tikslus, bei nustatė kitokias ginčo išsprendimo sąlygas, negu buvo aptarę bylos šalys taikos sutartyje. Tokio savo sprendimo teismas nemotyvavo. Nustatęs, kad taikos sutarties sąlygos ar jų dalis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, teismas turėtų atsisakyti tvirtinti visą taikos sutartį, o bylą turėtų nagrinėti iš esmės. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tarp šalių patvirtinta taikos sutartis, naikinama ir klausimas dėl taikos sutarties tvirtinimo perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui.

Atkreipiamas dėmesys, jog Lietuvos apeliaciniame teisme 2009 m. balandžio 23 d. buvo gauta nauja 2009 m. kovo 19 d. pasirašyta taikos sutartis, kurioje šalys išdėstė iš esmės kitokias taikos sutarties sąlygas, nei 2008 m. liepos 14 d. taikos sutartyje. Šalys išreiškė norą, jog šią sutartį patvirtintų Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 27 d. nutarties, tačiau taikos sutarties dėl ginčo, kuris dar nėra išspręstas pirmosios instancijos teisme, tvirtinimas nepriskirtas apeliacinės instancijos teismo kompetencijai, todėl 2009 m. kovo 19 d. tarp šalių pasirašytos taikos sutarties tvirtinimo klausimą turi spręsti pirmosios instancijos teismas bendra tvarka.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias taikos sutarties patvirtinimą, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 27 d. nutartį, kuria patvirtinta 2008 m. liepos 14 d. taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-129-357/2009 pagal ieškovų S. L. , J. L. , A. A. L., J. S. ieškinį atsakovams Pakruojo rajono Žvirblonių žemės ūkio bendrovei, R. P. , trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Agrokoncernas“ dėl skolos priteisimo.