Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovui R. V. dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į prašymą nepateikė. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta 2024 m. kovo 25 d. specialiame interneto tinklalapyje. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pranešimas apie teismo posėdžio vietą ir laiką laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Pareiškėjai apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Esant įstatymo nustatytoms sąlygoms, byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant (ABTĮ 77 straipsnio 3 dalis, 78 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra pareiškėjos reikalavimas dėl išlaidų, valstybės patirtų teikiant atsakovui antrinę teisinę pagalbą, išieškojimo.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovas 2022 m. vasario 22 d. pateikė Tarnybai prašymą reg. Nr. (duomenys neskelbtini) suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir susijusių privalomų išspręsti klausimų (dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, sutuoktinio išlaikymo, turto padalijimo ir žalos atlyginimo) išsprendimo.

Tarnyba, įvertinusi atsakovo pateiktus dokumentus, nustatė, kad jo metinės pajamos viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 839 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ nustatytą pirmąjį pajamų lygį. Taip pat, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 14 straipsnio 5, 7, 8 ir 9 dalimis, įvertinusi ankstesniais Tarnybos sprendimais suteiktą jam antrinę teisinę pagalbą, nustatė, kad atsakovas turėjo teisę į 30 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Į bylą pateiktas Tarnybos 2023 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog Tarnyba suteikė antrinę teisinę pagalbą atsakovui civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir susijusių privalomų išspręsti klausimų (dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, sutuoktinio išlaikymo, turto padalijimo ir žalos atlyginimo) išsprendimo, valstybei garantuojant ir apmokant 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, norintis gauti antrinę teisinę pagalbą, pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus. Šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog, atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas, valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis, 50 procentų, jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis. Pareiškėjui, kurio asmens (šeimos) turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 2–18 punktus ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pareiškėjui, kurio asmens (šeimos) turtas ir pajamos atitinka antrąjį turto ir pajamų lygį ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 15 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis).

Advokatams užmokestis apskaičiuojamas bei išmokamas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“. Tam, kad advokatui, prireikus teikiančiam antrinę teisinę pagalbą, būtų išmokėtas užmokestis už teiktą antrinę teisinę pagalbą, jis turi pateikti Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, dokumentus, patvirtinančius antrinės teisinės pagalbos suteikimą (procesinius dokumentus, teismo sprendimus ir panašiai) ir turėtas išlaidas (Taisyklių 33 punktas). Prašyme turi būti nurodytas sprendimas, kuriuo remiantis buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, aprašyta advokato suteikta antrinė teisinė pagalba ir nurodytas faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas. Jeigu faktinis advokato antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas viršija Taisyklėse nustatytą bylos stadijai (procesiniam veiksmui) skirtą laiką, advokatas turi teisę kreiptis į Tarnybą su prašymu priimti sprendimą dėl papildomo užmokesčio. Tokiu atveju faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas turi būti patvirtintas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar antrinę teisinę pagalbą gavusio asmens parašu.

Bylos duomenimis nustatyta, jog advokatas A. Š. 2023 m. balandžio 13 d. pateikė Tarnybai prašymą reg. Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atsakovui pagal Tarnybos 2023 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Advokatas pateiktame prašyme nurodė, kad konsultacijai skyrė 1 val., procesinių dokumentų rengimui – 3 val., t. y. viso advokatas antrinės teisinės pagalbos teikimui skyrė 4 val.

Apskaičiuojant advokatui užmokestį už antrinės teisinės pagalbos teikimą, apmokamas antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas dauginamas iš vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydžio, kuris antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 20,00 Eur (Taisyklių 2 p.). Taigi, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui sudaro 80,00 Eur (4 val. x 20,00 Eur).

Taigi, remiantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, atsakovas turi sumokėti į valstybės biudžetą 70 procentų nuo 80,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 56,00 Eur.

Pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 56,00 Eur buvo informuotas Tarnybos raštu Nr. (12.31Mr) FS-735 bei paprašytas nurodytą sumą sumokėti į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų ir apie atliktą mokėjimą informuoti Tarnybą pateikiant kvito kopiją asmeniškai arba paštu adresu (duomenys neskelbtini). Pranešimas buvo siųstas adresu (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas nurodė kaip faktinės gyvenamosios vietos adresą. Taip pat matyti, kad atsakovas pakartotinai pranešimu Nr. (12.31) FS-919 buvo informuotas apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų apmokėjęs 56,00 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui pranešimas Nr. (12.31Mr) FS-735 (RS264984651LT) bei pranešimas Nr. (12.31Mr) FS-919 (RS270767925LT) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų apmokėjimo buvo siųsti registruotu paštu, todėl valstybės išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, sudaro 6,92 Eur.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovo jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurios nagrinėjamu atveju sudaro 56,00 Eur, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas. Taip pat tenkintinas ir pareiškėjos prašymas priteisti 6,92 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu (pranešimų dėl skolos siuntimas atsakovui registruotu paštu), nes šios išlaidos laikytinos pagrįstomis. Priteista suma (iš viso 62,92 Eur) turi būti sumokėta į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: AB „Swedbank“ sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor banko sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB banko sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banko sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos banko sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos prašymą patenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 56,00 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 6,92 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso 62,92 Eur, šią sumą sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Lietuvos Respublikoje veikiančiuose bankuose.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.