Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-06-12 · Byla Nr. 1N-88/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-12
Bylos Nr.
1N-88/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audronė Kartanienė
Nuteistasis
A. P.
Nr. 1N-88/2014
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 12 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Audronė Kartanienė,sekretoriaujant Jovitai Rožankevičienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. P. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. P. prašymas dėl teistumo panaikinimo.

Teisėja, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 19 d. nuosprendžiu A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams keturiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Nuosprendis įsiteisėjo 2012 m. rugpjūčio 10 d.

Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartimi nuteistajam A. P. į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. rugsėjo 21 d. iki 2012 m. liepos 18 d.

Panevėžio apygardos teismo 2013 sausio 25 d. nuosprendžiu A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų šešiems mėnesiams. BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinus su Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė ir A. P. paskirta laisvės atėmimas dvylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas pagal Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 19 d. nuosprendį atliktas bausmės laikas. Nuosprendis įsiteisėjo 2013 m. vasario 15 d.

Panevėžio apygardos teisme 2014 m. balandžio 28 d. gautas nuteistojo A. P. prašymas panaikinti teistumą pagal Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 19 d. nuosprendį, motyvuojant tuo, kad šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo įskaityta į Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 25 d. nuosprendį. Todėl ir teistumas, nuteistojo nuomone, turi likti vienas.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartimi nuteistojo A. P. prašymas dėl teistumo panaikinimo, atmestas. Nutartyje nurodyta, jog A. P. šiuo metu laikomas teistu pagal tris nuosprendžius: pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-05-08 nuosprendį dėl nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo; pagal Panevėžio apygardos teismo 2012-07-19 nuosprendį dėl sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 2 dalyje, padarymo; pagal Panevėžio apygardos teismo 2013-01-25 nuosprendį dėl labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog A. P. nusikalstamų veikų sutaptimi padarė BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą (nuteistas 2012-07-19 nuosprendžiu) ir iki 2012-07-19 nuosprendžio priėmimo padarė BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą (nuteistas 2013-01-25 nuosprendžiu), neišnykus teistumui už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą (nuteistas 2007-05-08 nuosprendžiu). Todėl, vadovaujantis BK 97 straipsnio 8 dalyje numatyta taisykle, jis laikomas teistu už visus tris nusikaltimus tol, kol išnyks teistumas už sunkiausią iš jų, šiuo atveju už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Teismas pažymėjo ir tai, kad baudžiamasis įstatymas numato tik vieną atvejį, kai gali būti naikinamas teistumas ar trumpinamas jo terminas. Tokia teisė (bet ne pareiga) teismui numatyta BK 97 straipsnio 7 dalyje, kai nuteistasis pateikia prašymą, suėjus ne mažiau kaip pusei teistumo termino.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. P. skundu prašo panaikinti teistumą pagal Panevėžio apygardos teismo 2012-07-19 nuosprendį, taip pat pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 1993-07-19 ir 1996-12-16 nuosprendžius.

Nuteistasis nesutinka su skundžiama nutartimi. Nurodo, jog jam buvo pareikštas vienas įtarimas dėl dviejų labai sunkaus ir sunkaus nusikaltimų padarymo, nes nusikalstamos veikos buvo nustatytos vienu metu, o ne skirtingu laiku, kaip tai nurodoma skundžiamoje nutartyje. Nuo nusikalstamos veikos, už kurią jis yra nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2012-07-19 nuosprendžiu, padarymo iki 2012 m. liepos 19 d., nusikalstamų veikų jis nepadarė. Ikiteisminio tyrimo metu tyrimas buvo išskirtas į du atskirus ikiteisminius tyrimus, nors nusikaltimai buvo padaryti vienu metu. Todėl, nuteistojo manymu, už šių dviejų nusikaltimų padarymą turi būti vienas teistumas, juolab, kad bausmės buvo įskaitytos.

Taip pat nuteistasis prašo peržiūrėti Panevėžio apygardos teismo 2012-07-19 ir 2013-01-25 nuosprendžius, kuriuose nurodomi dar du papildomi teistumai – Panevėžio miesto apylinkės teismo 1993-07-19 ir 1996-12-16 nuosprendžiai, bei nustatyti, kiek šie teistumai turėjo įtakos priimant Panevėžio apygardos teismo 2012-07-19 ir 2013-01-25 nuosprendžius. Mano, kad šių teistumų neturėjo būti nurodyta, kadangi kaip nurodoma skundžiamoje nutartyje, pagal Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis jis laikomas teistu pagal tris nuosprendžius: Panevėžio apylinkės teismo 2007-05-08 nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo 2012-07-19 ir 2013-01-25 nuosprendžius.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. P. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 363 straipsnyje reglamentuojama teistumo laiko sutrumpinimo arba teistumo panaikinimo tvarka. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, jog atlikusio bausmę asmens prašymą dėl teistumo laiko sutrumpinimo arba teistumo panaikinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnį nagrinėja apylinkės teismas pagal atlikusio bausmę asmens gyvenamąją vietą.

Taigi, pagal minėtą baudžiamojo proceso įstatymo normą, prašymą dėl teistumo laiko sutrumpinimo arba teistumo panaikinimo gali pateikti tik asmuo atlikęs bausmę. Be to, tokį prašymą nuteistasis gali pateikti teismui suėjus ne mažiau kaip pusei teistumo termino (BK 97 straipsnio 7 dalyje). Nagrinėjamu atveju tokių, įstatyme įtvirtintų sąlygų nuteistajam kreiptis į teismą dėl teistumo panaikinimo, nenustatyta.

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos skundo nagrinėjimui baudžiamosios bylos medžiagos, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, matyti, jog nuteistasis A. P. laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, nėra atlikęs. Šiuo teismo nuosprendžiu A. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė, BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su laisvės atėmimo bausme, paskirta Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, ir galutinė subendrinta bausmė A. P. nustatyta laisvės atėmimas dvylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, už kurių padarymą A. P. yra nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 19 d., 2013 m. sausio 25 d. nuosprendžiais, pastarasis padarė turėdamas neišnykusį teistumą pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 8 d. nuosprendį, kuriuo jis buvo nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Tuo tarpu, jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kaip kad nagrinėjamu atveju, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Tokiu atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų (BK 97 straipsnio 8 dalis).

Aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą jog nuteistojo A. P. prašymas dėl teistumo, atsiradusio po įsiteisėjusio Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 19 d. nuosprendžio priėmimo, panaikinimo, yra nepagrįstas. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu subendrinus skirtingais nuosprendžiais už padarytas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, ankstesnis nuosprendis, kaip ir teistumas už nusikaltimą, už kurį jis nuteistas tuo nuosprendžiu, niekur nedingsta. Teistumas, atsiradęs įsiteisėjus priimtam Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo apkaltinamajam nuosprendžiui, kuriuo asmuo nuteistas už nusikaltimo padarymą, išnyksta suėjus BK 97 straipsnyje numatytiems terminams.

Taigi aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytą, konstatuoja, jog Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartimi pagrįstai buvo atmestas nuteistojo A. P. prašymas panaikinti teistumą pagal Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 19 d. nuosprendį. Nuteistojo skunde nurodytais argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra jokio pagrindo.

Nuteistojo A. P. prašymas peržiūrėti Panevėžio apygardos teismo 2012-07-19 ir 2013-01-25 nuosprendžius ir nustatyti, kokią įtaką jų priėmimui turėjo šiuose nuosprendžiuose nurodyti du teistumai pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 1993-07-19 ir 1996-12-16 nuosprendžius, paliekamas nenagrinėtu, pažymint tai, kad minėtų teismo nuosprendžių, kurie šiai dienai yra įsiteisėję, pagrįstumas ir teisėtumas apeliacinės instancijos teisme galėjo būti patikrintas tik pagal baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka ir terminus paduotus apeliacinius skundus.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. P. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Audronė Kartanienė