Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-09-02 · Administracinė byla Nr. I-600-513/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-09-02
Bylos Nr.
I-600-513/2010
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00422-2010-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irma Čuchraj
Pareiškėjas
G. B.
Atsakovas
Klaipėdos apskrities priešgaisrinei
Trečiasis asmuo
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Priešgaisrinės apsaugos
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-600-513/2010(Proceso Nr. 3-63-3-00422-2010-6)Procesinio sprendimo kategorijos: 16.5., 74. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irma Čuchraj, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei - Bedalienei, dalyvaujant pareiškėjui G. B. , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. prašymą atsakovei Klaipėdos apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Lietuvos valstybei, atstovaujamai Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas G. B. 2010-05-31 pateiktu prašymu prašo priteisti iš atsakovės – Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, iš viso 2 696,72 Lt, už laikotarpį nuo 2007-04-01 iki 2008-12-31. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatų, ribojusių darbo užmokesčio priedų mokėjimą, taikymo. Reikalavimo sumą įrodinėja 2010-04-26 pažyma Nr. 23/6-89 apie darbo užmokestį (b.l. 3, 4-5, 6).

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba atsiliepimu su prašymu nesutinka ir prašo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovė, apskaičiuodama ir išmokėdama pareiškėjui darbo užmokestį, vadovavosi ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų nuostatomis ir jas tinkamai taikė. Prašo atsižvelgti į tai, kada pareiškėjas kreipėsi į teismą, todėl atitinkamai turėtų būti skaičiuojamas ir trejų metų senaties terminas tenkinant reikalavimus. Prašo sustabdyti bylą, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus Nr. 35/2010, Nr. 36/2010, Nr. 39/2010, Nr. 40/2010 analogiškų ginčų bylose. Taip pat prašo būsimo teismo sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams. Informuoja, kad bylą nagrinėjant teismo posėdyje nedalyvaus (b.l. 10-12).

Iš trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimų į prašymą negauta.

Tinkamai apie posėdžio laiką ir vietą informuoti atsakovė ir tretieji suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, byla nagrinėtina šiems proceso dalyviams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 73 straipsnio 3 dalis).

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. B. teismo posėdžio metu prašymą palaiko ir prašo tenkinti iš esmės jame išdėstytų motyvų ir aplinkybių pagrindu. Paaiškino, jog darbdavys darbo užmokestį išmoka einamojo mėnesio 10 d., o avansą – 20 d. Teigia, kad už 2007 metų balandžio mėnesį darbo užmokestį gavo 2007 m. gegužės 10 dieną.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo G. B. prašymas tenkintinas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 4 punktas).

Byloje spręstinas administracinis ginčas dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo pareiškėjui G. B. , viso jo prašoma priteisti – 2 696,72 Lt, už laikotarpį nuo 2007-04-01 iki 2008-12-31, kai atsakovas (darbdavys) nemokėjo jam visos priedų ir priemokų sumos. Reikalavimas kyla iš valstybės tarnybos teisinių santykių.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 27 straipsnio 2 dalimi nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas ir reikalavimams dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo, darbo užmokestis už 2007 m. balandį pareiškėjui turėjo būti išmokėtas 2007-05-10, jis kreipėsi į teismą tik 2010-05-31, todėl reikalavimui priteisti darbo užmokesčio dalį už 2007 m. balandį (217,03 Lt) jis praleido senaties terminą, kuris ir taikytinas atsakovo prašymu. Kita prašymo dalis pagrįsta.

Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau − ir Įstatymas) VI skyriaus (23 - 26 straipsnių) nuostatos, kurios, remiantis šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.

Dalyvaujančio byloje pareiškėjo paaiškinimais, rašytiniais bylos duomenimis nustatyta ir įrodyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dirbo statutiniu valstybės tarnautoju Klaipėdos apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje. Iš 2010-04-26 pažymos Nr. 23/6-89 ir atsakovės pateiktos 2010-06-16 pažymos Nr. 23/6-132 apie pareiškėjo darbo užmokestį, nustatyta, kad nuo 2007-05-01 iki 2008-12-31 pareiškėjui dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už darbą nesumokėta, iš viso – 2 479,69 Lt (b.l. 6, 15). Darbo užmokesčio nepriemoka susidarė todėl, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas pareiškėjui buvo taikyta išmokų mokėjimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01 buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga; priedai; priemokos. Priedų ir priemokų suma negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į šią sumą neįskaitomi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose numatyti priedai (už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas). Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtą Įstatymo 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbas ir budėjimas, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumą neįskaitomi apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir KT) 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Toks Konstitucinio teismo aiškinimas reiškia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo būti aptarta, kokiais būdais turėjo būti atlyginama už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis viršijo nustatytą ribą. To nepadarius, laikytina, kad atsakovė (darbdavys) iki šiol už faktiškai pareiškėjo atliktą darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų viršijant nustatytą darbo trukmę, iki šiol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs. Tokia situacija prieštarauja Konstitucijai bei teisingumo principams.

KT 2004-12-13 nutarime nurodė, kad asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis išleistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku ir valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu.

LVAT 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 pasisakė, kad reikalavimas priteisti negautą darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte. Be to, paminėtoje byloje LVAT nurodė, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. Pažymėtina, kad bylose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, atsakovu laikomas darbdavys, o ne Lietuvos valstybė. Valstybė galėtų būti tinkamų atsakovu byloje, jeigu pareiškėjas formuluodamas savo reikalavimus prašytų atlyginti žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijos (jos pareigūnų) veiksmais, tuo tarpu pareiškėjas prašo priteisti jam neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, todėl atsakove yra tiesioginis pareiškėjo darbdavys, t.y. Klaipėdos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba.

Kreipimasis į teismą teisminės gynybos, nepasibaigus senaties terminui, sąlygoja tai, kad asmuo nepraranda teisės apginti savo tikrai ar tariamai pažeistų teisių, net ir tada, jei jis į teismą kreipėsi po atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo atitinkamas teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, priėmimo, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, ginčijami sprendimai nelaikomi įvykdytais, kol neišnyksta asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A12-219/2004; A1-638/2005).

Atsakovės prašymas atidėti sprendimo vykdymą, laikytinas juridiškai netinkamu, kadangi tai nenumatyta įstatymu (ABTĮ 97 straipsnis). Byloje nėra jokių konkrečių įrodymų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas negalės būti įvykdytas laiku ir tinkamai dėl objektyvių, nuo atsakovės valios nepriklausančių priežasčių. Sprendimo vykdymo tvarkos klausimas gali būti išspręstas šalių susitarimu, valstybinės valdžios ir (ar) valdymo organų sprendimais ar priverstinio vykdymo procese, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Dėl atsakovės prašymo sustabdyti bylą.

Atsakovė atsiliepime nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme gauti prašymai ištirti Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio ir šio straipsnio 4 dalies nuostatų atitiktį Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostatai, todėl prašoma administracinės bylos nagrinėjimą atidėti, kol bus išspręstas pateiktų prašymų priėmimo nagrinėti teisme klausimas, o jei prašymai bus priimti, sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą. Iš Konstitucinio Teismo tinklapyje (žr. http://www.lrkt.lt/Prasymai.html) skelbiamos informacijos matyti, kad atsakovės nurodomi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymai yra priimti nagrinėjimui.

Dėl taikytino konkrečioje byloje teisės akto atitikties Konstitucijai sprendžia bylą nagrinėjantis teismas ir esant pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, kreipiasi prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. 2003 m. gegužės 13 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo konstatuojamosios dalies 10 punkte konstatuota, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnį Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama į ateitį. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Šioje administracinėje byloje keliamas klausimas dėl įstatymo nuostatų ribojusių priedų ir priemokų mokėjimą įvykdymo ar neįvykdymo aktualiu laikotarpiu yra teisės taikymo klausimas konkrečioje byloje. Šios kategorijos bylose teisminė praktika jau yra suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 ir 2010 m. birželio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, ji taikytina ir šioje administracinėje byloje. Esami aukštesnės instancijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto žemesnės instancijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, nuo esamų precedentų gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami tik tais ypatingais išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tik deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant. Tokios nuostatos buvo suformuluotos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime, todėl nagrinėjant šią bylą yra aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija identiško ar panašaus pobūdžio ginčo bylose. Vadovaujantis tuo, kad aukščiau išdėstyta, konstatuojama, kad nėra teisinio pagrindo nei bylos nagrinėjimo atidėjimui, nei sustabdymui.

Išdėstytų ir įvertintų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pareiškėjo prašymas tenkintinas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Prašymą patenkinti iš dalies, priteisti G. B. iš atsakovės Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos nesumokėto darbo užmokesčio dalį, iš viso – 2 479,69 Lt (du tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis litus ir 68 centus), už laikotarpį nuo 2007-05-01 iki 2008-12-31 (fizinių asmenų ir kiti mokesčiai neišskaičiuoti).

Kitoje dalyje prašymą atmesti.

Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Irma Čuchraj