Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutarimo L. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutarimu L. G. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas: pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį - 40 Eur bauda; pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį - 1000 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintos ir galutinė subendrinta nuobauda L. G. paskirta - 1000 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, L. G. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio mėn. 25 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.Skunde apeliantas nurodo, kad skundžiamas nutarimas priimtas neobjektyviai ištyrus ir įvertinus įvykio aplinkybes, nepagrįstai atmetus jo prašymą apklausti liudytoją A. B., šališkai remiantis administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovų ir liudytojo A. R. paaiškinimais.L. G. nurodo, kad atsitrenkęs į gatvės atitvarą ir apgadinęs automobilį, jis automobilį patraukė į šoną prie „M. A.“ serviso, apie 500 metrų. Jam atrodė, kad įvykio vietoje automobilį palikti nesaugu ir kad automobilis gali kliudyti kitiems eismo dalyviams. Patraukdamas automobilį jis neturėjo jokių ketinimų pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Patraukęs automobilį, su draugu ėjo atgal į eismo įvykio vietą, kur ke­tino skambinti policijos pareigūnams, tačiau pakeliui sutiko eismo įvykį mačiusį žmogų, kuris jų paklausė, ar reikia iškviesti policijos pareigūnus. Jie atsakė, kad patys ketina tai padaryti, tačiau žmogus prie jų paskambino policijos pareigūnams ir jiems pranešė apie įvykusį eismo įvykį. Jiems einant į eismo įvykio vietą, netrukus prie jų privažiavo policijos pareigūnai ir ėmė kaltinti pabėgus iš eismo įvykio vietos.Apeliantas pažymi, jog buvo visiškai blaivus, turėjo visus reikalingus dokumentus, matė, kad padaryta žala gatvės atitvarui ir šaligatvio dangai nedidelė, todėl neturėjo jokio tikslo ir motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau pabėgti iš eismo įvykio vietos ketinimų neturėjo ir to nepadarė.Apelianto teigimu, apylinkės teismas klydo dėl jo veiksmų kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, kadangi tokiam kvalifikavimui būtina nustatyti, jog iš eismo įvykio vietos jis pasišalino tyčia ir kad tam turėjo motyvą. Tačiau nagrinėjamu atveju, byloje nebuvo jokių tai patvirtinančių įrodymų. Iš bylos medžiagos matyti, kad jis nuo pat pradžių tvirtino, jog pripažįsta, kad sukėlė eismo įvykį, kad patraukęs į saugia vietą savo apgadintą automobilį, tuojau pat grįžo į eismo įvykio vietą ir pats ketino pranešti apie eismo įvykį policijos pareigūnams, tačiau tai padarė įvykį matęs žmogus. Be to, L. G. teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė visų eismo įvykio aplinkybių, kadangi neapklausė liudytoju A. B., nepašalino abejonių ir formaliai laikė tai gynybine taktika.Nepašalinus kilusių abejonių ir likusių neaiškumų bei nenustačius jo veiksmuose ATPK 130 straipsnio 1 dalies būtinojo subjektyvaus požymio - tyčinės kaltės, veika negali būti pripažinta administraciniu teisės pažeidimu, negali būti kvalifikuojami pagal minėtą straipsnį, o jis negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn.Atsiliepimu į L. G. skundą, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas prašo L. G. skundo netenkinti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

L. G. skundas atmetamasGinčo dėl L. G. kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniame skunde L. G. iš esmės nesutinka su ta nutarimo dalimi, kuria jis pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir prašo bylą iš naujo grąžinti nagrinėti apylinkės teismui. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl L. G. kaltės padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, naikinti skundžiamą nutarimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teismui, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos eismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.Kaip teisingai nurodyta L. G. apeliaciniame skunde, kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia – sąmoningu veikimu. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos pasišalino neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011; 2AT-3-2014).Nors L. G. apeliaciniame skunde neigia padaręs ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir nurodo, jog neturėjo nei tikslo, nei motyvo pasišalinti iš įvykio vietos ir to nepadarė, tačiau tokią apelianto versiją aukštesnės instancijos teismas, pritardamas apylinkės teismo nutarimo išvadoms, vertina kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Be to, L. G. kaltę patvirtina ir jo pateiktą versiją, neva jis grįžo į įvykio vietą, paneigia byloje esančių įrodymų visuma, t. y.: liudytojo A. R. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kurie visiškai paneigia L. G. keliamą versiją dėl pranešimo policijos pareigūnams, ir kuriuos aukštesnysis teismas vertina kaip išsamius, nuoseklius, nesuinteresuoto bylos baigtimi asmens parodymus (b. l. 36), administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1-2), tarnybinis pranešimas (b. l. 4), L. G. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, jog išsigandęs pasišalino iš įvykio vietos ir su padarytais administraciniais teisės pažeidimais sutiko (b. l. 9), pranešimas iš policijos registruojamų įvykių registro, kuriame nurodyta, kad 2016 m. liepos 16 d. 12.10 val. pravažiuojantis asmuo pranešė, jog prie naujojo tilto automobilio Seat, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas trenkėsi ir pasišalino, šiuo metu automobilis stovi prie VW automobilių salono (b. l. 23-24) ir kita bylos medžiaga. Be to, apelianto versiją, kad jis nenorėjo ir neturėjo tikslo pabėgti iš įvykio vietos paneigia ir ta aplinkybė, jog automobilį L. G. pastatė ne kaip jis pats teigia, už 500 m nuo įvykio vietos, tačiau kaip matyti iš atsiliepimo į apeliacinį skundą, už 1,6 km, akligatvyje, vedančiame į dykvietę, kai tuo tarpu turėjo galimybę palikti automobilį šalikelėje, nuvažiavęs nuo tilto. Taigi nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo byloje yra pakankamai duomenų, iš kurių apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog L. G. nepranešęs policijai pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos, tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 219.1 ir 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybe, konstatuojama, jog L. G., sukėlęs eismo įvykį, buvo abejingas kilusioms pasekmėms, nepripažino savo kaltės dėl įvykusio eismo įvykio ir iš įvykio vietos pasišalino, tokiais savo veiksmai nevykdė pareigos įvykus eismo įvykiui nedelsiant sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą, todėl jo veiksmai pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, skunde taip pat nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iškilo daug abejonių, o jo prašomas apklausti liudytojas, kuris galėjo tas abejones pašalinti, buvo neapklaustas, tačiau teismas su šiuo apelianto skundo argumentu nesutinka ir pažymi, jog įrodymų rinkimas negali būti begalinis procesas, įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad pakaktų bylai svarbioms aplinkybėms nustatyti ir pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai daug L. G. kaltę, dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo, neabejotinai patvirtinančių duomenų, todėl šis pažeidėjo skundo argumentas atmetamas.Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, liudytojo parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog apeliantas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl L. G. kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, todėl skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą L. G. atžvilgiu nutraukti ar grąžinti ją iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą ir L. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.