Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Raseiniai) prokuroro Eivido Chmieliauskio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga Nr. 01-1-33747-18, kurioje

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kelmės rajono apylinkės teismo 1994 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 90 straipsnio 2 dalį, 90 straipsnio 3 dalį (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis BK 47¹ straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) Kelmės rajono apylinkės teismo 1995 m. birželio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 43 straipsniu, bausmė subendrinta su Kelmės rajono apylinkės teismo 1994 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams;

3) Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį bauda 6 MGL – 780 Lt;

4) Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (4 epizodai) laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams, subendrinus su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams ir bauda 6 MGL – 780 Lt, vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

5) Šilalės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (3 epizodai), 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai) laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams ir bauda 2 MGL – 260 Lt, pritaikius BK 75 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

6) Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmę dalinio sudėjimo būdu pridėjus prie Šilalės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir Šilalės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartimi subendrintos bausmės su Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m vasario 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams ir bauda 2 MGL – 260 Lt; Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu šis nuosprendis pakeistas, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir bauda 22 MGL – 2 860 Lt, taikant BK 75 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

7) Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsniu, subendrinus su Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams ir bauda 22 MGL – 2 860 Lt, vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, šią bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, sumokėta tik dalis baudos,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. B. 2018 m. liepos 15 d. apie 17 val. 30 min (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, tyčia vieną kartą spyrė į dešinės kojos blauzdą bėgančiai savo sugyventinei A. K., dėl ko ji nugriuvo ant žemės ir jai gulinčiai du kartus kumščiu sudavė į kairės rankos žastą, tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. B., kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, pirminės apklausos metu kaltės nepripažino ir nurodė (1 t., b. l. 162-163, 170-171, 186-187), kad sugyventinės A. K. nesivijo, jai nespyrė ir jokių smūgių nesudavė. Taip pat nurodė, kad su A. K. kartu gyvena 18 metų, turi 8 bendrus vaikus, veda bendrą ūkį. Gyvena A. K. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2018 m. liepos 15 d., dienos metu jis ir sugyventinė A. K. išėjo pas pažįstamus. Ten būnant sugyventinė Aušra vartojo alkoholį, gėrė alų, šampaną. Jis alkoholio negėrė. Vaikai buvo likę namuose su močiute. Svečiuose pabuvus apie valandą laiko, jis vienas išėjo į namus. Aušra liko svečiuose. Apie 17 val. 30 min Aušra grįžo į namus. Jis tuo metu sėdėjo automobilyje „Volvo V40“, valstybinio numerio nežino, norėjo parūkyti, kad nematytų vaikai. Aušra iš karto priėjo prie jo sėdinčio automobilyje, pradėjo prašyti, kad duotų jai pasimokyti važiuoti. Aušrai pasakė, kad yra neblaivi ir tikrai neleis važiuoti. Kai Aušrai neleido važiuoti, ši bandė iš automobilio spynelės ištraukti raktelius, nulaužė valytuvo rankenėlę. Tada jis Aušrą kairės rankos alkūne pastūmė nuo automobilio, užsidarė automobilio dureles ir nuvažiavo. Nuvažiavęs nuo namų apie kilometrą, sustojo laukuose. Išlipęs ir užrakinęs automobilį, nuėjo pas kaimyną. Nuėjo pasiskolinti cigarečių, nes savo buvo palikęs namuose. Būnant kaimyno namuose, paskambino kita kaimynė ir pasakė, kad jo vaikus išsivežė vaikų teisės. Sužinojęs, labai susinervino. Jam kaimynas pasiūlė išgerti alaus. Dviese su kaimynu išgėrė alaus. Išgėrus alų, jis išėjo namo. Grįžus namuose buvo sugyventinė Aušra ir šios brolis A. V. Grįžęs norėjo pasiimti cigarečių, bet Aušra cigarečių nedavė. Nusprendė eiti į automobilį ir ten pernakvoti. Išeidamas dar Aušrai pasakė, ką pridirbai, kuo kalti vaikai. Būnant prie automobilio, paskambino Aušra ir pasakė „tetukai pareik taikomės“. Jis grįžo į namus. Grįžęs atsisėdo prie krosnies, rūkė cigaretę, kai į kiemą atvažiavo policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Paaiškino, kad Aušra iš automobilio spynelės raktų nebuvo ištraukusi, Aušros nesivijo, jai bėgančiai nespyrė ir šiai nugriuvus tikrai kumščiu jokių smūgių nesudavė. Jei būtų Aušrai sudavęs smūgius ar įspyręs, jai būtų likę žymės, nes Aušrai labai greitai atsiranda kraujosruvos. Aušra, būdama neblaivi, norėjo vairuoti, o jis nenorėdamas leisti, ją kairės rankos alkūne pastūmė nuo automobilio, kad galėtų uždaryti automobilio dureles. Neprisipažįsta, kad spyrė Aušrai ir jai sudavė kumščiu į ranką. Papildomai apklaustas V. B. parodė, kad prisipažįsta iš dalies, nes sugyventinės A. K. nesivijo, jai nespyrė ir jokių smūgių nesudavė, tačiau prisipažįsta, kad vieną kartą į ranką įspyrė sūnui L. B.. Dėl sūnaus L. B. sumušimo paaiškino, jog 2018 m. liepos 17 d. (taip nurodyta apklausos protokole) vakare grįžęs namo pamatė, kad kieme stovinčio automobilio spynelė yra sugadinta. Kito sūnaus Tomo paklausė, kas sugadino automobilio užvedimo spynelę. Sūnus pasakė, kad Lukas. Lukas girdėjo, kai jam Tomas pasakė apie sugadintą automobilio užvedimo spynelę, todėl Lukas iš karto pradėjo bėgti nuo jo. Jis Luką vijosi, tačiau nepagavo. Besivydamas spyrė Lukui ir teigia, kad pataikė į ranką. Į kurią ranką Lukui pataikė, tiksliai pasakyti negali, nepamena. Paaiškino, kad Lukui įspyrė iki konflikto su sugyventine A. K.. Prisipažįsta, kad sūnui L. B. vieną kartą įspyrė į ranką, tačiau neprisipažįsta, kad tyčia vieną kartą būtų spyręs sugyventinei į koją, dėl ko ši būtų griuvusi ant žemės ir jai gulinčiai būtų sudavęs du kartus kumščiu į kairę ranką. Papildomai apklaustas V. B. kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kai Aušrai neleido važiuoti, tada Aušra bandė iš automobilio spynelės ištraukti raktelius ir nulaužė valytuvo rankenėlę. Jis Aušrą kairės rankos alkūnę pastūmė nuo automobilio, užsidarė automobilio dureles. Aušra vėl atidarė automobilio dureles ir ištraukė automobilio raktelius iš spynelės. Ištraukusi automobilio raktus, Aušra pradėjo bėgti nuo jo. Aušrą jis pradėjo vytis, norėdamas atimti automobilio raktelius. Besivejant Aušrą, jai vieną kartą spyrė į koją. Dabar tiksliai jau nepamena, į kurią koją įspyrė. Dėl spyrio Aušra nugriuvo ant žemės. Tada Aušrai gulint ant žemės, jai kumščiu sudavė į kairę ranką, t. y. žemiau peties, ir iš Aušros dešinės rankos paėmė automobilio raktelius. Jei tiksliai pamena, Aušrai sudavė du kartus kumščiu į kairę ranką, tiksliau žemiau peties. Iš namų pasišalino. Grįžęs į namus, atsisėdo prie krosnies, rūkė cigaretę, kai į kiemą atvažiavo policijos pareigūnai. Pareigūnai jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Prisipažįsta, kad spyrė Aušrai į kojas, tik dabar nepamena, į kurią, dėl ko Aušra nugriuvo ant žemės. Tada priėjęs prie Aušros, jai du kartus kumščiu sudavė į kairę ranką, žemiau peties. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Šiuo metu A. K. yra atsiprašęs, ji atleido. Anksčiau neprisipažino, nes norėjo išvengti atsakomybės, tikėjosi, kad greitai bus grąžinti vaikai, kurie po įvykio buvo paimti ir apgyvendinti globos namuose. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, šio įsakymo tvarką ir esmę suprato. Sutinka, kad jam būtų paskirta bausmė – viešieji darbai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. B. kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji A. K. parodė, kad V. B. yra sugyventinai, kartu gyvena 18 metų, turi 8 bendrus vaikus, iš jų 5 gyvena kartu su juo. Gyvena jai priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį jai padovanojo senelis. Su V. B. veda bendrą ūkį. 2018 m. liepos 15 d. ji, sugyventinis Vygantas ir jų vaikai išėjo pas draugus švęsti gimtadienio. Švenčiant tiek ji, tiek Vygandas vartojo alkoholinius gėrimus. 2018 m. liepos 15 d. apie 17 val. 30 min visi kartu grįžo namo. Tik grįžus sugyventinis Vygandas norėjo važiuoti jai priklausančiu automobiliu. Ji nėra įgijusi teisės vairuoti automobilį, samdo vairuotoją, kad nuvežtų, kur reikia. Sugyventinis taip pat nėra įgijęs teisės vairuoti automobilį. Kadangi buvo neblaivus, todėl ji neleido sugyventiniui važiuoti, stovėdama prie vairuotojo pusės durelių, neleido jam sėsti į automobilį. Vygandas ją pastūmė nuo automobilio durelių ir įsėdo į jį. Tada ji puolė pro atidarytas vairuotojo pusės dureles ištraukti automobilio raktelius, nes buvo palikti spynelėje. Ištraukusi raktelius, norėjo bėgti ir per greitumą nepamatė atidarytų durelių, dėl ko nosies nugarėle trenkėsi į atidarytas automobilio dureles. Paskui laikydama rankoje automobilio raktelius, pradėjo bėgti už namo. Sugyventinis pasivijo ir vieną kartą jai spyrė į dešinės kojos blauzdą, dėl ko ji nugriuvo. Jai nugriuvus ant žemės, sugyventinis du kartus kumščiu sudavė jai į kairės rankos žastą ir iš dešinės rankos atėmė automobilio raktelius. Jai nei ant dešinės kojos, kur buvo įspirta, nei ant kairės rankos, kur buvo suduoti smūgiai, kraujosruvų nėra, tik yra skausmingos vietos. Atėmęs automobilio raktelius, sugyventinis V. B. nuėjo prie automobilio, sėdo į jį ir kažkur išvažiavo. Kai sugyventinis išvažiavo, ji paskambino 112 ir pasakė, kad sugyventinis išvažiavo jos automobiliu, tačiau ką dar sakė bendrojo pagalbos centro darbuotojai, nelabai pamena, nes buvo susijaudinusi ir neblaivi. Kai vakar, t. y. 2018 m. liepos 15 d., su ja bendravo pareigūnai, jiems nurodė, kad buvo suduotas smūgis ir į kaklą, tačiau iš tikro į kaklą sugyventinis nesudavė. Paaiškino, kad bėgdama kaklą ji pasitempė. Kadangi jai skaudėjo, dėl susijaudinimo ir girtumo pasakė pareigūnams, kad sugyventinis jai sudavė ir į kaklą. Kraujas bėgo iš dešinės kojos piršto, kai bėgdama užkliuvo už plyteles, ir iš kairės rankos riešo, kai griuvo ant žemės ir nusibrozdino ranką. Kai Vygandas ją vijosi, sugyventinis jai spyrė vieną kartą į dešinę koją, dėl jo ji griuvo ant žemės, o jai nugriuvus sudavė du kartus kumščiu į kairę ranką. Sugyventinis jai sukėlė fizinį skausmą. Daugiau sugyventinis V. B. jokių smūgių nesudavė. Dėl sužalojimų į medikus nesikreipė ir nesikreips, nes nėra jokių sužalojimų. Tik skauda tas vietas, kur buvo įspirta ir suduoti smūgiai. Pretenzijų sugyventiniui V. B. neturi, civilinio ieškinio nereikš. Tik nori, kad V. B. negrįžtų į jai priklausančius namus ir paliktų ją ramybėje (1 t., b. l. 26-27).

Nepilnametis nukentėjusysis L. B., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad yra L. B., gimęs (duomenys neskelbtini), jam yra 13 metų. Kalbės apie tėtį V. B.. Buvo smurtas, tėtis prieš mamą smurtavo. Tėtis grįžo iš kaimynų, tėtis „pablūdo“, pradėjo muštis. Mama nedavė tėčiui mašinos, išėmė iš mašinos raktelius ir prasidėjo muštynės. Nematė, kai mušėsi. Tėtis paėmė iš mamos raktelius ir išvažiavo iš kiemo. Kai tėtis išvažiavo, mama paskambino į policiją. Įvykis buvo šių metų, liepos mėnesio pabaigoje. Gyvena (duomenys neskelbtini). Tėtis grįžo iš kaimynų neblaivus, nes jautėsi kvapas. Mama nebuvo daug išgėrusi. Tėtis norėjo išvažiuoti mašina, o mama nenorėjo leisti ir ištraukė raktelius iš mašinos spynelės. Tėtis mamą pradėjo mušti iš karto, kai išlipo iš mašinos. Jis nubėgo į pievą ir sėdėjo. Matė, kad tėtis dideliu greičiu išvažiavo, o mama buvo sumušta, bėgo kraujas iš kojos ir rankos. Kai policija atvyko, jis buvo kieme. Daugiau tėtis nieko nenuskriaudė, nes nuvažiavo. Tą pačią dieną tėvas taikėsi įspirti jam į ranką, bet nepavyko, nes nepataikė. Matė sesuo Neringa. Tėvas bandė jam įspirti prieš suduodant mamai. Tėtis taikė įspirti į ranką (rodė į kairę ranką), bet neįspyrė. Tėvas išvažiavo, tuo metu mamos nebuvo. Po to mama grįžo į namus pėsčiomis, o tėvas parvažiavo į namus ir vėl norėjo išvažiuoti. Mama neleido jam išvažiuoti ir norėjo ištraukti raktelius iš spynelės ir tada tėvas pradėjo mušti mamą. Nuo to laiko, kai tėvas norėjo suduoti jam iki tėtis pradėjo mušti mamą, praėjo apie 10 min. Kad broliai ir seserys nematytų, kaip tėtis smurtauja, tėtis pasakė jiems išeiti į pievą. Anksčiau būdavo, kad tėtis pakeldavo ranką prieš mamą, tai buvo seniai, atsiprašė. Prieš jį ir prieš seserį tėvas nėra smurtavęs. Patikslina, kad tėtis yra smurtavęs prieš jį. Be šito karto, kiek kartų, neprisimena. Kaip jį mušdavo, neprisimena. Mamą yra daug kartų mušęs, išgėręs. Visada mamą mušdavo išgėręs. Išgerdavo savaitgaliais. Kad reikia išeiti į pievas suprato iš to, kai tėtis pradėjo muštis. Sugalvojo juos išvesti, kad nematytų ir, kad nesumuštų jų. Matė, kai tėtis iš „kuloko“ trenkė mamai į petį. Prieš įvykį ant mamos kūno mėlynių, sužalojimų neteko matyti. Mažesnieji broliai ir seserys, kai prasidėjo konfliktas verkė. Socialinei darbuotojai sakė, kad tėtis neįspyrė, gal neišgirdo darbuotoja. Dabar gyvena Vijurkuose, sekasi blogai, suaugę skriaudžia. Norėtų gyventi namuose, nes ten gyventi geriausiai (1 t., b. l. 134-135).

Nepilnametė liudytoja N. B., apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad yra N. B., gimusi (duomenys neskelbtini), jai yra 12 metų. Žino, kad kalbės apie tėtį V. B.. Sutinka papasakoti apie tėtį. Viskas vyko šių metų liepos mėnesio vakare, namuose, (duomenys neskelbtini). Tėvas tą dieną buvo išgėręs, nes matėsi. Tėvas spyrė Lukui ir nepataikė. Kai bandė spirti, ji buvo šalia. Bandė spirti į kairę ranką, bet nepataikė. Lukui spyrė iki mamai suduodant 20 min. Kai mama atėmė iš tėvo raktelius, tada tėvas pradėjo mušti mamą. Mamai tėtis davė iš ,,kuloko“ į petį. Daugiau nieko nematė, nes išėjo į laukus, kad nematytų smurto. Mamą matė po muštynių, jai buvo kruvina ranka ir koja. Policiją iškvietė mama, tuo metu kai tėvas kažkur buvo išvažiavęs. Anksčiau tėvas ranką prieš mamą buvo pakėlęs vieną kartą, bet prieš juos nebuvo. Patikslina, kad tėvas yra mušęs jos seserį Gintarę, per užpakalį sudavė du kartus, jai yra 9 metai. Gintarei trenkė du kartus. Mėlynių, žymių po to nebuvo. Negirtas tėvas nemuša mamos. Tėtis išgeria į mėnesį du, tris kartus. Dabar gyvena Vijurkuose. Sekasi gerai. Ateityje norėtų gyventi (pradėjo verkti), norėtų gyventi namuose. Matė, kad tėtis spyrė Lukui, bet nepataikė. Mama tuo metu buvo išėjusi pas kaimynus (1 t., b. l. 138-139).

Iš BIRT ataskaitos žiūryklės duomenų (1 t., b. l. 19-23) ir policijos pareigūno tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (1 t., b. l. 1, 6) matyti, kad nukentėjusioji A. K. 2018 m. liepos 15 d. 18 val. 53 min, paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir nurodė, kad prieš 30 min, grįžtant iš gimtadienio sugyventinis jai sudavė ranka per veidą, grasino, kad užmuš. Dabar neblaivus sugyventinis važinėjasi mėlynos spalvos automobiliu „Volvo“, valst. Nr. nežino, kurio savininkė yra pranešėja, ir ieško jos. GMP atsisakė. Nepilnamečių vaikų nėra. Lauks miške, prašo paskubėti. Policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, rasta neblaivi nukentėjusioji A. K., kuriai nustatytas 2,15 promilių girtumas, kuri paaiškino, jog 2018 m. liepos 15 d., grįžusi su taip pat neblaiviu sugyventiniu V. B. iš draugo gimtadienio namo, sukonfliktavo su sugyventiniu, kuris prašė duoti mašinos raktelius. A. K. atsisakius, duoti mašinos raktelius, V. B. jų namų kieme, vieną kartą iš kojos spyrė sugyventinei į dešinę koją, du kartus kumščiu trenkė į kairę ranką bei kaklo sritį. Ant moters kairės rankos ir dešinės kojos matomas kraujas, GMP ekipažo, kuris ją apžiūrėtų, moteris atsisakė. Įvykį matė mažamečiai vaikai N. B., gimusi (duomenys neskelbtini), G. B., gimusi (duomenys neskelbtini), T. B., gimęs (duomenys neskelbtini), T. B., gimęs (duomenys neskelbtini), ir L. B., gimęs (duomenys neskelbtini). Atvykusi Šiaulių vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja pasirūpino vaikų saugumu, vaikus perdavė blaiviam dėdei A. V. Įtariamasis pasišalino iš įvykio vietos, nerastas. Įvykio vieta fotografuota, niekas nepaimta. Dėl šio pranešimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2018 m. liepos 15 d. įvykio vietos apžiūrios protokole ir fotolentelėse (1 t., b. l. 14, 16-17) užfiksuota įvykio vietos – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo, kuriame buvo smurtaujama, apžiūra. Kieme matomi įvairūs daiktai. Už namo, įvykio vietoje, tyrimui reikšmingų objektų nepastebėta.

Asmens blaivumo testai (1 t., b. l. 24, 40) patvirtina, kad nukentėjusiajai A. K. 2018 m. liepos 15 d. 19 val. 23 min buvo nustatytas 2,16 promilių girtumas, kaltinamajam V. B. 2018 m. liepos 16 d. 00 val. 38 min – 0,65 promilių girtumas.

Akistatos tarp kaltinamojo V. B. ir nukentėjusiosios A. K. metu (1 t., b. l. 39-40) kaltinamasis nepatvirtino nukentėjusiosios parodymų ir paaiškino, kad sugyventinę A. K. pastūmė kairės rankos alkūne, sėdėdamas automobilyje, kad galėtų uždaryti automobilio duris, o ne stovėdamas prie automobilio. Sugyventinė, būdama neblaivi, norėjo važiuoti automobiliu, jis nenorėdamas leisti važiuoti ją pastūmė. Aušros jis nesivijo, jai bėgančiai nespyrė ir šiai nugriuvus kumščiu tikrai jokių smūgių nesudavė. Jei būtų Aušrai sudavęs ar įspyręs, jai būtų likę mėlynės. Įvykio metu jis buvo blaivus, tik vėliau išvažiavęs iš namų, išgėrė alaus.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Raseiniai) prokuroro Eivido Chmieliauskio 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu (1 t., b. l. 172-173) nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-33747-18 dalyje, V. B. nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje (dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui L. B.); nutarta tęsti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, dėl fizinio skausmo sukėlimo A. K..

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis V. B. tyčia vieną kartą spyrė į dešinės kojos blauzdą bėgančiai sugyventinei A. K., t. y. šeimos narei, dėl ko ji nugriuvo ant žemės ir jai gulinčiai du kartus kumščiu sudavė į kairės rankos žastą, tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, todėl kaltinamojo veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies dispoziciją.

Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, tai kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis V. B. padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą savo sugyventinės atžvilgiu, nukentėjusiajai jokių ilgalaikių neigiamų pasekmių nesukelta, nukentėjusioji nurodė, kad civilinio ieškinio nereikš. V. B. savo kaltę pripažino visiškai, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (2 t., b. l. 52, 54-56).

Kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas išnykęs (2 t., b. l. 1-9), baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą (2 t., b. l. 21-23), nuo 2018 m. balandžio 9 d. vykdo individualią veiklą (2 t., b. l. 28-29), Kelmės rajono savivaldybės administracijos Pakražančio seniūnija nurodo, kad sugyventinių V. B. ir A. K. šeima – problematiška, yra socialinės rizikos sąraše, nuolat lankoma socialinės darbuotojos, nuo 2018 m. sausio 12 d. šeimai teikiamos koordinuotos pagalbos paslaugos, seniūnija operatyviai reaguoja į gaunamą informaciją, domisi šios šeimos problemomis (2 t., b. l. 50), kaltinamasis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Skiriant bausmę kaltinamajam V. B., teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje ir 61 straipsnyje. Įvertinus visumą kaltinamąjį charakterizuojančių ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, prokuroro siūloma bausmės rūšis – viešieji darbai – pripažįstama tinkama BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti, todėl kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma didesnė nei baudžiamajame įstatyme numatytas bausmės vidurkis – 9 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

V. B. ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos, ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Į bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. liepos 15 d. 23 val. 47 min iki 2018 m. liepos 16 d. 16 val. 10 min (1 t., b. l. 150, 152-153, 155), t. y. 1 laikino sulaikymo diena, santykiu 1:6, 1 laikino sulaikymo dieną prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „b“ papunktis, 66 straipsnis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paskirta Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Raseiniai) prokuroro Eivido Chmieliauskio 2018 m. liepos 16 d. nutarimu (1 t., b. l. 188-189), kaltinamajam V. B. paliktina galioti ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. B. pripažinti padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti viešaisiais darbais 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. liepos 15 d. iki 2018 m. liepos 16 d., t. y. 1 (vieną) dieną, ją prilyginant 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – V. B. palikti galioti ir panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Išaiškinti V. B., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.