Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-13 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Z. V. K. ieškinį atsakovui A. B. dėl paveldėto turto padalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė.

Ieškovė Z. V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė padalinti paveldėtą turtą ir priteisti ieškovei butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš ieškovės atsakovui priteisiant 11 200 Eur piniginę kompensaciją; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus dokumentus. 2017 m. balandžio 10 d. byloje buvo gautas ieškovės ir atsakovo prašymas patvirtinti tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-04-13 nutartimi prašymą patvirtinti taikos sutartį tenkino bei nurodė, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalis). Šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos atitinka šalių valią, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Su taikos sutarties sudarymo ir civilinės bylos nutraukimo teisinėmis pasekmėmis šalys susipažino ir jas suprato, todėl taikos sutartis tvirtintina, civilinė byla nutrauktina.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas A. B. prašo panaikinti pirmos instancijos teismo 2017‑04-13 nutartį ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad su V. Z. K. buvo sutarę, kad butą atlaisvins ir raktus perduos tik po to kai ji padarys kompensacijos sumokėjimą per banką. Teigia, jog vėliau, šią nuomonę V. Z. K. pakeitė ir pareiškė jog, kompensaciją sumokės tik po to, kai apeliantas atlaisvins butą. Apeliantas mano, jog V. Z. K. pakeitė susitarimą, dėl to tokia taikos sutartis nėra tikra ir negali įsigalioti.Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-13 nutartį palikti nepakeistą; skirti atsakovui A. B. 1 000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę šios baudos (500,00 Eur) priteisiant ieškovei Z. V. K.; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-04-13 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1282-1030/2017 tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, nustatė reikšmingas faktines aplinkybes ir savo išvadas dėl šalių teisės baigti bylą taikos sutartimi pagrindė atitinkamais įrodymais.Ieškovė taip pat nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau naudojosi teisine pagalba ir šalims kompromiso būdu pavyko ginčą baigti taikiu būdu. Pažymėjo, kad atsakovas aktyviai dalyvavo derybose ir taikos sutartį paruošė atsakovo atstovas. Todėl pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pagrindų taikos sutarčiai netvirtinti, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį patvirtinti taikos sutartį ir bylą nutraukti. Atkreipė dėmesį į tai, kad šalys teismui nurodė, jog taikos sutarties pasekmės joms yra žinomos. Pažymėjo ir tai, kad ieškovė kompensaciją atsakovui turėjo sumokėti iki 2017-04-20, tačiau atsakovas net nelaukė, kada bus pervesta kompensacija ir dėl teismo nutarties padavė atskirąjį skundą (skundas teisme gautas 2017-04-19).Ieškovė pažymėjo, jog atsakovas, sudarydamas taikos sutartį, iš esmės pripažino ieškovės turimas teises į ginčo butą. Atsakovo kaltinimai ieškovei, kad ji „pakeitė susitarimą, dėl to tokia taikos sutartis nėra tikra ir negali įsigalioti“ yra nepagrįsti ir neįrodyti. Atsakovas skunde net nenurodo kuo pasireiškė pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumas ir nepagrįstumas. Skundo pateikimas neabejotinai užvilkina bylos nagrinėjimą, taip toliau pažeidžiant ieškovės teises ir teisėtus interesus. Manome, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą sankciją ir skirti apeliantui 1000 Eur piniginę baudą, pusę šios baudos skiriant ieškovei.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria tarp ieškovės ir atsakovo patvirtinta taikos sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo.Pažymėtina, jog šalių procesinė teisė užbaigti bylą taikos sutartimi yra dispozityvumo principo civiliniame procese išraiška, ji gali būti įgyvendinama bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Bylos šalims pateikus taikos sutartį dėl teisminio ginčo dalyko, teismas turi patikrinti, ar nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių negalima tvirtinti taikos sutarties. Teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu jos patvirtinimas prieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui. Sudarydamos taikos sutartį, ginčo šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas ginčo subjektų dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys).Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė Z. V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama padalinti paveldėtą turtą. 2017-04-04 tarp šalių buvo sudaryta taikos sutartis, kuri patvirtinta 2017‑04-13 teismo nutartimi. Apeliantas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-13 nutartį, nurodo, jog ieškovė V. Z. K. pakeitė savo nuomonę ir pareiškė, kad kompensaciją sumokės tik po to, kai apeliantas atlaisvins butą. Apelianto nuomone, taikos sutartimi patvirtintas susitarimas buvo pakeistas, todėl tokia taikos sutartis negali įsigalioti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais. Pažymėtina, jog apeliantas prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-13 nutartį, tik deklaratyviais argumentais nurodė, jog ieškovė Z. V. K. pakeitė nustatytą susitarimą, kadangi apeliantas į bylą nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Dar daugiau, sutiktina su atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytu argumentu, jog ieškovė kompensaciją atsakovui turėjo sumokėti iki 2017-04-20, tačiau atsakovas nesulaukęs teismo nutartimi nustatyto termino pabaigos, kreipėsi į teismą su atskiruoju skundu. Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto išdėstytais argumentais, juolab, kad tokią apelianto poziciją atsiliepimu į atskirąjį skundą paneigė ir ieškovė Z. V. K..Taip pat pažymėtina, jog iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantas A. B. iš esmės sutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-13 nutartimi patvirtintomis taikos sutarties sąlygomis, o atskiruoju skundu išreiškia savo subjektyvią nuomonę apie susidariusią situaciją. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje normoje įtvirtintas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo privalomas vykdymas. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas atliekamas CPK nustatyta priverstinio vykdymo tvarka ir vadovaujantis joje nustatytais dokumentais. Pagal CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punktą vykdomasis dokumentas yra teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Jis išduodamas vykdytinam teismo sprendimui įsiteisėjus (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-04-13 nutartimi patvirtindamas tarp šalių pasirašytą taikos sutartį nurodė, jog ieškovė Z. V. K. įsipareigoja sumokėti atsakovui A. B. 12 100,00 Eur kompensaciją už netenkančią atidalinto nekilnojamojo turto dalį ir šią kompensaciją ieškovė įsipareigojo sumokėti iki 2017-04-20 (Nutarties 2,3 punktai). Atsakovas A. B. įsipareigoja atlaisvinti butą iki 2017 m. balandžio 20 d. Šalys susitaria, kad atsakovas buto raktus atiduoda, ieškovei pateikus dokumentą patvirtinantį kompensacijos sumokėjimą į šios sutarties 3 punkte nurodytą atsakovo banko sąskaitą (nutarties 5 p.). Kaip jau minėta, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys), todėl nustačius, kad apeliantas iš esmės sutinka su taikos sutartyje nurodytomis sąlygomis, apeliacinės instancijos teismas išaiškina, jog jei viena ar abi proceso šalys nevykdo jiems nustatytų įpareigojimų, kita proceso šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto gavimo bei teismo nutarties įvykdymo priverstinio vykdymo tvarka.

Dėl baudos skyrimo

Atsiliepime į atskirąjį skundą, ieškovė prašė skirti apeliantui 1 000,00 Eur piniginę baudą, pusę šios baudos skiriant ieškovei. Nurodė, kad atsakovo kaltinimai ieškovei, kad ji „pakeitė susitarimą, dėl to tokia taikos sutartis nėra tikra ir negali įsigalioti“ yra nepagrįsti ir neįrodyti. Teigia, jog atsakovas skunde net nenurodo kuo pasireiškė pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumas ir nepagrįstumas. Skundo pateikimas neabejotinai užvilkina bylos nagrinėjimą, taip toliau pažeidžiant ieškovės teises ir teisėtus interesus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje byla Nr. 3K-3-346/2012). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, suteikiančių pagrindą pripažinti, kad apeliantas akivaizdžiai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl prašymas skirti baudą netenkinamas. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Netenkinus atskirojo skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į atskirąjį skundą pateikusiai šaliai. Ieškovė Z. V. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą atsakovė sumokėjo 250 Eur. Ieškovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija maksimalaus tokio pobūdžio išlaidų dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, todėl priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės Zitos V. K. a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 250,00 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.