Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-05-04 · Civilinė byla Nr. 2A-1479-258/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-04
Bylos Nr.
2A-1479-258/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Kisielienė, Petras Jaržemskis, Danutė Kutrienė
Atsakovas
Ž. M.
Ieškovas
N. M.
Išvadą teikia
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba
Advokatai
Diana Višinskienė
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
NUORAŠAS Civilinė byla Nr. 2A-1479-258/2011
Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Petro Jaržemskio, Danutės Kutrienės,

sekretoriaujant Eglei Čeponinei,dalyvaujant atsakovui Ž. M. , advokatei Dianai Višinskienei,

kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Ž. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovui Ž. M. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo. Institucija, teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė N. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama padidinti Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 9 d. sprendimu nepilnametei dukrai – V. M. , gimusiai 1999 10 19 išlaikymui priteistų periodinių išmokų dydį nuo 250 LT iki 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Ieškovė nurodė, kad dukrai augant jos poreikiai didėja, mergaitė lanko mokyklą, dėl ligos praleido daug pamokų dėl šios priežasties atsirado poreikis samdyti korepetitorių. Iš ieškovės nedidelio atlyginimo sunku užtikrinti mergaitės normalų vystymąsi ir poreikių tenkinimą. Atsižvelgiant į infliaciją ir nuolat kylantį šalies pragyvenimo lygį, teismo iš atsakovo priteistas išlaikymas neviršija 1MGL, todėl jo nepakanka net minimaliems augančios mergaitės poreikiams tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Teismas pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą, kuriuo iš atsakovo Ž. M. dukros V. M. išlaikymui priteista 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010 m. rugpjūčio 25 d. iki jos pilnametystės.

Teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo priėmimu priteistas šalių dukrai V. M. išlaikymas prieš keturis metus, augančiai šalių dukrai reikalingos papildomos išlaidos, didėja išlaidos maitinimui, aprangai, mokslo priemonėms įsigyti. Pažymėjo, kad, šalių nepilnametė dukra lanko papildomas anglų kalbos pamokas, norėtų tęsti lankyti baseino ir šokių būrelius. Teismo posėdžio metu buvo pateikta apžiūrai V. M. ligos istorija, atsakovas neneigė aplinkybės, kad dukra turi sveikatos problemų, kad gydymui dažnai reikalingos papildomos išlaidos. Nepilnametės dukros išlaikymui išlaidos padidėjo.

Atsakovas būdamas darbingas ir sveikas, privalo vykdyti savo pareigą išlaikyti vaiką. Teismo nuomone, tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Teismo nuomone, kad vaikas augtų pilnaverte asmenybe negalima apsiriboti vien tik minimalių jo poreikių tenkinimu, todėl laikė, kad atsakovo mokamas į mėnesį 250 Lt išlaikymas yra per mažas, jis yra didintinas iki 350 Lt.

Teismas, didindamas išlaikymą atsižvelgė ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimą Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“, kuriame nurodyta, kad vieno mėnesio išlaikymo dydis, teiktinas iš abiejų tėvų, negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą, t.y. 800 Lt. Teismas, mažindamas prašomą ieškovės priteisti 400 Lt išlaikymą iki 350 litų, atsižvelgė į tai, kad ieškovės darbo užmokestis yra didesnis bei į tai, kad ji posėdžio metu sutiko, kad tokio dydžio išlaikymas būtų priteistas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Ž. M. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas byla neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, atsakovo atsiliepime pateiktus argumentus dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, neišnagrinėjo visų pateiktų dokumentų, nesirėmė LAT suformuota praktika tokio pobūdžio bylose. Teismas atsižvelgė tik į nepilnametės dukters poreikių augimą, nesilaikydamas CK 3.201 str. nuostatos, kad padidinant priteisto išlaikymo dydį, teismas tai padaryti gali, jeigu iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismas neatsižvelgė į LAT formuojamą praktiką, kurioje numatyta jog teismas turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris nepažeistų tėvų turtinės padėties ir nepilnamečių vaikų poreikių proporcingumo. Vaikų prabangos gyvensenos įpročių formavimui skiriamos tėvų lėšos negali indikuoti priteistino vaikų išlaikymo dydžių jų didinimo linkme. Apelianto nuomone, esant tokiai ekonominei situacijai būtų protingiausia vesti dukrą į nemokamus, mokykloje organizuojamus būrelius. Apelianto nuomone teismas netinkamai įvertino jo turtinę padėtį. Nurodo, jog šiuo metu jis gyvena tėvams priklausančiame bute, neturi automobilio, į darbą tenka važiuoti viešuoju transportu. Teigia, kad jo atlyginimo suma priklauso nuo metų sezono, o gaudamas atlyginimą ir beveik pusę jo atiduodamas dukros išlaikymui, apeliantas nebegalėtų patenkinti net minimalių savo poreikių. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo visus ieškovės dokumentus, neišsiaiškino tikrosios ieškovės gyvenimo situacijos.Pirmosios instancijos teismas netinkamai pasielgė, be atsakovo sutikimo nusprendęs iš parengiamojo posėdžio pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės, nebuvo įvertinti visi įrodymai, nebuvo užduoti tinkami klausimai, atsakovas negalėjo pasinaudoti savo teisėmis, atsakovui buvo užkirsta galimybė pasinaudoti advokato pagalba. Atsakovas teigia, kad teismas išnagrinėjo bylą iš esmės, taip pažeisdamas netik LR CPK 231 str. 5 d., bet ir LR CPK 42 str.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą ieškovė N. M. nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (LR CK 3.192 str. 1 d.). Jeigu tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo šios pareigos, teismas priteisia išlaikymą pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (LR CK 3.194 str.1 d.). Byloje nustatyta, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas jo dukrai V. M. , gimusiai 1999-10-19 po 250 Lt kas mėnesį mokamomis išmokomis.

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teismui pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2008; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.).

Sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo, turi derinti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2008). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Tokiu būdu, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas skunde nepagrįstai nurodo, jog teismas pažeidžia atsakovo teises bei be pagrindo rėmėsi Civilinio kodekso 3.192 str. 2 d. nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 1 MMA kriterijus, sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Sprendžiant dėl Lietuvos Respublikos CPK 231 str. 5 d. pažeidimo, remiantis LR CPK 329 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti netesingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

Įvertindama abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį bei būtinybę vaikams teikiamu išlaikymu užtikrinti jo būtinųjų poreikių patenkinimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog patikslinto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 329, 330 str.), todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas sprendimas paliekama nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., iš apelianto valstybei priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios apeliacinės instancijos teisme sudarė 10Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto Ž. M. į valstybės biudžetą 10Lt (dešimt litų) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidų (įmokos kodas 5660).

Teisėjai (parašas) Rita Kisielienė(parašas) Petras Jaržemskis(parašas) Danutė KutrienėNuorašas tikras