Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovo Sauliaus Žemaičio prašymą išspręsti saugomo konfiskuoto turto – iš V. M. paimtų 237 JAV dolerių, klausimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-70/1997.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos teismo 1997 m. birželio 27 d. nuosprendžiu V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 273 straipsnio 2 dalį (iki 2003-05-01 galiojusi BK redakcija) laisvės atėmimu trejiems metams su 2 000 Lt bauda ir ½ asmeninio turto konfiskavimu (BK 35 str. (iki 2003-05-01 galiojusi BK redakcija).

Teisme gautas Vyriausiojo policijos komisariato atstovo Sauliaus Žemaičio prašymas išspręsti komisariato Finansų skyriaus kasoje esamų daiktinių įrodymų – paketo su 236 JAV doleriais, kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo paimti iš V. M. kaip galimai konfiskuotinas turtas, klausimą arba pateikti šiuo klausimu priimto sprendimo kopiją.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnyje numatyta klausimų dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, išsprendimo priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, išsprendimo tvarka. Kaip matyti iš 1997 m. birželio 27 d. nuosprendžio, šių daiktinių įrodymų klausimas juo nebuvo išspręstas.

BPK 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimus dėl daiktinių įrodymų.

Prašymą nagrinėjantis teismas pažymi, kad dėl pakankamai ilgo termino nuo nuosprendžio priėmimo iki Institucijos prašymo pateikimo, nėra galimybės nustatyti, ar nuosprendžio dalis dėl V. M. paskirtos piniginės baudos ir turto konfiskavimo yra įvykdyta, nes baudžiamoji byla 2016 m. spalio 6 d. naikinimo aktu Nr. B11-313, sunaikinta. Valstybinė mokesčių inspekcija taip pat negali pateikti duomenų apie šio nuosprendžio vykdymo procesą, nes jų neturi. Iš išrašo apie asmenį, gauto iš registrų centro gyventojų registro departamento matyti, kad V. M. 2002 m. balandžio 25 d. mirė, todėl ir jam, kaip teisėtam savininkui, šių pinigų grąžinti nėra galimybės. Pagal paskutinius teismo turimus duomenis, V. M. nevedęs. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKo duomenis, iš vedybų sutarčių, testamentų registrų jokių įrašų apie nuteistąjį taip pat nėra (duomenys baudžiamojoje byloje Nr. T-24-319/2018), todėl nėra kitos galimybės sužinoti apie galimus turto paveldėtojus.

Spręsdamas šio aptariamo daiktinio įrodymo klausimą, teismas įvertina, kad JAV doleriai nėra apyvartoje uždrausti daiktai (BPK 94 str. 1 d. 2 p.), nėra duomenų, jog jie atitiktų BK 72 straipsnyje numatytus konfiskuotinų daiktų požymius (BPK 94 str. 1 d. 1 p.), jie taip pat nepriskirtini prie menkaverčių, sunaikintinų daiktų ( BPK 94 str. 1 d. 4p.), todėl, sprendžia, kad jie atitinka BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytus daiktus, t. y. kitus daiktus, kurie grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato prašymą tenkinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – paketą su piniginėmis lėšomis – 237 JAV dolerius perduoti valstybės nuosavybėn, jas pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie ministerijos Finansų ministerijos depozitinę sąskaitą, esančią banke AB „Swedbank“.

Nutarties vykdymą perduoti Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariatui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.