- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-09
- Bylos Nr.
- T-575-257-14
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Piličiauskas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Grafko“
- Atsakovas
- Visagino savivaldybei, atstovaujamai Visagino savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Mimino“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Ričardas Piličiauskas, susipažinęs su pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Grafko“ pareikštu nušalinimu visiems Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjams nuo administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Grafko“ skundą atsakovui Visagino savivaldybei, atstovaujamai Visagino savivaldybės administracijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Mimino“ dėl žalos atlyginimo nagrinėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gauta Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartis, kuria nutarta, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Grafko“ administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)pareiškė nušalinimą visiems Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjams, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 47¹, 105-106 straipsniais, perduoti pareikšto nušalinimo klausimo nagrinėjimą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui.
Žemesnės instancijos teismas
Nušalinimą visiems Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjams pareiškėjas grindė tuo, kad nors dėl teisėjos Dalios Pranckienės, nagrinėjančios administracinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), veiksmų, neleidus pareiškėjo atstovui dalyvauti teismo posėdyje ir taip, pareiškėjo nuomone, šiurkščiai pažeidus pareiškėjo teises, jis pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai, tačiau Teismo pirmininkė 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi teisėjos Dalios Pranckienės nuo bylos nagrinėjimo nenušalino. Pareiškėjas mano, kad teisėja Dalia Pranckienė, teismo posėdyje leisdama dalyvauti atsakovo atstovui, o neleisdama dalyvauti pareiškėjos atstovui, palaikė vieną iš proceso šalių, t. y. buvo šališka. Teismo pirmininkei tokių teisėjos Dalios Pranckienės veiksmų nepripažinus šališkais, mano, kad visas Panevėžio apygardos administracinis teismas nepagrįstai palaiko atsakovą, toleruoja nepagrįsto pranašumo vienai iš proceso šalių suteikimą, negali objektyviai išnagrinėti bylos, todėl prašo perduoti bylą nagrinėti kitam teismui.
Šalies argumentai
Pareiškėjo prašymas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 47¹ straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai apygardos administraciniame teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas arba teismo pirmininko pavaduotojas, arba teismo pirmininko ar teismo pirmininko pavaduotojo paskirtas teisėjas nedelsdami, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo gavimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dienos. Atsižvelgus į šią nuostatą, pareiškėjo prašymas dėl visų Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų nušalinimo nagrinėtinas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje yra tiesiogiai įtvirtinta asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime išaiškino, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių, teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus: teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga, todėl turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. Be to, ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad teisėjas, teismo posėdžių sekretorius, specialistas, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu. Taigi, įvertinus paminėtas teisės normas, darytina išvada, kad įstatymai nenustato baigtinio aplinkybių, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi, sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne tų asmenų samprotavimais ar prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2012 ir kt.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas, išanalizavęs pareiškėjo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, kad byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjai turi išankstinį nusistatymą ar yra suinteresuotas bylos baigtimi (subjektyvusis teisės į nešališką teismą aspektas), ar kad yra kitos prielaidos, kurios objektyviuoju aspektu kelia abejonių dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų nešališkumo. Pažymėtina, kad pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Grafko“ pareiškimas dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų nešališkumo grindžiamas tik deklaratyviomis prielaidomis ir yra paremtas iš esmės vien tik pareiškėjo nesutikimu su teismo priimtais procesiniais sprendimais konkrečioje pareiškėjo byloje, t. y. iš esmės pareiškime yra keliamos abejonės dėl teisėjų vykdomos jurisdikcinės veiklos – teisingumo vykdymo. Konstatuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje jau ne kartą buvo pažymėta, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma - atskirų procesinių veiksmų atlikimais ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjų nušalinimo pagrindas.
Taigi, atsižvelgus į tai, kad pagal įstatymo nuostatas ir susiformavusią praktiką, teisėjas (teismas) gali būti nušalinimas nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo nešališkumo, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių faktiniais duomenimis pagrįstų argumentų dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų šališkumo, jo prašymas nušalinti nuo administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo visus Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjus netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 47¹ straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Grafko“ prašymo nušalinti visus Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjus nuo administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.