Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-11-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-176-531/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-13
Bylos Nr.
AN2-176-531/2018
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Ciesiūnas
Kategorijos
Adm. nusižengimo byla Nr. AN2-176-531/2018
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00554-2018-0Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 13 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir A. A. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 10 d. nutarties teisėtumo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. A. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybės administracija) 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 str. 1 d. 75 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2018 m. liepos 26 d. 17.05 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, buvo paleidęs šunį, kuris braidė po fontaną, šuo nebuvo laikomas už pavadėlio ir nemūvėjo antsnukio. A. A. nepateikė pažymėjimo nurodančio, kad šuo išlaikęs socializacijos testą. Šiais savo veiksmais A. A. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str. 2 d. 2 p. bei Gyvūnų laikymo Panevėžio mieste taisyklių, patvirtintų 2013 m. rugpjūčio 7 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-643, 47 p. Nesutikdamas su šiuo nutarimu A. A. jį apskundė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.

Žemesnės instancijos teismas

2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. spalio 10 d. nutartimi pakeitė Savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir paskyrė A. A. administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Šalies argumentai

3. Savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 10 d. nutartį ir priimti naują nutarimą – paskirti A. A., padariusiam administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 str. 1 d., administracinę nuobaudą – 75 Eur baudą. Nurodo, kad apylinkės teismo priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Šiuo atveju už padarytą administracinį nusižengimą A. A. administracinė nuobauda – įspėjimas negalėjo būti skirtas, kadangi nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia, jis dėl jo padarymo neprisipažino, be to, A. A. už analogišką nusižengimą jau buvo įspėtas vietoje, kai vedžiojo šunį prie fontano(duomenys neskelbtini), be pavadėlio ir antsnukio ir po dviejų dienų vėl padarė tokį patį nusižengimą, tačiau apylinkės teismas į šias aplinkybes visiškai neatsižvelgė. Bylos nagrinėjimo metu duoti A. A. paaiškinimai neparodo, kad jis būtų supratęs, kad negalima daryti tokių administracinių nusižengimų, tą patvirtina ir jo išsakyta pozicija (duomenys neskelbtini) rodytame reportaže. Nuobaudos skyrimas A. A. jokio poveikio nepadarė, todėl nebuvo pasiektas tikslas, kad asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, tačiau ir šių aplinkybių apylinkės teismas nevertino. Pažymi, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos – įspėjimo paskyrimas, yra neadekvatus ir neproporcingas, kuri nepasieks ANK 22 str. 2 d. numatytų tikslų ir gali paskatinti A. A. ir toliau jaustis neatsakingai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

4. A. A. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutarimą – panaikinti Savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Paaiškina, kad ginčo dėl faktinių aplinkybių nekelia, tačiau nesutinka su jų vertinimu. Mano, kad susiklosčiusi situacija yra panaši į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 patvirtinto Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo 44 p. numatytą situaciją, kad jei šuns laikytojas vedžiodamas savo augintinį uždaroje gyvūnų vedžiojimo aikštelėje, gali užtikrinti, kad jo šuo nekels grėsmės kitiems gyvūnams ir žmonėms bei nepabėgs iš aikštelės, šuo gali būti be pavadėlio ir (ar) antsnukio. Teigia, kad, nagrinėjamu atveju, pagrindinę savo pareigą – užtikrinti, kad jo šuo nekels grėsmės kitiems gyvūnams ir žmonėms bei nepabėgs iš aikštelės, visiškai įgyvendino. Nurodo, jog pats įkėlė savo augintinį į fontaną, iš kurio šuo pats negali išlipti, ir kai jis atsivėsino A. A. jį iškėlė. Pažymi, kad jis be minėtos pareigos užtikrinti, kad jo šuo nekels grėsmės kitiems gyvūnams ir žmonėms bei nepabėgs iš aikštelės, taip pat turi pareigą ir tinkamai pasirūpinti savo augintiniu. Taigi, esant dideliam karščiui jis pasirūpino, kad jo augintinis atsivėsintų ir atsigertų. Nepakankamas gyvūno girdymas, laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnu ir jo kankinimu. A. A. manymu, jis, leisdamas augintiniui laisvai judėti be antsnukio ir pavadėlio uždaroje vietoje, kurioje nebuvo nei kitų žmonių, nei gyvūnų, administracinio nusižengimo numatyto ANK 346 str. 1 d. nepadarė, o jo veiksmai atitinka būtinojo reikalingumo sąvoką.

Atsiliepimas

5. A. A. atsiliepime į Savivaldybės administracijos apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad Savivaldybės administracijos atsiliepime formuojamas reikalavimas yra netinkamas, t. y. turėjo būti prašoma ne panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartį ir priimti naują nutarimą, o panaikinus minėtą nutartį palikti galioti Savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymi, kad Savivaldybės administracija, prašydama griežtinti jo atsakomybę, nepagrįstai remiasi (duomenys neskelbtini) reportažu, kadangi pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. 1 d. kiekvienas žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, o tokie Savivaldybės administracijos veiksmai vertintini kaip persekiojimas už kritiką.

6. Savivaldybės administracija atsiliepime į A. A. skundą su juo nesutinka ir prašo netenkinti. Teigia, kad A. A. elgesys nusižengimo padarymo metu neatitiko būtinajam reikalingumui keliamų sąlygų. Savivaldybės administracijai surašius administracinio nusižengimo protokolą A. A. neteikė jokių paaiškinimų apie tai, kad jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis dėl pavojaus šuniui. Ši versija buvo pateikta tik skunde Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams dėl A. A. atžvilgiu priimto nutarimo. Be to, fiksuojant A. A. nusižengimą šuo gyvybingas lakstė po fontaną ir jam A. A. mėtė kamuoliuką. Byloje nėra jokių duomenų ar įrodymų, kad nusižengimo fiksavimo metu būtų ypatingai aukšta oro temperatūrai kuri kenktų A. A. šuniui. Net ir esant aukštai temperatūrai, ji grėsmės nekeltų, nes (duomenys neskelbtini) yra tankiai apželdinta aukštais lapuočiais medžiais, kurie sudaro natūralų pavėsį tiek gyventojams, tiek jų vedžiojamiems augintiniams. Pažymi, kad pavadėlio ir antsnukio naudojimas vedžiojant šunį visiškai nesusijęs su gyvūno judėjimo laisve, gyvūnui keliamu nepatogumo jausmu, skausmu ar kančia. Be to, fontanai nėra skirti šunų vedžiojimui ir jie nėra pažymėti, kaip tam tinkami. Panevėžio miesto savivaldybė yra įrengusi aikšteles specialiai skirtas šunų vedžiojimui, kurios yra aptvertos tvora, su varteliais ir yra specialiai pritaikytos šunų vedžiojimui.

Motyvuojamoji dalis

7. Apeliaciniai skundai atmetami.

8. ANK 652 str. 1 d. nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

9. Nagrinėjamu atveju A. A. administracinė nuobauda – įspėjimas buvo paskirta už ANK 346 str. 1 d. numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Pagal ANK 346 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str. 2 d. 2 p. nustato, kad gyvūnų laikytojai privalo laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų. Gyvūnų laikymo Panevėžio mieste taisyklių, patvirtintų 2013 m. rugpjūčio 7 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-643, 47 punkte įtvirtinta, kad kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu (išskyrus atvejus, numatytus 48 p.). Šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Pagal minėtų taisyklių 48 p. turint išduotą kompetentingos įstaigos ar organizacijos pažymėjimą, liudijantį apie išlaikytą šuns socializacijos testą, šuo gali būti vedžiojamas (vedamas) su pavadėliu, bet be antsnukio. Pažymėjimą, įrodantį apie testo išlaikymą, šuns savininkas privalo nešiotis kartu vedžiodamas šunį.

10. Pažymėtina, kad A. A. apeliaciniame skunde neginčija susiklosčiusios situacijos, tačiau teigia, kad savo veiksmais jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė ir visas jam, kaip šuns savininkui nustatytas pareigas įgyvendino, todėl buvo nepagrįstai nubaustas pagal ANK 346 str. 1 d.

10.1. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, A. A. apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei pateiktą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, jog A. A. kaltu pagal ANK 346 str. 1 d. buvo pripažintas pagrįstai, A. A. apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurie sudarytų pagrindą panaikinti ginčijamą teismo nutartį.

10.2. A. A., neigdamas savo kaltę dėl ANK 346 str. 1 d. įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymo, remiasi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 patvirtinto Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo 44 p., kuriame nustatyta, kad jei šuns laikytojas, vedžiodamas savo augintinį uždaroje gyvūnų vedžiojimo aikštelėje, gali užtikrinti, kad jo šuo nekels grėsmės kitiems gyvūnams ir žmonėms bei nepabėgs iš aikštelės, šuo gali būti be pavadėlio ir (ar) antsnukio. Pažymėtina, kad priešingai nei mano A. A., pagal minėtą teisinį reglamentavimą, fontanas negali būti priskiriamas uždarai gyvūnų vedžiojimo aikštelei, kurioje šunų šeimininkai, įsitikinę, kad jų augintinis nesukels grėsmės kitiems gyvūnams ir žmonėms bei iš jo nepabėgs, gali juos paleisti be pavadėlio ir (ar) antsnukio. Fontanas yra inžinerinis - dekoratyvinis statinys, pritaikytas visuomenės rekriacinėms reikmėms, ir nėra skirtas gyvūnų, tame tarpe ir šunų, laikymui, vedžiojimui ar prausimui. Atsižvelgiant į tai, A. A. veiksmai pagrįstai buvo pripažinti prieštaraujančiais teisės aktų reikalavimams ir atitinkančiais ANK 346 str. 1 d. numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Šios teismo išvados nepaneigia ir A. A. skundo teiginiai, jog šunį į fontaną jis įkėlė, įgyvendindamas savo pareigą juo rūpintis, t. y. siekdamas, kad šuo, esant dideliam karščiui, atsivėsintų ir atsigertų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiga rūpintis auginamu gyvūnų turi būti įgyvendinta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, taigi, šiuo atveju, A. A., įvertindamas lauke vyraujantį karštį ir žinodamas, kad ves šunį pasivaikščioti, privalėjo iš anksto apgalvoti ir imtis teisės aktų nuostatoms neprieštaraujančių priemonių pasirūpinti augintinio gerove.

11. Administracinio nusižengimo numatyto ANK 346 str. 1 d. sankcijoje numatytos alternatyvios nuobaudos: įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 120 Eur. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 10 d. nutartimi A. A. už minėto administracinio nusižengimo padarymą skirta nuobauda – įspėjimas. Savivaldybės administracija apeliaciniame skunde su tokia A. A. paskirta nuobauda nesutinka ir prašo paskirti jam 75 Eur baudą, kadangi administracinį nusižengimą jis padarė tiesiogine tyčia, dėl jo padarymo neprisipažino bei už analogišką nusižengimą jau prieš tai buvo įspėtas vietoje. Savivaldybės administracijos manymu administracinės nuobaudos – įspėjimo paskyrimas nepasieks ANK 22 str. 2 d. numatytų tikslų.

11.1. Pagal ANK 22 str. 1 d. administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Iš ANK 22 str. 2 d. turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-489/2018).

11.2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs Savivaldybės administracijos apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nutartį ir visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad apylinkės teismas A. A. už jo padarytą administracinį nusižengimą teisingai parinko ir paskyrė administracinę nuobaudą, todėl pagrindo keisti skundžiamą nutartį, nėra.

11.3. Apylinkės teismas, nuspręsdamas pakeisti Savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą ir vietoje 75 Eur baudos už ANK 346 str. 1 d. įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą skirti įspėjimą, atsižvelgė į tai, kad A. A. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumas nėra didelis, jis buvo padarytas nepiktybiškai, A. A. yra dirbantis, administracine tvarka nebaustas, neneigia susiklosčiusios situacijos, o tik savaip ją vertina. A. A. administracinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad ANK 22 str. 2 d. įtvirtinti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti A. A. skyrus švelniausią administracinę nuobaudą – įspėjimą. Paskirtoji nuobauda yra proporcinga ir adekvati A. A. padarytam administraciniam nusižengimui, todėl pagrindo skirti jam griežtesnę administracinę nuobaudą nėra. Tokio pagrindo nesuteikia ir Savivaldybės administracijos skundo teiginiai, jog A. A. už analogišką nusižengimą buvo įspėtas, kadangi šią aplinkybę duodamas parodymus bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nurodė tik liudytojas A. V., jokių kitų ją patvirtinančių įrodymų byloje nėra, todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad A. A. jam inkriminuotą administracinį nusižengimą padarė nepiktybiškai, t.y. neįvertindamas tam tikrų tokio savo elgesio aspektų. Savivaldybės administracija ginčydama A. A. skirtą administracinę nuobaudą taip pat remiasi (duomenys neskelbtini) reportažu, kuriame A. A. išsakė savo poziciją dėl minėto įvykio, tačiau apeliacinės instancijos teismas šio reportažo nelaiko tinkamu įrodymu ir spręsdamas dėl A. A. skirtos administracinės nuobaudos pagrįstumo, juo nesiremia. Kitų naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos nuobaudos rūšiai, administracinio nusižengimo byloje nėra, jų nenurodė ir Savivaldybės administracija.

12. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,

nutaria:

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir A. A. apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 10 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valdas Ciesiūnas