- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-16
- Bylos Nr.
- 2A-204-370/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03081-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Eugenija Morkūnienė, Albina Pupeikienė
- Ieškovas
- G. L.
- Atsakovas
- A. L.
- Advokatai
- Evaldas Jonas Šorius
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-204-370/2011
2011 m. kovo 16 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant Jelenai Ušakovai, dalyvaujant atsakovo atstovui kuratoriui advokatui Evaldui Jonui Šoriui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. N2-5215-122/2010 pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovui A. L. (A. L.) dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir santuokos nutraukimo pasekmių, institucija, ginanti vaikų interesus, Neringos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, bei ieškovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-07 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti su atsakovu 1993-04-10 sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, ieškovei grąžinti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę, nustatyti nepilnametės dukters M. L., gimusios (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečio sūnaus G. L. (G. L.), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo vaikams išlaikyti kiekvienam po 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės, priteisti išlaikymo vaikams įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio teismui pateikimo dienos, skaičiuojant po 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui, iš viso po 10 800 Lt kiekvienam vaikui, pripažinti lengvąjį automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir lengvąjį automobilį „Opel Ascona“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės asmenine nuosavybe. Nurodė, kad su atsakovu apie 17 metų nebėra santuokinių ryšių, nes tik susituokus, jis išvyko gyventi kitur – ieškovė nežino tikslios atsakovo gyvenamosios vietos. Nuo to laiko šalys nebeveda bendro ūkio, nebegyvena santuokinio gyvenimo, santuoka yra faktiškai iširusi ir negalima tikėtis, jog šalys vėl pradės kartu gyventi. Pažymėjo, jog santuoka iširo būtent dėl sutuoktinio kaltės, kadangi jis paliko šeimą ir 17 metų visiškai ja nesirūpina. Ieškovės vardu yra registruoti du lengvieji automobiliai, kurie įsigyti nebevedant bendro ūkio su atsakovu iš jos asmeninių lėšų, todėl pripažintini ieškovės asmenine nuosavybe. Nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ja viename bute, todėl vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove. Pripažino, kad ne atsakovas yra ieškovės nepilnamečių vaikų tėvas, o kitas vyras, su kuriuo ieškovė gyvena kartu ir nori tuoktis. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo tėvystė nėra nuginčyta, ieškovė palaikė savo reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo, nes atsakovas daugelį metų nesurūpino santuoka, todėl kaip tokio nerūpestingo elgesio pasekmė turi būti priteistas iš jo išlaikymas jos vaikams. Nurodė, jog biologinis vaikų tėvas padeda išlaikyti vaikus, ruošiasi suteikti jiems savo pavardę, kai pora susituoks, tačiau neprieštarauja, kad prie vaikų išlaikymo prisidėtų ir atsakovas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-07-07 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, netenkino tik ieškinio reikalavimų dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo ieškovės nepilnamečiams vaikams priteisimo. Nurodė, kad šalims nuo 1993 metų negyvenant santuokinio gyvenimo, 1996 ir 2001 metais gimę ieškovės vaikai faktiškai negali būti atsakovo. Ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad jos nepilnamečių vaikų gimimo liudijimuose įrašytasis atsakovas nėra vaikų biologinis tėvas. Ieškovė pripažino, kad jos nepilnamečių vaikų tėvas yra jos sugyventinis, kuris vaikus išlaiko. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas konstatavo, kad atsakovas negali būti materialiai atsakingas už vaikus, kurių tėvas jis nėra, nes būtų pažeistos ne tik atsakovo teisės (išlaidos, susijusios su interesų gynimu, galima net baudžiamoji atsakomybė), bet ir valstybei dėl to kiltų papildomų išlaidų (bylos vykdymas, paieškos skelbimas, išmokų mokėjimas, žalos atlyginimas).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-07 sprendimo dalį, kuria buvo atmesti jos ieškinio reikalavimai, panaikinti ir jos ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino CK 3.137 str. 3 d. nuostatą. Ieškinio reikalavimų dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo atmetimą motyvuodamas atsakovo ir valstybės interesų apsauga pirmosios instancijos teismas ignoravo vieną iš svarbiausių principų – visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Atsakovas pats sudarė santuoką, t. y. sukūrė pagrindą, iš kurio jam kyla įvairios pasekmės, pats privalo rūpintis savo teisių apsauga, o jei nesirūpina, tik jis vienas dėl to kaltas ir jo kaltės negalima perkelti vaikams, gimusiems po santuokos sudarymo.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovo atstovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti pirmosios instancijos teismo motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu susituokė 1993-04-10 (b. l. 7, 8). Ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė dukra, o (duomenys neskelbtini) – sūnus (b. l. 9, 10).
Ieškovė 2010-06-21 teismo posėdžio metu pripažino, kad su atsakovu kartu nebegyvena ir neveda bendro ūkio apie 17 metų (b. l. 64), t. y. faktiškai nuo pat santuokos sudarymo 1993 m. Taip pat pripažino, kad jos nepilnamečiai vaikai, kuriems prašo priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą, yra ne atsakovo, o jos sugyventinio, su kuriuo ji gyvena ir šiuo metu, be to, ketina susituokti.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino šias bylos aplinkybes ir pagrįstai ieškovės reikalavimus iš atsakovo priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą atmetė.
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus grindžiama vaikų kilme, patvirtinta įstatymo nustatyta tvarka (Santuokos ir šeimos kodekso 52, 80 str., CK 3.192 str. 1 d.). Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad vaiko kilmę iš tėvų, esančių santuokoje, patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas (SŠK 53, 58 str., CK 3.138 str.). CK 3.140 str. 2 dalyje yra nustatyta, kad kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. Pati ieškovė nurodytas įstatymo prezumpcijas paneigė (CPK 182 str. 1, 4 p.) pripažindama, kad jos vaikai yra gimę praėjus daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios, ir jų tėvas ne atsakovas, o dabartinis ieškovės sugyventinis, kuris ir teikia vaikams išlaikymą. Taigi ieškovės vaikus su jos sugyventiniu, priešingai nei su atsakovu, sieja ir biologinis, ir socialinis ryšiai, todėl vaikų teisės teismo sprendimu nepažeidžiamos.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarties dalies naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 336 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.